Upload
ngonga
View
275
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
istoriebi
paata sabelaSvilisofia gubaidulina daviT buxrikiZe
Turquli demarSi qeTi qanTaria
analizi
konformizmi da winaaRmdegoba malxaz xarbedia
esei
postkomunizmis Svilebi boris budeni
mSobliuri Sizo zura jiSkariani
gandevnili warsuli giorgi maisuraZe
80
70
60
50
78
66
54
nino doborjginiZeh. k. artmani
qristine lavantileo butnaru
literatura
fasi 5 lariaprili 2010 #59
garekanze: paata sabelaSvili
foto: levan xerxeuliZe
mTavari redaqtori:
nino lomaZe
aRmasrulebeli redaqtori:
salome kikaleiSvili
art-redaqtori: giorgi nadiraZe
redaqtor-stilisti: nino svaniZe
koreqtori: nino saiTiZe
nomerze muSaobdnen: daviT
buxrikiZe, daviT CixlaZe, levan
berZeniSvili, sandro naveriani,
giorgi gvaxaria, gigi guledani,
irma taveliZe, qeTi qanTaria,
giorgi xasaia, Teo xatiaSvili,
paata sabelaSvili, malxaz
xarbedia, giorgi cxadaia, SoTa
iaTaSvili, giorgi maisuraZe, zura
jiSkariani, ia merkvilaZe
foto: levan xerxeuliZe, Toma
begiaSvili, marika qoCiaSvili, daro
sulakauri
ilustracia: mariam zaldastaniSvili
dizaini: Tornike lorTqifaniZe
sazogadoebasTan urTierToba:
lela SubiTiZe
sareklamo gayidvebi: Salva CubiniZe
distribucia: zviad Sengelia
gamomcemeli: Sorena SaverdaSvili
gamomcemloba: Sps `em fabliSingi~, Tbilisi 0105,
faliaSvilis q. 108, tel.: 912326
el-fosta: [email protected]
sxva gamocemebi: liberali, biznesi-
adamianebi, meTodebi, strategiebi,
dialogi, Tibisi da Tibiselebi.
stamba: `favoriti~, Tbilisi,
CubinaSvilis q. 50, tel.: 951952
Jurnali gamodis 2004 wlis 25 dekembridan
© “M Publishing” saavtoro uflebebi
daculia. JurnalSi gamoqveynebuli
masalebis nawilobrivi an mTliani
gamoyeneba gamomcemlobis nebarTvis
gareSe akrZalulia.
N59, aprili 2010
4 cxeli Sokoladi
6 redaqtoris werili
8 Cveni avtorebi
mimoxilvebi 10 Tbilisis transportis istoriis gamofena
daviT CixlaZe
11 paTetikuri sonata giorgi xasaia
12 carieli sivrce artistuli dizainisTvis
daviT CixlaZe
14 jojoxeTis damcinavi `wvimis qali~ SoTa iaTaSvili
15 `da ase Semdeg...~ daviT CixlaZe
15 nestan nene kvinikaZis axali modernizmi
daviT CixlaZe
16 anita raWveliSvilis mcire gastroli samSobloSi...
daviT buxrikiZe
aqcenti 18 gindaT kargi literatura? hoda, moiTxoveT!
komentarebi 20 ramdenime terminologiur uzustobasTan dakavSirebiT
gigi guledani
21 monatrebuli omis qronika Teo xatiaSvili
22 konturebi sandro naveriani
werili 24 umarilo berlini da gadamlaSebuli `berlinale~
giorgi gvaxaria
istoriebi 30 Turquli demarSi qeTi qanTaria
36 paata sabelaSvili
svaboda paata sabelaSvili
44 sofia gubaidulina
brwyinvale disharmoniuli goneba daviT buxrikiZe
54 aRar ibeWdeba erik altermani
inglisuridan Targmna irma taveliZem
interviu 50 vera pavlova
mouTmenlad veli, rodis dampatiJeben saqarTveloSi
ia merkvilaZe
analizi 58 konformizmi da winaaRmdegoba malxaz xarbedia
diskusia 62 `biznesis da samoqalaqo sazogadoebis problemebi~
giorgi cxadaia
esei 68 postkomunisturi mdgomareoba boris budeni
inglisuridan Targmna irma taveliZem
72 Cven ar wavalT moskovSi akaki baqraZe
76 mSobliuri Sizo zura jiSkariani
saavtoro 80 butovi levan berZeniSvili
86 postsabWoTa kavSiri anu gandevnili warsuli
giorgi maisuraZe
redaqtoris werili
`telexulignobis~ winaaRmdeg TiTqos aqtiuri, yovel SemTxvevaSi xmauriani galaSqre-
bis Semdeg isev moCvenebiTi simSvide dadga _ cxovreba Zvel wesrigs daubrunda. am ambidan
erTaderTi, rac dRemde SemogvrCa _ sakuTar ZalebSi daurwmuneblobis da ususurobis
mZafri SegrZnebaa, romelic warumatebeli mcdelobis Semdeg Cndeba xolme. magram, ara
uSavs, isic male gaivlis.
araferi axali. bolo oci welia, sul ase xdeba _ saprotesto talRa boboqari emocie-
bis CaqrobasTan erTad kargavs Zalas, mere ki saerTod qreba. `mogonil-wagebul~ omze
da protestze fiqrisas bredberis `farengeiti 451~ da brandmeister bitis sityvebi ram-
denjerme gamaxsenda. protesti arc bits uyvars. is samyaroSi simSvidis SesanarCuneblad
ibrZvis _ simSvide yvelafris fasad _ misi devizia.
`mokled, Tu ar ginda adamianma politikaze idardos, problema orive mxridan ar
unda daanaxo, erTi mxarec eyofa. ise, yvelafers jobs arc erTi ar aCveno. mieciT ada-
mians omis daviwyebis saSualeba. simSvide, monteg, simSvide upirveles yovlisa! moawyveT
konkursebi: vis axsovs popularuli simReris teqstebi; vis SeuZlia Statebis didi qala-
qebis CamoTvla; an vin icis aiovas Stats SarSan ramdeni xorblis mosavali hqonda. gamou-
teneT adamianebs tvini cifrebiT, uwyinari faqtebiT, sanam ar amoarwyeven, _ eg araferi.
samagierod egonebaT, rom Zalian ganaTlebulebi arian. imasac ki daijereben, rom fiqri
SeuZliaT, rom win midian, roca sinamdvileSi erT adgils tkepnian. adamianebi bednierebi
iqnebian, radgan im `faqtebs~, riTic mTlianad gamoivsnen, alternativa ar gaaCnia. aravis
sWirdeba es mouxelTebeli materiebi. araviTari filosofia da sociologia. RmerTma
ar qnas, daskvnebis gamotana da msjeloba daiwyon. ase xom melanqolias ver avcdebiT!
Cven gvinda meti gasarTobi, wveulebebi, akrobatebi da jambazebi, gasaocari triukebiT,
reaqtiuli avtomobilebi, motociklebi, vertmfrenebi, pornografia da narkotiki. meti
avtomaturi refleqsi! Tuki drama uSinaarso aRmoCnda, kino carieli, komedia ki uniWo,
momeciT raime aRmgznebi saSualebis damatebiTi doza _ CarTeT gamayruebeli musika! me-
gonos, rom ase mZafrad piesis Sinaarsze vreagireb, sinamdvileSi ki es bgeriT talRebze
meqanikuri reaqcia iqneba. ra jobia erT karg SejanjRarebas~.
es yvelaferi xom didi xania gvaqvs. da yvelaze mondomebiT swored am faqtis daviwyebas
vcdilobT. omis qronikis telecelqobaze erTjeradi aRSfoTeba mxolod imis aRiareba
xom ar iyo, rom Cven yvelaze metad moCvenebiTi simSvidis SenarCunebaze vzrunavT?
nino lomaZe
mogvwereT, [email protected]
6 cxeli Sokoladi
27 27 27 www.tbcbank.ge 27 27*
ipoTekuri sesxi
1%-iani fasdakleba sesxebze!
ganaxlebuli saprocento ganakveTi da
gamartivebuli pirobebi
Cveni avtorebi
2003 wlis seqtemberSi, roca SevardnaZis xelisu-
flebas ori Tve rCeboda, xolo, `airzena da `aero-
floti~ moskovamde zecas jer kidev mSvidobianad
iyofdnen, qarTvel xelovanTa da JurnalistTa
laSqari samdRiani kulturuli programiT moskovs
gvafrines. programa ruseTisa da saqarTvelos kul-
turis saministroebis Sedgenili iyo da `mezobeli
qveynebis kulturuli urTierTobebisa da megobro-
bis gaRrmavebas~ emsaxureboda.
sami dRis ganmavlobaSi, gasaremontebel sastumro
`moskovSi~ qarTvelebis daaxloebiT askaciani de-
legacia cekva-TamaSisa da simReris masterklasebs
utarebda sarTulebze momuSave damlageblebsa Tu
Sveicarebs. aseve yvela sarTulze uxvad moedinebo-
da legaluri WaWa, `saferavi~ Tu `borjomi~. ismo-
da `winwyaro~ da `daigvianes~... xolo Zalian Ramis
saaTebSi, tradiciulad Zalian sxvagvarad Cacmuli
qalebi daexetebodnen.
am ucnauri `samdRiani kulturis~ monawileebs
ruseTis kulturis ministri, mixail Svidkoi lamis
piradad gvxvdeboda... yvelgan, sakoncerto darbaz
`rosiaTi~ dawyebuli, `Tanamedrove musikis cen-
triT~ damTavrebuli, moskovSi mcxovrebi qarTvele-
bis xmauriani Jriamuli da zedmetad mxiaruli ru-
sebis standartuli frazebi (и все же, как эти грузины волшебно поют) ismoda.
TiTqos yvelaferma kargad, ufasod da mxiarulad
Caiara. roca ukan vbrundebodiT, `vnukovos~ ae-
roportSi~ TviTmfrinavi oTx saaTs agvianebda da
cxadia, iqve mosacdel darbazSi improvizebulad
SezarxoSebul qarTvelTa improvizebuli koncerti
gaimarTa. xolo erTma daboRmilma da pirgamexebul-
ma milicielma aseTi winaswarmetyveluri fraza Tqva:
_ Да вы над пропастью стоите, блин... и все время танцуете и поете!mtris mSvidobianad naTqvami ufro mwarea!
daviT buxrikiZe
warmoudgenlad rTulia adamianebi daajero,
rom is, rasac ver exebian, maTia. afxazeTi
da samaCablo sworad aseTia _ maT vercerTi
qarTveli ver exeba.
Tu realistebi viqnebiT, maSin avtomaturad
vaRiarebT, rom am teritoriebis dabruneba
dRes SeuZlebeli Tu ara, TiTqmis SeuZ-
lebelia. amas sWirdeba wlebi, romelic
migviyvans Cvens momaval Taobebamde da Tu
matarebeli daiZreba, sadguramde misi miyva-
na sworad momavali Taobebis saqme iqneba.
momaval Taobas, afxazeTis da samaCablos
tkivils iaffasiani, propagandistuli sa-
reklamo rgolebiTa da abrebiT ver Cau-
nergav. es wamgebiani biznesia, wamgebiani
yvelasTvis, vinc ki masSi gamosavals xedavs
da es Cemi axireba ar aris, faqtia, romelic
sul ufro da ufro gvaSorebs afxazeTs da
samaCablos.
dRes ki amis meti araferi xdeba, sadRac,
romeliRac sainformacio gamoSvebaSi gauS-
veben siuJets, de faqto baRafSma xeli mo-
awera okupant rusebTan raRacas... aseve de
faqto kokoiTma lavrovi Rirsebis ordeniT
daajildova... rusebi afxazebsac devnian
da osebsac da iq samxedro bazebs aSeneben...
rusebi afxazeTis bunebas aCanageben... xo, es
yvelaferi simarTlea, magram ras moutans es
simarTle im Taobas, romelic dabadebulic
ki ar iyo maSin, roca afxazeTic davkargeT
da samaCabloc?
sandro naveriani
8 cxeli Sokoladi
audio da video teqnika
maRali xarisxis audio-video diskebi
bionse
xidis quCa #2(mSrali xidis mimdebare teritoria)
tel.: 47 56 12www.pegasigroup.ge
mimoxilva
10 cxeli Sokoladi
avtori: daviT CixlaZe
Tbilisis transportis istoriis
gamofena qarvaslaSi
qarvaslis Tbilisis muzeumi kidev erT
nostalgiur da myudro gamofenas gvTavazobs
Tbilisis transportis istoriis Sesaxeb. me-
19 saukunis konkadan da kurtnis muSebidan
dawyebuli, dRevandel `bodanis~ markis e.w.
yviTel avtobusebamde, damTvalierebels
SeeZlo Tvali gadaevlo unikaluri
fotoebisTvis, romelic `tfilisis hamqarma~
Seagrova da gamofina, erovnuli arqivisa
da fond `Ria sazogadoeba _ saqarTvelos~
xelSewyobiT. aqve SevityobT, rom TbilisSi
saxedris Semoyvana 40-ian wlebSi akrZalula
kandid Carkvianis gadawyvetilebiT, an rom
Tavisuflebis moedanze, yofili meriis win
etlebis birJa iyo.
calke seqciebad aris gamofenili lineikis,
boranis, tivis, nautikis, tramvais,
troleibusis, taqsis, metros, sabagiro
gzis qalaqSi Semosvlisa da ganviTarebis
etapebi da asaxavs Tbilisis saxmeleTo,
miwisqveSa, samdinaro Tu sahaero transportis
infrastruqturas mis istoriul garemoSi.
tramvaim 1904 wlidan 21-e saukunemde
iarseba TbilisSi da aTwleulebis manZilze
konkurencias uwevda metros, romelmac 60-
iani wlebidan daiwyo ganviTareba. gamofena
Segvaxsenebs da gvaCvenebs sxvadasxva modelisa
da tipis avtobuss, avtomobilebs, tramvaebs,
da am yvelafers nostalgiuri elferic
axlavs. damTvalierebeli naxavs samvagonian
tramvais, `Skodas~ modelis troleibusebs,
mTawmindis parkis rkinigzis xazs, Seityobs,
rom muStaidis baRis sabavSvo rkinigza
msoflioSi aseTi proeqtis pirveli da
ukanaskneli ganxorcieleba yofila.
gamofena Cveni uaxlesi istoriis arasasiamovno
fotoebsac ar erideba da kadrebze vxedavT
gasuli saukunis 90-iani wlebis areuli drois
amsaxvel scenebs, rodesac mgzavrebi fexiT
miuyvebian metros gvirabs, anda avtobusis
saxuravze sxedan. bolos ki dRevandeli
`marSrutkebis~ bumis droSi vbrundebiT da
sevdianebi vtovebT darbazs.
mimoxilva
cxeli Sokoladi 11
me-9 simfonia sakmarisi ar aris. misi
avtoris sasiyvarulo vnebebic sain-
teresoa; iqneb _ ufro sainteresoc,
vidre me-9 simfonia. is damTrgunve-
lad diadia, ideologizirebuli,
magram diadi. geniosebis, anda kul-
turuli fenomenebis sawol oTaxSi
Wvritini, Tundac maTi sasiyvarulo
istoriebis mosmena ki, ar iTxovs
xangrZliv refleqsirebas. Tanac
Cven gviyvars, roca maT raRacaSi
mainc vutoldebiT, an sulac Cvens
upiratesobas vgrZnobT, sul erTia
_ ras. es gvamSvidebs, amosunTqvis
saSualebas gvaZlevs. arada, zedmeti
biografizmi xelovnebas magiuro-
bas ukargavs, aramimzidvels xdis.
poststruqturalistebma zustad am
magiurobis SenarCuneba-dabruneba
scades e.w. `avtoris sikvdiliT~.
Tumca am koncefciis patriar-
qis _ rolan bartis intimuri dRi-
urebis gamoqveynebis momswrec gaxda
sazogadoeba. rolan bartis sawol
oTaxSic SevixedeT. rogorc Cans, Za-
lian didia cnobili artistebis ada-
mianur yofaSi Cawvdomis survili.
a.wereTlis saxelmwifo univer-
sitetis xelovnebaTmcodneobisa da
germanistikis specialobis studen-
tebma Targmnes da krebulis saxiT ga-
mosces beThovenis, bramsis, goeTes,
Sileris, biuxneris sasiyvarulo ba-
raTebi. centraluri adgili mainc
beThovenis werilebs ukavia. redaq-
tori da erT-erTi mTargmneli, maia
WolaZe winasityvaobaSi wers: `teqni-
kuri gaucxoebis pikze myofi ada-
mianisTvis ucnauria or saukuneze
ufro Zveli sasiyvarulo baraTebis
kiTxva~. ho, sainteresoa, ras werda
beThoveni sayvarel adamians. es mis
TiTebTan ufro gvaaxloebs. digi-
talizaciis epoqaSi werili gavir-
tualurebulia. Tanamedroveobis
romelime didi kompozitori, magal-
iTad Stokhauzeni sayvarel adamians
skaipiT miswerda, cxadia. beThovens
ki Tavad gamohyavda asoebi, amitom
TiTebTan ufro axlos varT. ase
gvjera. ase gvinda gvjerodes. maia
WolaZe, albaT sworadac, teqnikuri
gaucxoebis konteqstSi ganixilavs am
baraTebis mniSvnelobas, magram stu-
dentebisTvis ufro mniSvnelovani
albaT mainc siyvarulia; siyvaruli,
romlis nakleboba da arasakmari-
soba ufro mZafri gancdaa, vidre
is problema, rac digitalizacias
axlavs _ uSualo Sexebis nakleboba,
razec amdens fiqrobs da wers Ta-
namedrove evropeli inteleqtuali.
aseTi werilebis Targmnas, kul-
turis ganviTarebis TvalsazrisiT,
mniSvnelovani rolis TamaSi ar
SeuZlia. gansxvavebiT am proeqtis
erT-erTi mxardamWeris, kinomcodne
TamTa TurmaniZis `kinoklubisgan~,
romelsac amdeni xania, uyurebs
quTaisuri publika; romelmac gaav-
so mesxiSvilis Teatris mcire scena
nata murvaniZis xilvis surviliT.
aseTi werilebi, rogorc cnobilma
poetma kruCionixma zaumur poezi-
aze Tqva, `mxolod mdogvia, marto
mdogviT ki ver gaZRebi~. amis miuxe-
davad, saintereso iyo, ra formiT
moxdeboda werilebis reprezentacia
mesxiSvilis Teatris mcire scenaze;
Tanac anonsi iuwyeboda, rom msaxio-
bi nata murvaniZe Tavis samsaxiobo
jgufTan erTad moawyobda am per-
formanss.
iq momxdari seriozul movlenad
albaT arc aRiqmeba _ scenis iatakze
fexmorTxmiT mjdomi nata murvaniZe
sam axalgazrdasTan erTad kiTxu-
lobda quTaiseli studentebis na-
Targmn werilebs. monotonurad,
SecdomebiT; kiTxulobda klasi-
kuri musikis da zurgsukan _ beTho-
venis, bramsis, goeTes portretebis
fonze. aq ar iyo am werilebis Ta-
namedrove konteqstSi warmoCenis
aranairi mcdeloba, aranairi gaaz-
reba-gadaTamaSeba. mxolod xandaxan
nata murvaniZe RimiliT gadaxedav-
da ekranze monacvle portretebs,
TiTqos ambobda, _ taSi, romelsac
bolos daukravT, maT ekuTvniT da
ara me, me mxolod instrumenti var
didi xelovanebis xelSio. misi, ro-
gorc artistis mcdelobiT, es wer-
ilebi performansad ver iqca, Tavad
ki am fsevdoperformansSi monawile-
obisas beThovenis, goeTes, bramsis
zurgs amoefara. taSma mosalod-
nels gadaaWarba. msaxiobebs meo-
redac mouxmes. igrZnoboda Tavis
motyuebis survili, TiTqos raRac
mniSvnelovani marTlac moxda, da
rom msaxiobebs tyuilad ar gauvli-
aT 300 kilometri; rom ufro xSirad
unda Camovidnen dedaqalaqidan da,
jandabas arti, mTavaria TavianTi
xilviT gagvabednieron....
SabaT-kviras `kinoklubSi~ albaT
isev 4 adamiani ijdeba. kargi xe-
lovnebisTvis sakmarisia.
paTetikuri sonataavtori: giorgi xasaia
12 cxeli Sokoladi
mimoxilva
18 marts Tbilisis saxelmwifo
samxatvro akademiaSi vato wereT-
lis kuratorobiT ganxorcielda
proeqti `carieli sivrce~. am
erTdRiani gamofenis Tavdapir-
veli dizaini britaneTis sabWos
iniciativa iyo, rac Tanamedrove
xelovnebis popularizacias isax-
avda miznad _ kerZod, iaffasiani
maskulturis erTgvari teroris
qveS myofi adamianebisTvis poe-
ziasa da saerTod xelovnebasTan
ziareba.
gamofena or nawilad gaiyo.
pirveli da ZiriTadi nawili samx-
atvro akademiisTvis daigegma,
sadac eqsponatebis wardgena ara
Cveul sagalereo sivrceebSi, ar-
amed Senobis sxva, arasagamofe-
no adgilebSi unda momxdariyo
_ vTqvaT, derefnebSi, aivanze,
carieli sivrce artistuli dizainisTvisavtori: daviT CixlaZe
ezoSi da a.S. sabolood, amisT-
vis samxatvro akademiis erTi
yvelaze moZravi da tranzitu-
li derefani SeirCa, sadac dRis
ganmavlobaSi mraval students
uwevs gavla. aq gamofenili iyo
mamuka jafariZis, kote mindaZis,
dima dadianis, giorgi kekeliZis,
vato wereTlis samxatvro da po-
eturi namuSevrebi.
gamofenis meore nawili ki
Tbilisis metropolitenis sad-
gurebze arsebuli monitorebi-
sTvis iyo gaTvaliswinebuli,
risTvisac mamuka jafariZis na-
muSevari `saxelebi~ SeirCa. es
namuSevari marTlac warmatebuli
aRmoCnda, radgan gamofenis orive
koncefcias TvalnaTlad exmi-
aneboda _ daemyarebina kavSiri
xalxTan da yofiliyo garkveul-
wilad poeturi. amisTvis mxat-
varma videofirze aRbeWda kadre-
bi, sadac naCvenebia adamianebis
mier xeebze da sxva zedapirebze
amoCxapnili sakuTari saxelebi,
riTac isini sakuTari Tavis da
iqmyofobis ukvdavyofas cdilo-
ben. amas Tan axlda audiomasala,
sadac mxatvari am saxelebs gaiZa-
xis, an SeiZleba iTqvas, eZaxis am
adamianebs. akademiis ezoSi gama-
Zlierebeli marTlac mouxmobda
am adamianebs: `zura!~, `daviT!~,
`elene!~, `maia!~. uneburad mec
ramdenjerme mivixede. rodesac
damTvaliereblebi Semodiodnen
gamofenis dasaTvaliereblad,
mamuka jafariZe zogjer maT
TamaSnarevi ironiiT ekiTxeboda:
`ratom moxvediT? dagiZaxes?~
vato wereTeli, romelic aqve,
vato wereTeli kote mindaZe
mimoxilva
cxeli Sokoladi 13
akademiaSi xelmZRvanelobs `kul-
turis ganviTarebis kavkasiur
centrs~, an meorenairad maf-s
(media art farms), gamofenaze
arqiteqtor mika yruaSvilTan
erTad wardga namuSevriT, rom-
lis saxelwodebac iyo `nacarqeq-
ias saxli~. mxatvrebi Seecadnen,
ganeviTarebinaT axali semantikis
miTologia cnobili zRapruli
personaJis atributikis garSemo.
gamofenis es monakveTi vizualu-
rad ukve Zalze damajerebeli da
TxrobiTi iyo, miuxedavad imisa,
rom arc erTi sityva an ilustra-
cia ar yofila gamoyenebuli.
mxatvarma kote mindaZem ori
didi zomis qaRaldze Sesrule-
buli teqsturi namuSevari war-
moadgina, saxelwodebiT `Tva-
lebi~ da `gamocana~, romlebic
brinjis qaRaldze kaligrafi-
ulad asaxul Cinur poeziaze
warmoqmnida aluzias da skolis
moswavlis dRiuris konceptua-
lur gamonagonsac warmoadgenda.
am qaRaldebze ki namdvili poet-
uri teqstebi ikiTxeboda, sadac
aRwerili iyo sxvadasxva feris
Tvalebi, maTi survilebi da is,
rom Tvalebis ukan sulia Camwyv-
deuli.
poeti giorgi kekeliZe `qse-
luri aluziebis~ teqstobriv
serias sTavazobda mnaxvels,
romelSic is ikvlevs an qmnis
internetTan da imeilTan daka-
vSirebul Sinaarsobriv mxares,
gamogonil miTologiur gan-
totebebsa da aluziebs. es wminda
poeturi teqstebi iyo, printer-
ze beWdvis Sedegad odnav gadide-
buli SriftiT da sabeWdi manqa-
nis monotonurobis Tu poeturi
Txrobis intimurobis efeqtiT.
musikosma dima dadianma fo-
tonamuSevari warudgina damT-
valierebels _ seriulad gan-
meorebadi kadri, sadac oqrosa
da ioli simdidris semantikis
garemoSi gaxveuli mamakacia ga-
mosaxuli. namuSevars `Cemi oqro
CemTan~ ewodeba da warmoadgens
nuvoriSuli merkantilobis erT-
gvar socialur Tu sulier kri-
tikas da erTgvar dacinvasac.
gamofenaze naCvenebi iyo Cemi
namuSevaric, romelsac `tyupebis
Teatri~ erqva, da video, foto da
cocxali performansis komponen-
tebisgan Sedgeboda. aq gamoyeneb-
uli erTaderTi teqsti is iyo,
rom gakvirvebul mayureblebs
vuxsnidi, rom es xelovnuri, mo-
glejili xeli, romelic 1 larad
viyideT, da romelic aSkarad he-
louinis atributikas warmoad-
gens, imitom miWiravs, rom, sxva
nivTebisgan gansxvavebiT, misi
gadaReba dagvaviwyda, da aq pira-
dad movitane saCveneblad.
daviT CixlaZe
dima dadiani
14 cxeli Sokoladi
avtori: SoTa iaTaSvili
jojoxeTis damcinavi `wvimis qali~
15 marts saRamoTi wvimda. meteorologebs, cxadia, am bunebrivi movlenis
TavianTi, profesiuli axsna hqondaT, Tumca wvimis WeSmariti mizezi mxolod ana
korZaia-samadaSvilma uwyoda, da igi `qaravanSi~, mis saRamoze Sekrebil, wvimas
arSepuebul erTgul mkiTxvels maSinve gaumxila: wvimda mis gamo! wvimda imitom,
rom wvimiani amindi misi cxovrebis `jojoxeTia~ da is mas sul Tan sdevs. da
bunebrivia, rom misi personaJebic am gauTavebeli uJmuri amindis tyveobaSi
arian da es maT xasiaTze da qmedebebzec isaxeba. da aqedan gamomdinare, bunebrivi
iyo isic, rom `qaravnis~ literaturuli saRamo man im moTxrobis fragmentebis
kiTxviT daiwyo, romelsac hqvia `wvims~.
ai ase, gareT wvimda, SigniTac wvimda, da wvimisa da bevri ramisagan
cxovrebagabezrebuli anas qalebi xan loginqveS dagulebul qvas sruliad
moulodnelad TavSi Cascxebdnen xolme sakuTar sayvarels da xan vin icis, ras
ar sCadiodnen, magram rac ar unda sakvirveli yofiliyo, darbazSi cremlebis
wvima ki ar ifrqveoda, aramed sicili. Tavis dabneul, gatanjul personaJebs
enamoswrebuli ana iqve komentarebs ayolebda da sulmTlad afarCakebda.
Cven win iyo umowyalo da amave dros ucnaurad xalisiani avtori: iumoridan
sarkazmamde farTo diapazoniT, ironiuli da, rac am dros friad mniSvnelovania
_ TviTironiuli.
ana ukve Svidi Tu rva welia, rac Tanamedrove qarTul literaturaSia da
SeiZleba iTqvas, rom man aq Tavisi ganumeorebeli stili da xedva moitana:
samoqmedo sivrcisa da personaJebis sxarti, xatovani aRweriT; maTi
fsiqologiuri Strixebis Tu problemebis, maTi nevrozuli urTierTobebis
ramdenime frazaSi Camoqnis unariT; ritmis uCveulo grZnobiT, aCqarebuli
TxrobiT da Txrobisas araordinaruli montaJuri azrovnebis niWiT... anas
`kinoSnikis~ Tvali aqvs. metic, eqscentrul-dramatuli personaJebis is didi
armia, romelic man moiyvana, erTad rom warmovidginoT, raRac feliniseburs
miviRebT, cxadia, sxva aqcentebiTa da portretistuli xelweriT. gasaxaria,
rom aseTi personaJebi marto qaRaldze ar rCebian da pirdapiri gagebiT ukve
xorcsac isxamen. rogorc im saRamos SevityveT, anas moTxrobebis mixedviT
aTonelis TeatrSi speqtakli idgmeba da mas male unda velodoT.
sxva samomavlo gegmebze mas maincdamainc ar ulaparakia. erTi is aRniSna, rom
didi xania amaod cdilobs romanis daweras, rac jerjerobiT aranairad ar
gamosdis: xan kompiuteri uylapavs nawers da xan jer gadauwyveteli wminda
wylis SemoqmedebiTi problemebi uSlis xels. magram imedi viqonioT, rom ana
gadalaxavs am winaaRmdegobebs da male romaniTac gagvaxarebs.
dabolos, mainc rogori mweralia ana korZaia-samadaSvili? Tu vinmes misi
teqstebi ara aqvs wakiTxuli, imedi maqvs, am patara reportaJidan mixvda, rom is
iumoristi ar aris, miuxedavad imisa, rom misi nawarmoebebi sicils (nerviuls?)
iwvevs. tragikomikosi? TiTqos ki, magram, mgoni, arc mTlad tragikomikosia.
komediuroba misgan Sorsaa. tragizmic raRacnairi, araseriozuli tragizmia,
araklasikuri. nevrozulobaa albaT misi teqstebis mTavari maxasiaTebeli. TviT
isic ki, risganac misma personaJebma siamovneba unda miiRon (vTqvaT, seqsi), maT
wvalebad ubrundebaT da cxvirSi Zmrad amosdiT. patara adamianebi am didma
vnebebma rom ar gaWylitos, avtori maT vnebebs dascinis, dascinis isev maT
gadasarCenad. da zogadad, ana aris mwerali, romelic cxovrebas dascinis.
mas Tavisi wvimiani, nestiani `jojoxeTi~ aqvs da sxvanairi sacxovrebeli
literaturuli alagi verc warmoudgenia. erTi sityviT, is jojoxeTis damcinavi
mweralia... saRamo rom damTavrda da gareT gamovedi, wvima gaxSirebuliyo.
saxlSi galumpuli mivedi. vijeqi mere qurasTan, magidasTan, kompiuterTan,
davborialobdi saxlSi da xan moviwyendi, xan ki CemTvis mwared meRimeboda...
`wvimis qalis~ amaforiaqebeli xma Camesmoda da ar meSveboda...
mimoxilva
cxeli Sokoladi 15
`da ase Semdeg...~
zamTris miwuruls mamuka samxaraZis gamofenam saxelwodebiT
miiqcia yuradReba _ `da ase Semdeg...~. weliwadis am dros
Tbilisis kulturuli kalendari ufro inertulia xolme.
magram mxatvari ar SeuSinda im dReebSi susxian qarsa da
uamindobas. misi SemoqmedebisTvis ucxo ar aris buneba da mas
verc dacarielebuli Sardenis quCa gaakvirvebda, Tumca mamuka
samxaraZis gamofenis gaxsniT Tbilisis es ubani cota xniT
zamTarSic gamococxlda.
misi namuSevrebis fokusSi sivrce da landSaftia. misTvis
mTavari foni swored bunebaa, rasac mxatvari Tavis gamogonil
xelovnur, Caketil da logikur struqturebs amatebs. mamuka
samxaraZis geometriuli namuSevrebis seriebi ramdenime wlis
win naCvenebi iyo moskovSi `ekotopiis~ gamofenaze. amjerad ki,
miuxedavad imisa, rom mxatvris namuSevrebis zogadi Sinaarsi
usasrulobis cnebis fizikuri masStabebiT ilustrirebas
gulisxmobs, akademiis am momcro galereaSi sivrce mainc
maqsimaluri sizustiT adaptirda ideasTan. mxatvrma galerea
erT monoliTur kompoziciad aqcia.
gamofenaze warmatebiT ganlagda misi erTi seria, romelic TeTr
zedapirebze lursmnebiT awyobil simetriul da progresirebad
kompoziciebs warmoadgens. misi aseTi kompoziciebi erTi wertilidan iwyeba da TandaTan,
namuSevridan namuSevarSi simetriulad gantotdeba, matulobs da rTul ornamentul
labirinTebad sruldeba, rac marTlac sasiamovno sanaxavia da erTgvar Terapiul
zemoqmedebasac axdens. samxaraZis simetriuli ganStoebebi usasrulobas gulisxmobs
da gamofenis saxelwodebac pirdapir migvaniSnebs amaze _ `da ase Semdeg...~. wesrigSi
moyvanili es uricxvi lursmani da maT Soris gabmuli Zafebi, anda mindorSi bambukebiT
awyobili kompoziciebi dekoratiuli, magram mosawyeni sworxazovnebisgan gvicavs.
mamuka samxaraZis namuSevrebi da gamofenac imas adasturebs, rom Tanamedrove
xelovnebaSi masalasa da formaze aqcenti aRar keTdeba. mamuka samxaraZis Semoqmedeba
ideisa da azris uSualod gadacemis esTetikaa, romelic cxadad gadmoscems
Tavisuflebisa da sinamdvilis Sinaarss.
nestan nene kvinikaZis axali modernizmi
rusTavelis 28-Si, rok kafeSi ukve tradiciuli poeturi
`xuTSabaTobebi~ amjerad nestan nene kvinikaZis da Toma CalaZis
erToblivi performansiT aRiniSna. axalgazrda prozaikosi qalis
Txroba imdenad sasiamovno aRmoCnda, rom TiTqos Tanamedrove
precedenti Seiqmna _ rogor SeiZleba gamovides mwerali auditoriis
win da ar iyos mosawyeni. misi teqsti, romelsac is sakuTari noutbukis
ekranidan kiTxulobda, am erToblivi performansis imdenad organuli
komponenti gaxldaT, rom poetur xarisxs iZenda. dijei Toma CalaZe
musikalur segmentebs amatebda, da teqsts vizualurad aformebda
aseve sakuTari noutbukidan, da es erT uwyvet kompozicias qmnida.
am saRamos gamorCeuloba is iyo, rom aq ar igrZnoboda ukve
moZvelebuli modeli _ rodesac poeti gauCereblad Segvaxsenebs
sakuTar Tavs, teqstiT Tu raime maneriT. amitomac es saRamo Zalze
bunebrivi iyo, miuxedavad teqnologiuri aqcentisa. am ori xelovanis
narativisa da intonaciebis gadakveTiT ulamazesi peizaJebi iqmneboda,
intimuri da mokrZalebuli sevdis elferiT, da am yvelafers TiTqos
Zveli poeturi bohemuri kafes aurac axlda.
avtori: daviT CixlaZe
mimoxilva
konservatoriis did sakoncerto
darbazSi 10 marts didi vokaluri
vnebaTaRelva igrZnoboda. Tavad
qveynis prezidenti da qalaqis meri
Sewuxdnen, raTa qarTveli meco-so-
pranos, anita raWveliSvilis solo
koncerts daswrebodnen. kulturis
ministrma nikoloz ruruam ki So-
ridan mas uzarmazari Taiguli ga-
mougzavna. saRamo anitas pedagogis,
saintereso momRerlisa da wlebis
ganmavlobaSi Tbilisis operisa da
baletis Teatris wamyvani meco-
sopranos, manana egaZis xsovnas mie-
ZRvna. koncertma udidesi interesi
gamoiwvia. cxadia, darbazi gada-
Wedili iyo, radgan yvelas kargad
axsovda anita raWveliSvilis Sesa-
niSnavi debiuti msoflio saopero
centrSi _ milanis `la skalaSi~.
2009 wlis 7 dekemberi rom qar-
Tuli vokaluri xelovnebisTvis
istoriuli dRe iyo da ara `mode-
anita raWveliSvilis mcire gastroli samSobloSi...da didi samomavlo ambiciebiavtori: daviT buxrikiZe
foto: daro sulakauri
lirebuli realobis~ ramdenime saa-
Ti, lamis did-pataram gaigo. Tanac
frangul-germanulma saxelovnebo
telearxma ̀ artem~ (erTob enawylia-
ni wamyvanis komentarebiT) saopero
speqtakl `karmenis~ premiera live-reJimSi Tavidan bolomde gadasca.
CvenTvis arsebiTi da saamayo is iyo,
rom sezonis gaxsnis dRes, arcTu
upretenzio italieli reJisori-
qalbatonis, ema dantes dadgmaSi 25
wlis qarTveli meco-soprano anita
raWveliSvili karmenis partias mRe-
roda.
operis istoriaSi yvelaze vnebia-
ni, sabediswero da arqetipuli qa-
lis partias qarTveli momRerali
gasagebi Sinagani mRelvarebiT da
SesaniSnav vokalur formaSi Sexvda.
miT umetes, rom speqtaklis diri-
Jorma, maestro daniel barenboimma
mas udidesi ndoba gamoucxada da
meorexarisxovani partiis nacvlad,
mTavari partia ando... da varskvla-
vi erT saRamos dabada. Tumca ani-
tas kidev bevri Sroma mouwevs ar-
tistuli monacemebis dasaxvewad.
xmauriani debiuti ki uxmauro Sro-
mam da ramdenime saintereso spe-
qtaklma Seamzada.
2008-2009 wlebis sezonSi anita
raWveliSvili monawileobda `la
skalas~ dadgmebSi _ `triptiqi~ (be-
triCes partia) _ diriJori rikar-
do Saili, reJisori luka ronkoni,
mocartis `figaros qorwineba~ (qe-
rubino), picetis `mkvleloba ta-
ZarSi~ (korifea). 2009 wels daamTa-
vra `la skalas~ akademia da swavla
ganagrZo pedagog devid holsTan.
mogvianebiT ki parizSi gaemgzavra,
vokaluri xelovnebis cnobil pe-
dagogTan, Janin reisTan. franguli
simReris gakveTilebma cudad ar
Caiara, radac amtkicebs `karmenis~
vokalic da monologebic. axlaxan,
16 cxeli Sokoladi
mimoxilva
ianvar-TebervalSi ki anita raWve-
liSvilma palermos saopero Te-
atrSi verdis `nabuqoSi~ fenenas
partia Seasrula.
rac Seexeba Tbilisur koncerts.
momRerlis repertuari gansaku-
Trebul siaxles an intrigas ar
Seicavda, Tu ar CavTvliT meore
ganyofilebas, romelSic mxolod
`karmeni~ aJRerda: uvertiura, xaba-
nera, antraqti da segidilia. Tumca
anita raWveliSvilis vokaluri Se-
saZleblobebi yvelaze ukeT dali-
las ariaSi gamomJRavnda (sen-sansis
`samsoni da dalila~), sadac misi
xma msuyed, vnebianad da amave dros,
eleganturad JRerda. aranaklebad
saintereso aRmoCnda princesas aria
Cileas operidan `adriena lekuvre-
ri~, romlis Sesrulebam vokaluri
xelovnebis moyvarulT cnobili
meco-soprano fiorenca kosoto ga-
axsenaT.
Tamar mefis kavatina dimitri
arayiSvilis operidan `Tqmuleba
SoTa rusTavelze~ ufro erovnul-
musikalur arqetipebTan lirikuli
kavSiris damyarebas hgavda. vidre
publika meore ganyofilebaSi Caro-
zad Semonaxul `karmens~ mousmen-
da, orkestrma erTad dakvrasa da
polifoniaSi waivarjiSa. amisaTvis
maskanis `intermeco~ operidan `so-
flis Rirseba~ da verdis dramatu-
li gancdebiT savse uveritura ope-
risaTvis ̀ bedisweris Zala~ savsebiT
sakmarisi aRmoCnda. Tumca, simar-
Tle iTqvas, am koncertma operisa
da baletis saxelmwifo orkestris
bevri xarvezic warmoaCina (diriJo-
ri avTandil mamacaSvili). magram es
ukve sxva problemaa
cxadia, `karmeni~ yvelaze zus-
tad Seesabameba momRerlis xasiaTs
da xmis Taviseburebebs. SesaniSnavi
diqcia da deklamacia saSualebas
aZlevs zustad moartyas mizanSi.
efeqturi xmiT da vibratoebiT ms-
menels tkbobisa da gancdis saSua-
lebas aZlevs. da es kargad igrZno-
boda `karmenis~ finalur `boSebis
simReraSic~, romelic anita raWve-
liSvilma axalgazrda momRerlebis
TanxlebiT Seasrula. imedia, qar-
Tveli momRerali momaval saopero
sezons kidev ufro didi warmate-
biT Sexvdeba. momavali speqtakle-
bisa da saopero Teatrebis sia ase-
ve STambeWdavia: berlini, tokio,
verona, sietli, barselona da ams-
terdami.
`anitas dramatuli meco da da-
xvewili vokaluri kultura aqvs,
_ ambobs CvenTan saubarSi konser-
vatoriis vokaluri fakultetis
kaTedris profesori, momRerali
guliko kariauli. _ vnebiani xma,
kargi smena, sufTa bgera... erTa-
derTi problema mainc dabali re-
gistria, sadac jer kidev igrZnoba,
rom resursi bolomde ar aris ga-
moyenebuli. verdis repertuarSi da
veristul operebSi simReras jer
ar vurCevdi, xma jer dasaxvewia da
forsireba, Zaldataneba mas mxo-
lod avnebs. albaT ajobebs Sedare-
biT msubuqi partiebis Sesruleba.
magaliTad, rosinis, mocartis ope-
rebSi.
P.S. ise, zogjer `aramodelire-
buli~ sainformacio saSualebebic
cdebian. magaliTad, roca amtkice-
ben, rom pirvelad `la skalas~ is-
toriaSi saopero sezoni qarTvelma
momReralma 2009 wels gaxsna. ara,
kolegebo da megobrebo, am marTlac
sasiamovno dRemde didi xniT adre,
1988 wlis 7 dekembers `la skalas~
sezoni Cvenma saxelovanma banma,
paata burWulaZem gaxsna, romelic
verdis `nabuqoSi~ zaqarias partias
mReroda. orkestrs ki saxelovani
rikardo muti diriJorobda.
cxeli Sokoladi 17
gindaT kargi literatura?
hoda, moiTxoveT!
_ wagikiTxavT stefan meieri? _ ekiTxeba ivane javaxiS-
vilis saxelobis saxelmwifo universitetis auditoriaSi
Sekrebil msmenels deniel menakeri, _ `mwuxri~ mainc gago-
nili geqnebaT. darbazSi studentebis umravlesoba Tanxmo-
bis niSnad xels iwevs. stefan meieris `mwuxri~ 2009 wels
Catarebuli gamokiTxvis mixedviT merve yvelaze kiTxvadi
wignia amerikaSi, _ xanmokle pauzis Semdeg _ simarTle rom
giTxraT, is meSvidea, movityue mervea-Tqo rom vTqvi. ar
minda ase rom iyos da imitom~.
deniel menakeri, Jurnal `niu-iorkeris~ mxatvruli te-
qstebis ganyofilebis yofili redaqtoria. is aseve saga-
momcemlo saxlebis _ ̀ harper kolinsisa~ da ̀ rendom hausis~
mxatvruli redaqtori da ori wignis (The Treatment da A Good Talk) avtori gaxlavT. misi meuRlec, qeTrin butoni litera-
turis kritikosia, Tavis droze `niu-iork Taimsis~ da niu-
iork megezinis~ redaqtori da avtori gaxldaT. menakerebi
saqarTveloSi amerikis saelCos mowveviT Camovidnen, rom
quTaisSi, baTumsa da TbilisSi deniels `Tanamedrove ameri-
kuli literaturis~ Sesaxeb sajaro leqciebi waekiTxa.
`sinamdvileSi, `mwuxri~ mec wavikiTxe, snobi ki ara var,
_ ambobs menakeri, _ arc moxucebisTvis damaxasiaTebeli
siaxleebis panikuri SiSi mtanjavs. ubralod, guli mwyde-
ba roca maxsendeba, rom 60-ianebSi, 70-ianebsa da 80-ianeb-
Si yvelaze popularuli mwerlebis aTeulSi jon apdaiki,
norman meileri, filip roTi, uiliam folkneri xvdebodnen.
dRes ki, yvelaze popularuli TxuTmeti wignidan, mxolod
erTs Tu eqneba literaturuli Rirebuleba. stefan meieri,
den brauni da sxvebi komerciis, gayidvebis kulturas war-
moadgenen~. menakers ki unda amerikaSi kulturuli kerebi
SenarCundes.
menakerebi im Taobas warmoadgenen, visac kargad axsovs
Zveli gamomcemlobebis cxovrebis wesi, sigaretis boliT
gabuRuli oTaxebi da `lanCze~ mirTmeuli ori martinis Wi-
qis mere gagrZelebuli samuSao dRe. dRes gamomcemlobebma
mflobelebi gamoicvales da korporatiuli mmarTvelo-
bis pirobebSi samuSao atmosferoc bunebrivad Seicvala _
araviTari alkoholi da, ra Tqma unda, aranairi sigareti,
mxolod daxvewili samuSao etiketi da soliduri, respeqta-
beluri personali. `kulturuli produqciis~ mwarmoebeli
kompaniebis mTavari sazrunavi, sxva biznesis msgavsad, dRes
komerciuli warmatebaa. literaturuli, kulturuli fasi
da komercia jerjerobiT arcTu ise warmatebiT eTavseba
erTmaneTs.
Tumca literaturis, da zogadad kiTxvis kulturis dak-
nineba, menakeris azriT, korporaciebTan erTad, sami ekranis
faqtormac ganapiroba. pirveli ekrani kino iyo, romelmac
sinamdvileSi wignis popularoba mxolod umniSvnelod Se-
amcira. meore ekrani televizoria, romelic bevrad ufro
saSiSi aRmoCnda, vidre `uwyinari~ kino. saSualo statisti-
kuri amerikelis saxlSi cisferi ekrani dRis ganmavlobaSi
eqvsi saaTia CarTuli. rasakvirvelia, bunebrivad Semcirda
kiTxvis saaTebi. Tumca yvelaze didi, kulturuli gavle-
na wignebze mainc kompiuteris ekrans aqvs. amitom, menakeris
azriT, kompiuteri literaturuli kulturisTvis yvela-
ze realur safrTxes warmoadgens. `Tumca, interneti wye-
vlacaa da wyalobac~, ambobs menakeri. internetwignebi da
internetsakiTxavi mkiTxvels amavdroulad araCveulebriv
SesaZleblobas aZlevs _ mas xeli uzarmazar informaciasTan
miuwvdeba. informaciasTan, romelsac mkiTxveli ufasod
moipovebs. aq Cndeba inteleqtualuri sakuTrebis uflebe-
bis Selaxvis problemac, romelsac am dromde verc musi-
kis industriam upova gasaRebi. Tumca mwerlebs mainc aqvT
imedi, rom `ambis Txrobis Zalaufleba~ eqstremizmisa da
provincializmis safrTxeebis gadalaxvas SeZlebs. wignebi
bolos da bolos sul raRac 300-400 welia arsebobs. manamde
erTaderTi `mediumi~ qvis fila iyo, mere gaCnda papirusi.
Cven SeiZleba wignis fizikurad gaqrobis, an misi saganZu-
rad qcevis winaSe vdgavarT. magram vin Tqva, rom es ambavi
maincdamainc kulturul katastrofas moaswavebs. xandaxan
axali xom ubralod axals niSnavs.
18 cxeli Sokoladi
aqcenti
TbilRvino
2009 wlis oqros brendi
2010 wlis martSi oqros brendis dajuldoebaze
TbilRvinos oqros brendis tituli mieniWa.
oqros brendis dajildoebis ceremonia 2006
wlidan tardeba da is yvelaze prestiJul da
gavlenian biznes dajildoebad aris aRiarebuli.
oqros brendi avlens da ajildoebs im kompaniebs,
romlebmac saqarTvelos bazarze brendingul
saqmianobaSi warmatebebs miaRwies da produqciis,
an kompaniis brendis cnobadoba ganamtkices.
ramdenime terminologiur
uzustobasTan dakavSirebiT
roca vinme misvams kiTxvas, Tu rogoria saqarTve-
loSi cxovreba, zustad arasdros vici, ra SeiZleba
mivugo xolme, radgan CemTvis miuRebelia pasuxis sa-
mive SesaZlo varianti: optimisturic, pesimisturic da
neitraluric.
amitom, vTvli, rom kiTxvas _ `rogoria saqarTvelo~
_ maqsimalurad orazrovani pasuxi uxdeba. magaliTad,
`Cveulebrivi~ an `normaluri~. am arCevans ori plusi
aqvs _ erTi is, rom yvelanair pasuxismgeblobas mixsnis
da amasTan erTad, SekiTxvis damsmels aZlevs nebismie-
ri interpretaciis saSualebas. dae, kiTxvis damsmelma
iWylitos Tavi imaze, Tu ras SeiZleba niSnavdes qveynis
aseTi daxasiaTeba. sinamdvileSi ki `Cveulebrivi~, ara
imdenad orazrovani, ramdenadac amomwuravi pasuxi iq-
neba imisTvis, vinc mas CauRrmavdeba, radgan is mianiS-
nebs, rom CvenTan yvelasTvis yvelafris naxva SeiZleba.
gemovnebis Sesabamisad, Tqven saqarTveloSi Segi-
ZliaT: gaicnoT movlili qarTveli gogoebi `rediso-
nis~ spaSi, moinaxuloT naWrebis seqcia liloSi an ̀ daS-
lilebi~ eliavaze, datkbeT `Seratonis~ xediT baTumis
`inturistis~ aivnidan, saRamos gaiseirnoT qobuleTis
fsiqodeliur sanapiroze agvistos Sua ricxvebSi, dae-
laparakoT namdvil rus okupantebs ergneTSi, daaTva-
lieroT dmanisis koleqcia zezvas da mzias fitulebiT,
eTamaSoT nardi azerbaijanelebs abanoebTan CaixanaSi,
SeukveToT guakamoli siRnaRis meqsikurSi an sulac,
danaRmuli mindvrebis gavliT gadaxvideT galSi kargi
planis asaRebad.
`yvelasTvis yvelafris~ modeliT saqarTvelos aRwe-
risas mTavaria moveridoT iseT banalur driftebs,
rogoricaa, magaliTad, bevrjer gadaTelili gamoTqma
`aRmosavleTisa da dasavleTis gzajvaredini~ an amis
monaTesave romelime sxva kliSe. ameebs, Cven, rogorc
wesi, e.w. `postsabWoTa sivrceze~ Seyvarebuli dasav-
leli inteleqtualebi (aseve, dasavluri universite-
tebidan aRmosavleT evropis, ruseTis, evraziisa da
posttotalitarizmis swavlebaTa fakultetebis war-
momadgenlebi) mogvakereben xolme.
aqve, radgan sityvam moitana, davamatebdi, rom Tvi-
Ton `postsabWoTa sivrcec~ garkveulwilad arakore-
qtul gamoTqmad mimaCnia, roca mas ar xmaroben uSua-
lod sabWoTa kavSiris istoriasTan mimarTebaSi.
`postsabWoTa sivrce~ axdens yvela procesis ganxil-
vas sabWoTa memkvidreobis konteqstSi imis miuxedavad,
rom am `sivrceSi~ gvxvdeba uamravi movlena, romelic
am totalitaruli velis miRma, sruliad avtonomiu-
rad arsebobs. konkretulad, ras moicavs ̀ postsabWoTa
sivrce~ zustad aravin icis _ marto moZme respublike-
bs Tu aRmosavleT evropasac? baltiispireTsac? iqneb
marto Tanamegobrobas? aerTianebT Tu ara am sivrcee-
bs raime, imis garda, rom yvela maTgani adre Tu gvian
ruseTma miCeqma? Tu araferi, maSin koreqtulia Tu
ara, rom aTobiT radikalurad gansxvavebul qveyanaSi
mcxovreb asobiT milion adamians, wlebis manZilze, aka-
demiuri paTosiT, erTi da igive termini _ `ruseTmiCe-
qmilebi~ uZaxo?
rac Seexeba zemoT naxseneb `aRmosavleTisa da da-
savleTis gzajvaredins~ (romelsac, saqarTvelos da-
xasiaTebisas xSirad gadaeyrebi inglisurenovan misio-
nerulad pozitiur statiebSi), saqarTvelos fanebs
gamoucdeli mkiTxveli aqac SecdomaSi SehyavT, roca
komentari
CvenTan saqme sul sxvagvaradaa _ aq
aRmosavleTi dasavleTs ki ar xvdeba,
aramed scdeba da isini, erTmaneTis
paralelurad, damoukidebel sivrceebSi
arseboben.
avtori: gigi guledani
Cvens qveyanas kulturuli sinTezebis mistikur kerad
mogvixsenieben xolme.
Tumca, aqac uzustobasTan ufro gvaqvs saqme, vidre
mizanmimarTul dezinformaciasTan. saqarTvelo ufro
koridoria, vidre kulturuli oazisi. rac mTavaria,
is namdvilad araa gzajvaredini, radgan, rogorc cno-
bilia, gzajvaredini iseTi adgilia, sadac ori gza
erTmaneTs xvdeba. Cvens SemTxvevaSi ki, saqme sul sxva-
gvaradaa _ aq aRmosavleTi dasavleTs ki ar xvdeba,
aramed scdeba da isini, erTmaneTis paralelurad, da-
moukidebel sivrceebSi arseboben.
ara rogorc gzajvaredini, aramed rogorc erTmane-
Tis Tavze gadamavali saavtomobilo estakadebi, rom-
lebic, gzajvaredinisgan gansxvavebiT, am miwas saerTod
arc exebian, magram koridoris gaswvriv Seuferxeblad
gadaadgilebas uzrunvelyofen.
20 cxeli Sokoladi
monatrebuli omis qronika
mainc ra saswaulebrivi dinamiurobis epoqaSi vcxo-
vrobT! sanam erTi statiis daweras movaxerxebdi, omi
daiwyo da damTavrda kidec (samwuxarod, wavageT,
gansxvavebiT realuri agvistosgan, romelic Turme
`mogvigia~ da iseve ver gagvigia, rogorc 13 martis e.w.
modelirebuli reportaJi). Sesabamisad, Cemi aRSfoTe-
bisa da komentirebis Tema _ gadacema `simarTlis dro-
Si~ dodo gugeSaSvilis (rasakvirvelia, is am SemTxvevaSi
mxedrionis krebiT saxes warmoadgenda) triumfaluri
reabilitacia _ daiCrdila da, erTi SexedviT, aqtualu-
robac dakarga. Tumca, mxolod erTi SexedviT _ ramde-
nadac es iyo uvertiura, erTi fragmenti im agresiis, si-
Zulvilis, cinizmis enisa, romelmac Sokiseburi efeqti
moaxdina 13 marts da romliskenac nabij-nabij midioda
`imedis~ telearxi (ara mxolod Secvlili mflobelisa
da xelmZRvanelobis xelSi) da konkretulad es gadace-
ma. `simarTlis dro~, rogorc Tavidan megona, sulac ar
aRmoCnda erTi Cveulebrivi moyviTalo Sou ̀ cnobadi sa-
xeebis~ pikantur cxovrebaze, aramed lakmusis qaRaldi
Zalaufleb(eb)is (xelisuflebis, mediis, sazogadoebis)
amoralurobaze _ da ara imitom, rom viRacas ekiTxe-
bian: `gagizomavs Tu ara eregirebuli penisi?~, aramed
_ `ibanT Tu ara, saerTod?~ (gasaTvaliswinebeblia, rom
adresatis mimarT aSkara arakeTilganwyoba am ukanaskne-
lis politikur-religiuri poziciebiT ki ar iyo gamo-
wveuli, razec keTdeboda TiTqos aqcenti gadacemaSi,
aramed misi socialuri kuTvnilebiT); `grcxveniaT Tu
ara, rom somexi xarT?~; `genatrebaT omi?~...
warmomidgenia, wamyvan nanka kalatoziSvilTan er-
Tad teleekranTan ramdeni zizRiT savse Tvali iyo
mipyrobili Tea TuTberiZisadmi, ramdeni ironiuli da
qedmaRluri mzera jiji rejinisadmi da ramdeni aRta-
cebul-mowiwebuli _ dodo gugeSaSvilisadmi, albaT,
drodadro wamoZaxilebiT: `jigari xar!~ `ai, namdvili
qarTveli qali!~... qarTlis deda, romelic `mamuls
uzrdida Svilsa~, rom Semdeg misTvis Seewira da Tava-
dac xelSi xmali eWira. qali, romelsac omi enatreba,
romelic gaqceul mebrZolebs fexebs umtvrevda, rome-
lic adamians ufro advilad umiznebs, vidre _ cxens...
es xati dRemde cocxalia CvenSi. ra iyo gadacemis miza-
ni? _ am, anu `qarTlis dedis~ xatis gaxseneba, mxedrio-
nis danaSaulebrivi qmedebebis Tu imis legitimacia, rom
teritoriuli mTlianobis aRsadgenad morigi omi _ jer
modelirebuli da albaT, Semdeg `aramodelirebulic~
_ garduvalia?
wlevandel `berlinaleze~ sul oriode filmma moa-
xdina Cemze STabeWdileba, maTgan yvelaze xSirad erT-
erTze _ iaponeli reJisoris koji vakamacus muxluxoze
fiqrob (marTalia, cota sworxazovanze, magram amJamad
amas ar aqvs mniSvneloba). muxluxo, faqtobrivad, mTa-
vari personaJis _ II msoflio omis gmiris metaforuli
saxea, romelic omidan oTxive kiduriT amputirebuli
brundeba. mas mxolod biologiuri moTxovnilebebi
aqvs: sul sZinavs, da Tu iRviZebs, an Wams an seqsiT aris
dakavebuli. am yovlad miwieri, pirovnebadakarguli da
damamcirebeli yofis fonze kidev ufro groteskulad
da absurdulad Cans mis mundirze Camokiduli ordene-
bi, paTetikuri sagazeTo statia, misi, rogorc erovnu-
li gmiris Tayvaniscema, romelmac iaponiis Rirseba dai-
cva da TanasoflelTa siamaye, rom es gmiri swored maTi
soflis mkvidria... gmiris (gmirobis) demistifikacia
CvenSi erT-erTi yvelaze tabuirebuli Temaa _ cxadia,
`muxluxoebi~ qarTul `eTerSi~ (am SemTxvevaSi, zogadad
sadiskurso sivrce) karga xans ver gamoCndebian.
rodesac amave JurnalSi samxedro-patriotul swav-
lebasTan dakavSirebiT gamarTuli diskusiis Canawers
vkiTxulobdi, jer gamaRiziana gigi TevzaZis demago-
giam, gaemarTlebina xelisuflebis mier Semogdebuli
sruliad gauazrebeli morigi `reformistuli~ inicia-
tiva, mere ki _ roca `gavige~, rom Turme `patriotizmi
gazomvadia~, gamecina. magram `simarTlis droSi~ nanka-
dodos duets rom vuyurebdi-vusmendi, mivxvdi, rom
saqarTveloSi patriotizmi marTlac `gazomvadia~ _
dodo gugeSaSvili `qarTuli patriotizmis~ etalonia,
mis ukan ki `patriotuli arxi~ da `patrioti~ xelmZR-
vanelia.
Tumca es arxi marto ar aris _ uklebliv yvela, e.w.
saxelisuflebo Tu opoziciuri arxi Taviseburad cdi-
lobs patriotobis umaRlesi statusis mopovebas da am
brZolaSi erTmaneTs, rogorc wesi, uwuneben `arasakma-
risad qarTulobas~, rac patriotulobis identuria.
zogi amisTvis dakarguli teritoriebis dabrunebisTvis
brZolis aucileblobas gvaxsenebs mudmivad, zogi na-
cionaloba/tradicia/marTlmadideblobis warTmevis
saSiSroebis `sagangaSo zarebs~ reks. ena ki yvelgan ms-
gavsia _ agresiuli, sxvisi azris, poziciis kategoriuli
miuReblobis, armosmenisa da vergagebis ena.
iciT, dodo gugeSaSvilis amay gancxadebaze metad, _
omi menatrebao, _ ram gamaoca? nanka kalatoziSvilis
masTan damSvidobebam: Tqven Zalian lamazi da sainte-
reso biografiis adamiani xarTo. gasagebia, rom is ar
adgens im kiTxvebs, romelsac gadacemis ganmavlobaSi
svams; gasagebia, rom ukve gansazRvrul kiTxvebs Soris
gasaubrebisas produseri(c) karnaxobs kidev ufro me-
komentari
avtori: Teo xatiaSvili
cxeli Sokoladi 21
komentari
tad arakoreqtul kiTxvebs da albaT, arxis xelmZRva-
neloba garkveulwilad imazec aZlevs instruqcias, vis
mimarT ra doziT iTamaSos daundobeli wamyvanis roli
(gansxvaveba aSkarad Canda, magaliTad, cotne gamsaxur-
dias yofili colisa da Tea TuTberiZis mimarT damoki-
debulebaSi). magram darwmunebuli var, aravin aiZuleb-
da ukve lamis gamorTuli kamerebis win q.-ni dodosTvis
aseTi komplimentis Tqmas.
TiTqmis msgavs komplimentebad iRvreboda sofo mo-
siZe kidev ufro Zlieri didebis SaravandediT mosili
giga arvelaZis mimarT oriode wlis win, sazogadoebriv
arxze Tavis saavtoro gadacemaSi `mowyvite wami~ (Tu
arasworad maxsovs saxeli, bodiSs vixdi), Tavisi viTom
poeturad CaxlarTul-moZvelqarTulo teqstebiT. ra-
Rac intuicia mkarnaxobs, rom sofo mosiZec 13 martis
Rames sruliad samarTlianad aRSfoTebul adamianebTan
erTad idga `imedis~ Senobis win (yovel SemTxvevaSi, te-
levizorTan an kompiuterTan mainc TanaugrZnobda) da
iTxovda pasuxs imaze, ris romantizaciasac sul cota
xnis win Tavad axdenda.
roca omi genatreba, mis simulaciasac (da romanti-
zaciasac) daufiqreblad akeTeb _ es xom TamaSia, adre-
nalinis gamoSveba, `kacuri kacobis~ dadastureba, pa-
triotizmis umaRlesi sazomi. Cven yvelani met-naklebad
patriotebi varT, da aba, am dros muxluxoebze da mu-
xluxoobaze fiqri ra mosatania.
konturebi
`me `iaguaris TaTi~ var, monadire, `gamWvirvale cis~
Svili, es Cemi tyea, aq nadirobda mamaCemi, aq vnadirob
mec da Cems mere aq inadireben Cemi Svilebi maT
SvilebTan erTad~.
`iaguaris TaTi~, apokalipto
Cemi Svili jer ori wlisac ar aris, Tumca es ar uS-
lis xels, rom zepirad icodes msoflios TiTqmis yve-
la droSa da rukaze am qveynebis adgilmdebareoba. ama-
Si me gansakuTrebuls verafers vxedav garda imisa, rom
Zalian kargi mexsiereba aqvs, meti araferi. andrias (ase
vuwodebT Cems Svils) ar gauWirdeba, giCvenoT ruka-
ze barbadosi, Semdeg ki barbadosis droSa; erTmaneTSi
ar eSleba filipinebi da indonezia, icis, rom avstra-
liaSi cxovroben kenguruebi, SveicariaSi _ mamidami-
si. andriam kargad icis saqarTveloc da misi kontu-
rebi arasodes eSleba, magaliTad daniis an kolumbiis
konturebSi. andriam rukaze datanili is saqarTvelo
icis, romelSic afxazeTic Sedis da samaCabloc. Tu-
mca, calke aRebuli arc afxazeTze icis rame da arc
avtori: sandro naveriani
samaCabloze. albaT maT Sesaxeb arc araferi smenia, Tu
ar CavTvliT paralelur reJimSi CarTul televizors,
saidanac yovelTvis ismis es ori sityva, magram imis
gamo, rom andrias ojaxis wevrebi ar reagireben am si-
tyvebze, andriasTvisac `afxazeTic~ da `samaCabloc~
iseTive sityvebia, rogoric `barambo~, `duta sxirtla-
Ze~ da `saqarTvelos prezidenti~.
imis gamo, rom andria ori wlisac ar aris, warmoud-
genelia masTan am Temebze siRrmiseuli saubari. Tum-
ca, ar vfiqrob, rom Tundac 10 wlis Semdeg me vetyvi
andrias, Svilo Cemo, afxazeTic da samaCabloc Senia,
da Sen is unda daibruno nebismier fasad, unda dar-
go iq xe, rom fesvebi gaidgas da Senma Svilebma misi
nayofi miiRon. Tumca, aucileblad vetyvi yvelafers,
rac dRes da mTeli am wlebis ganmavlobaSi xdeba da ve-
tyvi yvelafer simarTles, yovelgvari Selamazebisa da
utrirebis gareSe. arafers movatyueb da ar movatyueb
imitom, rom is Cemi Svilia.
me minda, rom Cems Svilsac da yvela sxva Svilsac sa-
xelmwifo moeqces ise, rogorc sakuTar Svilebs. izru-
nos maTze, ar gamourecxos tvinebi, misces xarisxiani
ganaTleba, daicvas maTi uflebebi, ar iyos moZalade,
misces maT Tavisufleba da ar moatyuos. uTxras maT
yvelaferi, uTxras, rom afxazeTi marto afxazebma da
rusebma ki ar miitaces, rom Cvenc davkargeT. rom sama-
Cablo wlebis ganmavlobaSi maT mSoblebs ar axsovdaT
da ar ainteresebdaT, iq ra xdeboda. uTxran, rom 2008
wels Secdomebi dauSves da uTxran, ra Secdomebi iyo
is _ politikuri Tu samxedro taqtikuri. da am yvela-
fris Semdeg miscen maT Tavisufali arCevanis gakeTebis
saSualeba, Tavad gadawyviton, rogor saxelmwifoSi
undaT cxovreba da TviTon Semoxazon qveynis kontu-
rebi. TviTon gadawyviton, aris Tu ara afxazeTi da
samaCablo saqarTvelos ganuyofeli nawilebi, ekuTvnis
Tu ara kaxi saqarTvelos da gvaqvs Tu ara ufleba,
pretenzia gamovTqvaT tao-klarjeTze. erTi sityviT,
Tavad gadawyviton, rogori saqarTvelo undaT _ niko-
fsiidan darubandamde, Tu Tbilisidan goramde.
22 cxeli Sokoladi
fotokonkursi
Jurnali `cxeli Sokoladi~ da sididiT meore aviakompania
londonis hisrous aeroportSi, bmi, gTavazobT Sanss moigoT
ufaso bileTebi londonis mimarTulebiT
da Jurnal `cxeli Sokoladis~ erTwliani xelmowera
martis dResaswaulebis aRsaniSnavad, yvela mkiTxvels gTavazobT
fotokonkurss saxelwodebiT `dedaCemi~.
msurvelebma warmoadgineT Tqven mier gadaRebuli fotoebi,
romlebic srulad Seesabameba konkursis Temas.
gTxovT, mogvawodoT Tqveni namuSevrebi (1-3 kadri) eleqtronuli fostiT Semdeg misamarTze:
werilSi miTiTebuli unda iyos monawilis saxeli, gvari, misamarTi, telefoni.
namuSevrebis miRebis bolo vadaa 2010 wlis 15 aprili.
mogebuli bileTiT sargeblobis bolo vadaa 2010 wlis dekemberi. aviakompania ar aris pasuxismgebeli
savizo momsaxurebaze. rekomendebulia frenis dajavSna gafrenamde ramdenime kviriT adre.
sami yvelaze saintereso namuSevris avtori dajildovdeba specialuri prizebiT:
pirveli da meore adgili miiRebs ufaso bileTebs londonis mimarTulebiT aviakompania bmi-isgan;
mesame adgili _ `cxeli Sokoladis~ erTwlian ufaso xelmoweras.
Tbilisidan londonis mimarTulebiT bmi dafrinavs kviraSi oTxjer: orSabaTs, oTxSabaTs, xuTSabaTsa
da SabaTs. bmi-is biznes klasis mgzavrebs, aseve diamond klubis vercxlisa da oqros baraTis mflobelebs
SeuZliaT isargeblon hisrous aeroportis saerTaSoriso mosasvenebeli darbaziT, The Great British
Lounge, sadac mgzavrebisTvis dasvenebis, gajansaRebis Tu muSaobisTvis yvelanairi pirobaa Seqmnili.
biznes klasis mgzavrebs bmi londonSi saCuqrad sTavazobs piradi mZRolis momsaxurebas, romelic
uzrunvelyofs mgzavris gadayvanas aeroportidan qalaqSi misTvis sasurvel adgilas.
damatebiTi informaciisTvis estumreT vebgverds www.fl ybmi.com
werili berlinaledan
24 cxeli Sokoladi
saiubileo `berlinales~ dReebSi
quCaSi fexiT siaruli sruliad Seu-
Zlebeli gaxda. gayinul trotuare-
bze aRarc marils yridnen da aRarc
qviSas. rogorc gairkva, `marilis-
Tvis~ gankuTvnili Tanxa merias jer
kidev ianvarSi amoewura. Tumca aman
ar SeuSala xeli, soliduri TanxiT
daxmareboda berlinis kinofesti-
vals, romelsac wels iubile hqonda
_ mesamoced Catarda.
Tbilisis merias rom eRiarebina,
_ marili gagviTavdao, _ mere ki
romelime kulturuli RonisZiebis
sponsorad gamoecxadebinaT, Cveni
mravaltanjuli xalxi aucileblad
gamoxatavda protets, _ ra dros
kulturaa, xalxi pantapuntic ece-
mao. magram amaT, berlinelebs,
didi xania, aravin uwodebs `mraval-
tanjuls~; ki, srialebdnen, ecemod-
nen, `Saises~ ayolebdnen, magram ma-
nifestacia ar gaumarTavT berlinis
festivalis daxmarebis Sewyvetis
moTxovniT. sworedac rom piriqiT
_ wels `berlinales~ axali kino-
darbazebi daemata da kidev ufro
umarilo berlini da gadamlaSebuli `berlinale~avtori: giorgi gvaxaria
metad gaezarda mayurebeli. grZeli
rigebi kinoTeatrebis salaroebTan
berlinis kinofestivalis saxea mas
Semdeg, rac msoflios erT-erTi
yvelaze prestiJuli kinoforumis
direqtori gaxda diter kosliki.
kosliki Seecada, maqsimalurad gae-
farTovebina festivalis geografia
da axal-axali `ivenTebiT~ gae-
mdidrebina. da amas miaRwia kidec;
ekonomikuri krizisis miuxedavad,
`berlinale~ SarSanac da welsac
sakmarisad dafinansda, Tundac
imisTvis, rom ramdenime qarTveli
kinokritikosisTvis saukeTeso sas-
tumro gamoeyo... muqTad, ra Tqma
unda.
berlinelebisTvis kinofestivali
wlis pirveli mTavari kulturu-
li RonisZiebaa da, rogorc Tavad
amtkiceben, erTaderTi saSualeba
did ekranze naxon is, risi naxvac
sxva dros gauWirdebaT kinoTeatre-
bSi.
es mikvirs xolme sul. Cvengan
gansxvavebiT, germanelebs asobiT
Tu ara, aTobiT kulturuli tele-
arxis miRebis saSualeba aqvT. axla
ukve TiTqmis mTel evropas moicavs
frangul-germanuli, kulturul-
saganmanaTleblo televizia `arte~,
romelic, sxvaTa Soris, berlinis
festivalis sainformacio mxardaWe-
ras uzrunvelyofs da mogvianebiT,
rogorc wesi, `berlinales~ pro-
gramaSi CarTul filmebs aCvenebs.
berlinelma kinos moyvarulebma es
kargad ician, magram mainc gaTene-
bidan ikaveben rigs kinodarbazebis
salaroebTan. rogorc Cans, Zalian
didia sxva, axal samyarosTan ziare-
bis survili!
1991 wlidan berlinis arc erTi
kinoforumi ar gamicdenia. nel-nela
vrwmundebodi, rom `berlinale~ vai-
maris respublikis kulturuli po-
litikis Taviseburi reinkarnaciaa;
jer erTi, kinofestivali, romelic
Tavdapirvelad dasavleT berlinSi
tardeboda, romelsac 70-ian wle-
bamde boikots ucxadebda sabWoTa
kavSiri, swored `civi omis~ wlebSi
gadaiqca dasavleTisa da aRmosavle-
Tis integraciis mTavar propagan-
foto: Toma b
egiaSvil
i
cxeli Sokoladi 25
distad. mere ki, roca kedeli dain-
gra, berlinis kinofestivali `Cinur
kedels~ gadaswvda da pirvelma ga-
acno msoflios safuZvlianad yve-
laferi, rac `kulturuli revolu-
ciis~ kraxis Semdeg gadaiRes Cinelma
kinematografistebma. amitom Se-
mTxveviTi araa, rom wlevandeli,
saiubileo festivali gaixsna Cinuri
filmiT `erTad, cal-calke~ _ didi
siyvarulis ambiT, romelic CineTis
uaxlesi istoriis fonze viTardeba
_ gaxleCili qveynis fonze... mogvia-
nebiT, roca qveyana mTliandeba, Cn-
deba Sansi, aRdges da gamTliandes
es siyvarulic. magram gvianaa ukve...
axla SeiZleba mxolod da mxolod
ironiiT gadaafaso warsuli.
`warsulis nostalgia rom ar gaCn-
des da awmyoTi rom vicxovroT,
mudmivad unda davcinoT yvela-
fers, rac warsulSi gagvikeTebia~,
_ werda 20-ian wlebSi kinoreJiso-
ri fridrix murnau, romelmac am
mosazrebiT, Taviseburad, 20-iani
wlebis germanuli kulturis arsi
gamoxata _ im kulturis, romelsac
CaaxSoben nacional-socialistebi...
warsuli mere isev mTeli arsebiT
amobrwyindeba germanul kulturaSi.
Tumca, sabednierod, warsuliT tk-
boba didxans ar gastans. dRevandel
germaniaSi, dRevandel berlinsa da
`berlinaleze~ drois sazRvrebi
met-naklebad daZleulia ukve, Tu-
mca 20-iani wlebis berlinis saxis
reinkarnacia ara marto kulturul-
geografiuli sivrcis gaxsnis ideaSi
aisaxeba.
berlini da `berlinale~ _ Tana-
medrove babilonia (caTambjenebi
potsdamis moedanze, sadac festiva-
lis mTavari RonisZiebebi tardeba,
`babilonis koSkebi~), sadac TiTqmis
dangreulia socialuri, eTnikuri,
sqesobrivi, asakobrivi `kedlebi~.
berlinis metroSi xSirad naxavT
jinsebSi gamowyobil moxuc qale-
bs, romelTac aipodi aqvT garWo-
bili yurebSi, Turqul-germanul
wyvils, bavSviT, romelic dedas _
Turqulad, mamas germanulad elapa-
rakeba... imasac SeamCnevT, rom igive
parizisgan, an romisgan gansxvave-
biT, berlinSi arc gamorCeulad,
gansxvavebulad, `mdidrulad~ Cacma
uyvarT; ufro metic, sisadavisa da
ubraloebis `uniformizaciam~ SeiZ-
leba gagaRizianoT kidec. berlini
arc `zizil-pipilo~ kafe-restor-
nebis simravliT gamoirCeva _ yve-
laferi `adamianur masStabebzea~ ga-
Tvlili; ise, rogorc 20-iani wlebis
berlinSi, sadac fric langma Tavisi
yvela drois Sedevri, `metropoli-
si~ gadaiRo _ ocneba im dReze, roca
daingreva samyarosa da adamianTa
arsebobis mTavari kedeli, zesknel-
qvesknelis kedeli da sikvdil-sico-
cxlis barieric gadalaxuli iqneba.
`metropolisis~ es utopia wels
kidev erTxel gaixsenes _ fric lan-
gis aRdgenili Sedevris Cveneba zed
branderburgis WiSkarTan gaimarTa
15 gradus yinvaSi. SemTxveviTi araa,
rom swored am filmiT aRniSna ber-
linis festivalma Tavisi iubile _
60 wlis `berlinales~ kvlavac sje-
ra miwieri samoTxis utopiis, da mis
imitacias xelovnebaSi, gansakuTre-
biT kinoSi mimarTavs.
Tumca ratom mxolod imitacias?
wels berlinSic mivageni sacu-
rao auzs fridrihStrases raionSi.
miuxedavad saSineli yinvisa, vcdi-
lobdi, curva ar gamecdina. hoda,
erTxel aq saocari suraTis mowme
aRmovCndi; `saocaris~ _ CvenTvis,
qarTvelebisTvis, Torem, am sanaxao-
bis saocreba imanac gaamZafra, rom
aravis hqonda reaqcia mxarbeWian,
baterflaiT mocurave axalgazrda
kacze, romelmac gasaxdelSi tani
gaimSrala, Tavze pariki daido, kaba-
Si gamoewyo, maRalqusliani fexsac-
meli moirgo, tuCebi SeiReba da ase
gamovida auzidan!
bili uailderic xom berlineli
iyo! man, `jazSi mxolod qaliSvi-
foto: Toma b
egiaSvil
i
26 cxeli Sokoladi
lebi arian~-s avtorma, holivudSi
pirvelma mimarTa Tanamedrove sa-
myaros karnavalizacias, rogorc
`repeticias~ im sivrcisa (usazRvro
sivrcisa), sadac mama-patriarqis,
`TeTri RmerTis~, `makasiniani ko-
lombos~ Zalaufleba daemxoba da
sadac devizi `nobody’s perfect~. sa-
zogadoebis Taviseburi modeli ga-
xdeba.
Tuki ar iqneba Zaladoba _ iqne-
ba Tanasworoba, da Tuki iqneba Ta-
nasworoba, adamiani gamoavlens mxo-
lod da mxolod saukeTesos, rac
mis bunebaSia da aRarc danaSauls
Caidens.
1995 wels bili uailders, rome-
lic maSin 89 wlis gaxda, `berli-
nales~ direqciam sapatio `oqros
daTvi~ gadasca. uailderi grZeli
sityviT gamovida `coo-palastSi~
(berlinis festivalis centri pots-
damis moedanze jer mxolod Sende-
boda): `yvelaze ufro ver vitan ada-
mian-momwesrigeblebs, Tavisuflebis
yvelanairi gamovlineba rom aSinebT
da mis CaxSobaze rom ocneboben. 20-
iani wlebis berlinSic uamravi ase-
Ti idioti cxovrobda. magram Ta-
vdapirvelad ver damkvidrdnen da
germaniis samxreTSi naxes Tanamoa-
zreebi... imaT SeuerTdnen da bolos
nacional-socialistebis rigebSi ga-
wevriandnen... mogvianebiT mainc mia-
Rwies Tavisas _ daangries Cemi sayva-
reli qalaqi-kabare, Cemi berlini...
hoda, roca bili uailderi xde-
ba `berlinales~ Taviseburi kerpi,
ra gasakviria, rom saiubileo fes-
tivalis erT-erTi favoriti iseTi
avtoris filmia, romelic oficia-
lur kriminalad iTvleba, romel-
sac xmauriani sasamarTlo elis.
festivalis direqcia yvelanairad
cdilobda roman polanskis ber-
linSi Camoyvanas. magram _ araTu
reJisoris Camoyvana, ver moxerxda
Tavdapirvelad dagegmili virtu-
aluri preskonferenciis Catare-
bac ki. rogorc gairkva, ciurixi-
dan polanskis CarTvaze polanskis
advokatebma uari ganacxades;
eqstravaganturobiT gamorCeul
polanskis SeiZleboda preskon-
ferenciaze iseTi ram wamocdeno-
da, rac kidev ufro daamZimebda
sasjels.
arada, raRa unda eTqva, rac aqamde
ar uTqvams? danaSauli, didi xania,
aRiara. msxverplmac apatia.
`adamians, romelmac mTeli cxo-
vreba stresebSi gaiara, marTlmsa-
julebam sibereSi kidev erTi stresi
miayena~... _ aRniSna Sveicariis ius-
ticiis ministrisTvis gagzavnil Ria
werilSi safrangeTis kulturis mi-
nistrma frederik miteranma. sxvaTa
Soris, miteranis am gancxadebas sa-
erTaSoriso skandali mohyva. roca
ministri aseTi saxis saprotesto we-
rils awers xels, es imas niSnavs, rom
aseTia qveynis xelisuflebis po-
zicia. amitom, am gancxadebis gamo,
miterans magrad moxvda sakuTari
Tanamoqalaqeebisgan, gansakuTrebiT
im arasamTavrobo organizaciebis
wevrebisgan, romelTa mizania aras-
rulwlovanebze Zaladobis faqtebis
Seswavla.
kulturis ministrs, ra Tqma unda,
gaaxsenes gadacemebis cikli, romel-
sac igi frangul gei-arxze, `pank-
tv~-ze uZRveboda, vidre mTavroba-
Si movidoda. miterani asakSi Sesul
homoseqsualebs ganvlil cxovreba-
ze esaubreboda... da, ra Tqma unda,
siWabukis Tavgadasavlebzec...
frederik miterani, sxvaTa Soris,
wlevandel `berlinales~ stumro-
bda. safrangeTis kulturis minis-
trma monawileoba miiRo erik rome-
ris xsovnisadmi miZRvnil saRamoSi,
romelic berlinis patara kinoTe-
atr `sinema-pariSi~ gaimarTa (dRes
es uZvelesi kinodarbazi franguli
kinocentris sakuTrebaa) _ kaci,
romelmac Tavis filmebSi siWabuke
Seinaxao, _ Tqva miteranma erik ro-
merze.
kadri filmidan `submarino~
werili berlinaledanwerili berlinaledan
cxeli Sokoladi 27
swored axalgazrdobaSi Cadenili,
Tu gnebavT... danaSauli vuwodoT,
gnebavT 68 wlis TaobisTvis tipuri
`seqsualuri ancoba~, gaxda roman
polanskis dapatimrebis mizezi.
polanskis filmi `uCinari avto-
ri~, romelic `berlinales~ priziT
dajildovda saukeTeso reJisurisa-
Tvis, berlinis festivalze aRiqves
rogorc didi reJisoris komentari
am dapatimrebaze. Tumca cnobilia,
rom filmze muSaoba reJisorma ciu-
rixSi momxdar skandalamde daiwyo;
ufro metic, roca daapatimres, ga-
daReba dasrulebulic ki hqonda.
aba, ra aris es? polanskis wi-
naswarmetyveleba? ambavi britane-
Tis eqs-premierze, romelsac axlo
aRmosavleTSi omis umizezo dawye-
baSi adanaSauleben da axalgazrda
mweralze, romelmac mas memuarebi
unda dauweros, wesiT, toni bleris
biografiis asociaciebs unda aRZra-
vdes. magram maincdamainc ar gamo-
dis _ mayurebelma icis, rom fil-
mis avtori roman polanskia; kaci,
romelsac ar apaties didi xnis win
Cadenili `danaSauli-ancoba~, maSin,
rodesac sxvadasxva qveynis saTaveSi
kriminali prezidentebi dganan.
`nobody’s perfect~... am deviziTaa ga-
JRenTili Tavidan bolomde `usaxe-
lo avtori~, erTgvari rekviemi saa-
vtoro kulturisa, ironiiTa da Savi
iumoriT aRsavse ambavi samyaroze,
sadac avtori (pirovneba) aRar ar-
sebobs; samyaroze, romelsac raRac
anonimuri koleqtivi marTavs. prin-
cipSi es roman polanskis akviate-
buli ideaa, misi paranoia, romelic
Tuki `rozmaris Cvilsa~ da `mdgmur-
Si~ mayureblis Zrwolvas iwvevda, aq,
`usasrulo avtorSi~ friad saxali-
so ganwyobilebas qmnis. miuxedavad
imisa, rom mayurebels axsovs, fil-
mis avtori dapatimrebulia da ara-
vin icis zustad, ra emuqreba.
sapyrobile. fsiqiatriuli kli-
nika. mavTulxlarTebiT izolire-
buli garemo _ berlinis wlevan-
deli kinofestivalis sakonkurso
programis mTavari motivi gaxda.
martin skorsezes axal suraTSi
`dawyevlilTa kunZuli~ spekula-
cia am Temaze imdenad aSkaraa, rom
skorsezes Semoqmedebis yvelaze
Tavgamodebuli damcvelic ki Ce-
mTan saubarSi mxrebs iCeCavda da
aRiarebdnen, rom ZviradRirebuli
`dawyevlilTa kunZuli~ iaffasiani
(!) kitCia da sxva araferi. samagie-
rod, aq mcirebiujetian ruminul
films, `Tuki minda, vstven~, gauCn-
da bevri Tayvanismcemeli. arada,
berlinis festivalis `vercxlis
daTvi~, romliTac dajildovda
ruminuli `dogmis~ axali nimuSi,
fass aucileblad auwevs am suraTs
ruminel Tineijerze, romelic bu-
xarestTan axlos, arasrulwlovne-
bis koloniaSi ixdis sasjels. prin-
cipSi, es filmi sxva festivalebze
SeiZleboda arc ki SeemCniaT, rom
ara saiubileo `berlinales~ mTa-
vari persona, Jiuris Tavmjdomare,
verner hercogi!
piradad CemTvis yvela festiva-
lis mTavar intrigas yovelTvis
Jiuris Tavmjdomare qmnis xol-
me. berlinis festivalis istoria-
Si xSirad yofila SemTxveva, roca
Jiuris Tavmjdomared warmodgeni-
li iyo kinovarskvlavi, romelsac
mxolod da mxolod ornamentis
mniSvneloba hqonda. JiuriSi auci-
leblad `Casvamdnen~ xolme kacs,
romelsac `berlinales~ direqciis
pozicia unda gamoexata, da rome-
lic danarCen msajulTa manipula-
cias SeZlebda. magaliTad, eldar
Sengelaia, rodesac 1993 wels `ber-
linales~ Jiuris wevri iyo, gakvir-
vebas ver malavda ani Jirardoze,
_ rom icode, ra sisuleleebs la-
parakobso. es is welia, roca ber-
linis festivalis mTavari priziT
aRiniSna politikuri kliSeebiT sa-
vse ̀ grand kanioni~; rogorc mogvia-
nebiT gairkva _ JiuriSi sagangebod
foto: Toma b
egiaSvil
i
barak najafi
werili berlinaledan
28 cxeli Sokoladi
Seyvanili romeliRac amerikeli
kritikosis gavleniT.
magram roca festivalis Jiuris
iseTi persona xelmZRvanelobs,
rogoric verner hercogia _ Ta-
vad saxelganTqmuli manipulatori
_ kritikosebs, wesiT, festivalis
dasrulebamde unda SeeZloT ga-
marjvebulis dasaxeleba; ubralod,
unda gaixseno hercogis filmebi,
yvelaferi, rac `axali germanuli
kinos~ erT-erT liders odesRac
gaukeTebia. magaliTad, Tavidanve
cxadi unda yofiliyo, rom herco-
gi mxars ar dauWerda festivalis
erT-erT saukeTeso films, bos-
nieli reJisoris, jasmila JmaniCis
films `gzaze~, romlis avtori,
Tu ar vcdebi, postkomunistur
sivrceSi pirvelad, komunisturi
ideologiis religiiT Canacvle-
bis Temas exeba. hercogma sruliad
uyuradRebod datova danieli re-
Jisoris, `dogmis~ erT-erTi pirve-
li aqtivistis, Tomas vitenbergis
`submarino~, socialuri drama,
cota ar iyos zedmetad Sezavebu-
li, protestantuli ideebiT. me-
tismetad tradiciulia hercogis-
Tvis aseTi kino _ politikurad da
socialurad mwvave, realisturi,
provokaciis gareSe. samagierod,
hercogis Jiurim prizebiT aRniSna
Turqi reJisoris semi kaplanoR-
lus `Tafli~ (`oqros daTvi~ da
aleqsei popogrebskis `rogor Ca-
vaTave zafxuli~ (prizebi saukeTe-
so operators da mamakacis rolis
saukeTeso Semsruleblebs). kapla-
noRluc (Tbiliselebs SeiZleba
axsovT misi am trilogiis pirveli
filmi, `rZe~) da popogrebskic ver-
ner hercogis skolas miekuTvnebian
_ orive met-naklebad gulgrilia
politikis mimarT, maqsimalurad
Tavisufalia politkoreqtuli ki-
nos kliSeebisgan da, hercogisa ar
iyos, orive cdilobs mayureblis
yuradRebis gadatanas iseT mara-
diul Temebze, rogoricaa buneba
da adamiani, fantazia da realoba,
ukvdaveba da sicocxle...
Tavis droze verner hercogi Ta-
vis filmebSi jiutad amkvidrebda
azrs, rom totalitaruli reJime-
bis safuZvlebi bunebasa da bune-
brivze, pirvelyofilze ZaladobaSi
unda veZeboT. Tumca 80-iani wlebis
dasawyisSi germanelma reJisorma
es `simwvane~ ar ikmara da, rogorc
imxanad Tqva, `bunebis ukeT Secno-
bis mizniT~, stiqiasTan Serkineba
ukve filmis gadaRebis procesSi
daiwyo (gadaRebis umZimesi pirobe-
bis gamo, mas uari uTxra mik jager-
ma `fickeraldoSi~ mTavari rolis
Sesrulebaze). popogrebskis filmi
zustad Seesabameba hercogis es-
Tetikas _ aq, Cukotkis ukidures
CrdiloeTSi, romeliRac meteoro-
logiur sadgurze ori mamakaci _
erTi Suaxnis, sabWoTa gamocdile-
biT, meore axalgazrda, cal yurSi
garWobili sayuriT _ eqstremalur
situaciaSi gansxvavebul xasiaTs,
stiqiisadmi gansxvavebul damokide-
bulebas avlens.
principSi, raRac msgavsi jer ki-
dev kalatozovis `gaugzavnel we-
rilSi~ vnaxeT 60-iani wlebis da-
sawyisSi... saerTod, romelime sxva
festivalze, saeWvoa, popogrebskis-
Tvis vinmes yuradReba mieqcia. ma-
gram hercogi, rogorc Cans, friad
kmayofili darCa Tavisi `umcrosi
Zmebis~ xilviT. ufro metic, swo-
red `Tavisianebi~ aqcia saiubileo
`berlinales~ triumfatorebad.
ra gamodis? karnavali, Tavisu-
fleba, kabare, adamianTa Zmobisa da
Tanasworobis idea isev garkveul,
SemosazRvrul sivrceSi moqmede-
bs? Tuki am sivrceSi damkvidrebul
azrebs, Temebs, ideebs ar iziareb,
es xalxic marginalad gaqcevs? ara-
da, eseni xom Tavad ebrZvian adamia-
nebis, kulturis, poziciis margina-
lizacias?
amitom raRac axlis, ucxos,
foto: Toma b
egiaSvil
i
cxeli Sokoladi 29
gansxvavebulis sanaxavad Camwkrive-
bul adamianTa rigi berlinis kino-
festivalis salaroebTan, uamravi
mayureblisTvis (SesaZloa, umra-
vlesobisTvis) mainc `Tavisianis~
naxvisa da Secnobis survili ufro
unda iyos.
ras niSnavs es?
imas, rom dasavleTSi (da ukve ara
marto dasavleTSi) tolerantoba
da Riaoba xSirad `faqturis~ do-
neze rCeba da ufro xelovnurad
Seqmnili, folklorizebuli maska-
radis siyvaruliT gamoixateba, vi-
dre im maskaradiT, romelsac bili
uailderi 20-iani wlebis berlinSi
xedavda.
nu dagvaviwydeba, rom verner her-
cogi aris avtori filmisa `ficke-
raldo~ _ irlandiel SeSlilze,
romelic meoce saukunis dasawyis-
Si ekvatoris junglebSi italiur
operas aSenebs... ufro sworad,
`aSenebinebs~ indielebs. hercogia
avtori filmisa TeTrkanian kacze,
romelsac velur samyaroSi `kul-
tura~ miaqvs... da, miuxedavad imi-
sa, rom igive `veluri~ laTinuri
amerikis kinematografi, bolo ori
welia, `berlinales~ triumfato-
ri iyo (SarSan da SarSanwin `oqros
daTvebi~ braziliaSi da peruSi wai-
Res), `velurs~ berlinis festival-
ze mxolod maSin afaseben, roca igi
aqauri karnavalis wesebs daicavs.
es wesebi sul ufro da ufro
erTferovans xdis berlinis kino-
festivalis programas. mas mere,
rac `berlinales~ Zvel direqtors
moritc de hadelns festivalis sa-
bWom kontraqti gauwyvita (festi-
valis `metismeti holivudizaciis~
gamo), berlinis festivals mayure-
beli marTlac daubrunda. magram
ra paradoqsulic unda iyos, `ber-
linalem~ amiT kargi filmebi dakar-
ga. holivudi, romelmac yvelafer-
Tan erTad `oskaris~ dajildoebis
ceremonials TariRi Seucvala da
TiTqmis daamTxvia berlinis festi-
vals, aRaraa dainteresebuli, wa-
radginos Tavisi saukeTeso filmebi
im kinoforumze, sadac saeWvo mxa-
tvruli Rirebulebis, braziliasa
da peruSi gadaRebuli `aqtualuri
kino~ imarjvebs. frangebi xom `ber-
linales~, didi xania, ar swyaloben.
aba, vin daasaxelebs frang reJi-
sors, romelic kanis kinoforumis-
Tvis ar inaxavdes filmebs?
wels berlinis festivalis
sakonkurso programaSi italia,
espaneTi saerTod ar iyo warmod-
genili. konkursSi aRmoCnda erTa-
derTi, isic Zalian cudi franguli
filmi `mamonti~. magram publika,
swored imitom, rom quCaSi yinavda
da xalxi pantapuntiT ecemoda yi-
nulze, iZulebuli iyo, Tavidan bo-
lomde eyurebina usaxurobisTvis,
rac mravlad iyo wlevandel fes-
tivalze, verner hercogis `kloni-
kinosTvis~.
marilis deficitze gamaxsenda.
berlinelebi amayoben, rom sami
operis Teatri aqvT. cnobilia, rom
xelisuflebaSi mosvlis Semdeg an-
gela merkelma ganacxada, rom es
nonsensia, aseTi ram msoflios arc
erT qveyanaSi ar xdeba, rom sami
operis Teatri qalaqis biujetidan
finansdebodes...
angela merkeli germaniis kan-
cleri ki aris, magram qalaq ber-
linis biujets ar ganagebs, amito-
mac araferi gamouvida. berlinis
meri, klaus voveraiti, ekonomikuri
krizisis miuxedavad, samive operas
exmareba da berlinis kinofestiva-
lisTvisac ar iSurebs Tanxas.
ki, quCaSi ecemian, `Saisesac~ am-
boben. magram operis Teatrebis
daxurvas da berlinis kinofesti-
valis dafinansebaze uaris Tqmas aq
aravin iTxovs. karnavali, Tundac
gadamlaSebuli, Tundac zogjer
yalbi da xelovnuri, mainc ukeTe-
sia, vidre nacrisfer realobaSi
gaWedva.
foto: Toma b
egiaSvil
i
roman polanski `uCinari avtoris~ gadasaReb moedanze
avtori: qeTi qanTaria
Turquli demarSi
istoria
aTeuli welia, Tvali evrokavSi-
risken uWiravs, 2005 wels ki sa-
amiso molaparakebebSic CaerTo,
yvelanairad cdilobs, Tavi evroka-
vSiris wevrobis Rirseul kandida-
tad warmoaCinos, magram Tan amgvar
kanonebsac ver eleva.
evrokavSiri, gansakuTrebiT misi
oTxi wevri qveyana _ safrangeTi,
avstria, germania da niderlandebi
TurqeTis wevrobis mizanSewonilo-
bas daufaravad eWvqveS ayenebs. sa-
rkozim gasul wels xelisSemSlel
mizezad misi geografiuli mdeba-
reoba daasaxela, Tumca, evropuli
klubis mTavari Tavsatexi isaa, ra
moxdeba, Tuki evrokavSirs kidev 70
milioni muslimi SeuerTdeba.
evropis energomomaragebis Tval-
sazrisiT, TurqeTi `saWiro~ saxel-
mwifoa, da dRes mas, kavSiris Tana-
baruflebiani wevrobis sanacvlod,
am `warCinebulTa klubis” privile-
girebul partniorobas sTavazoben.
wevrad rom miiRos, qveynis Semdgo-
mi modernizaciisa da demokratiza-
ciis garda, evrokavSiri TurqeTs
ramdenime Zalze mtkivneuli pro-
blemis mogvarebas sTxovs. esenia:
kviprosis CrdiloeTi nawilidan ja-
rebis gayvana (gayvanis dawyeba), os-
maleTis imperiaSi somexTa genoci-
dis aRiareba (safrangeTSi, belgiasa
da SveicariaSi somxebis genocidis
uaryofa samarTlebrivad isjeba),
somxeTTan sazRvris gaxsna da sxva.
mustafa qemal aTaTurqs qveynis
winaSe marTlac uzarmazari dam-
saxureba aqvs. osmaleTis imperiis
nangrevebze man Zlieri, sekularu-
li respublika Seqmna. 1924 wels,
roca ramdenime Tvis win arCeuli
prezidenti TurqeTis did erov-
nul krebaze sakuTari principebis
2008 wels TurqeTSi sasamarTlos
winaSe wardga studenti gogona,
romelmac satelevizio Sous msv-
lelobisas eWvqveS daayena mustafa
aTaTurqis avtoriteti da ganacxa-
da, rom mis ideali aiaTola ho-
meinia. studenti nurei bezirgani
morwmune muslimia, Tumca SeiZleba
igive bedi ewios avtors, romelic
aTaTurqs sapirispiro poziciidan,
misi avtoritarulobis gamo akri-
tikebda. TurqeTSi, ormocdaaT we-
liwadze metia, moqmedebs kanoni,
romlic axali Turquli saxelmwi-
fos mamis da fuZemdeblis, mustafa
qemal aTaTurqis kritikas krZala-
vs; akrZalulia aTaTurqis gamosa-
xulebis Seuracxyofa, colTan misi
piradi mimoweris gamoqveynebac ki,
radgan amgvari publikacia mas Cveu-
lebriv mokvdavad warmoaCens.
qveyana, romelsac, ramdenime
30 cxeli Sokoladi
Turqebi saberZneTze gamarjvebas zeimoben, 1922
dasamkvidrebel `Sesaval sityvas~
warmoTqvamda, sekularizmis sasar-
geblod is argumenti moitana, rom
imperia saukuneebis manZilze isla-
ms bneli miznebisaTvis iyenebda, da
sarwmunoebisTvis `Tavdapirveli
daniSnulebis~ dabruneba moiTxova.
amave wlis dasawyisSi mustafa qe-
malma gaauqma SariaTis sasamarTlo,
daiwyo erTiani saero ganaTlebis
sistemis Seqmna. 1928 wlidan Tur-
qeTis saxelmwifo religiad islami
aRar iTvleba. aTaTurqis refor-
mebma, ramdenad miuRebelic unda
iyos isini dRevandeli, Tu misi Ta-
namedrove islamistebisTvis, qvey-
nis uzarmazari nabijebiT winsvla
ganapiroba. ra Tqma unda, qveynis
mosaxleobis umravlesoba morwmune
muslimia, romlebsac sekulariz-
mis principebTan, naciis demiurgis
uzarmazari avtoritetis garda,
araferi akavSirebs. magram saxel-
mwifos saero xasiaTs dRemde aTa-
Turqis mierve gaZlierebuli ori
institucia umyarebs safuZvels:
konstituciuri sasamarTlo da ar-
mia. eris Semkrav, STamagonebel mux-
tad kvlav gamZafrebuli erovnuli
TviTSegrZneba rCeba, romelic me-
cxramete saukuneSi `evropis ava-
dmyof adamianad~ miCneul qveyanas
pirvelad swored aTaTurqma Cau-
nerga.
qemalizmi, rogorc ideologia,
socializmsa da kapitalizms Soris
`mesame gziT~ siaruls da TviTmyo-
fadi erovnuli saxelwifos mSene-
blobas gulisxmobda. nawilobriv
igi safrangeTis revoluciis idea-
lebs efuZneba, mis or elements ki,
qemalisturi etatizms (ekonomikaSi
saxelmwifo interesis uzenaesoba)
da populizms (saerTo-saxalxoo-
ba) bolSevikuri ruseTis gavlenis
aSkara kvali emCneva.
meoce saukunis ocian wlebSi
msoflio rukaze sakuTari warsu-
lis nangrevebze aRmocenebuli ori
axalgazrda saxelmwifo gamoCnda.
1920 wels axalgazrda Turquli
respublika pirvelma sabWoTa ru-
seTma aRiara. garkveuli Tvalsa-
zrisiT, bunebrivic kia, rom am or
qveyanas Soris garkveuli mizidu-
lobis Zala gaCnda. osmaluri war-
suli aTaTurqma iseve daunaneblad
eris Semkrav, STamagonebel muxtad kvlav
gamZafrebuli erovnuli TviTSegrZneba
rCeba, romelic mecxramete saukuneSi `evropis
avadmyof adamianad~ miCneul qveyanas pirvelad
aTaTurqma Caunerga.
istoria
cxeli Sokoladi 31
stamboli, 2008 samxedro aRlumi, stamboli, 2007
jemal faSa, belgia, 1918
istoria
moisrola sanagveSi, rogorc lenin-
ma _ rusuli imperiisa bolSevikur
sabWoeTSi. arsiT orive es imperia
imTaviTve aziuri despotia iyo,
magram mustafa qemalis reforme-
bis Semdegac, da maT miuxedavad,
arsebobs faqtori, romelic am or
qveyanas kidev didxans daakavSirebs
erTmaneTTan _ evropisaken mudmi-
vi swrafva da misgan gariyulobis
SegrZneba, autsaideris roli da
momxmarebluri damokidebuleba
maTi wiaRiseuli Tu satranzito
resursiT gamorCeuli simdidris
gamo. droebiTi urTierTsimpaTii-
sa da solidarobis gancda sabWoe-
Tis mxridan Tavis droze yarabaRis
azerbaijanisaTvis gadacemamac daa-
dastura.
rusuli ideebidan (safiqrebelia,
TeTri emigraciis mZlavr talRas-
Tan erTad) TurqeTSi evrazieloba-
mac SeaRwia. evrazieloba, rogorc
filosofiur-politikuri mimarTu-
leba, ruseTSi petres reformebi-
dan mecxramete saukunis bolomde
dagrovil antidasavlur muxtze aR-
mocenda, sakuTari istoriis mimarT
zizRis, formiT (xandaxan arsiTac
ki) evropelobis xangrZlivi mcde-
lobebis da imedgacruebis Semdeg.
evropisgan ruseTma mxolod qedmaR-
luri damokidebuleba da `ucxos~,
`veluris~ damRa miiRo. rus impe-
ratorebs da aristokratias isedac
araadamianuri Zalisxmeva dasWir-
daT, rom imperia evropulad Seemo-
saT, magram `potiomkinis soflis~
ukan dasavleTi SesaniSnavad arCe-
vda rusuli masebis `monRolur,
mxecur~ (mweral aleqsei tolstois
sityvebia) arss da misi batonebis
zurgs ukan damalul maTraxs. evra-
zielebma saukunenaxevrian wyenaze
axali Teoria aages: araa saWiro
qedis moxra evropis winaSe, sadac
rusi yovelTvis meorexarisxovan
adamianad darCeba. jobs, Tvali da
yuri aRmosavleTs, azias mivapyroT,
sadac yovelTvis pirvelebi viqne-
biT. am axal talRaze ruseTs Ta-
visi aziuri, monRoluri warsulisa
aRar rcxvenia, masSi esTetikuri
da politikuri `siamovnebis~ axal-
axal wyaroebs poulobs, rac aravis
gamouxatavs ise, rogorc blokma
Tavis leqsSi `skviTebi~:
Мильоны - вас. Нас - тьмы, и тьмы, и тьмы. Попробуйте, сразитесь с нами! Да, скифы - мы! Да, азиаты - мы, С раскосыми и жадными очами! ….Не сдвинемся, когда свирепый гунн В карманах трупов будет шарить, Жечь города, и в церковь гнать табун, И мясо белых братьев жарить!... В последний раз на светлый братский пир Сзывает варварская лира!
ra Tqma unda, sanukvari evropa
daviwyebas ar miscemia, mis mimarT
`mxecuri~ vneba minavlulia, da sa-
SiSi. roca revoluciis talRam es
muxti gaacocxla, masebis ruseTma
sakuTari evropa _ sruliad gaevro-
pelebuli aristokratia, romelic
is-is iyo, xarisxobrivad sxvagvar,
gaumjobesebul rusobas iwyebda,
mowiwebanarevi siZulviliT sisxl-
Si CaaxrCo, da mas Semdeg dasavle-
Tisken aseTive mosiyvarule TvaliT
evrazieloba, rogorc filosofiur-
politikuri mimarTuleba, ruseTSi petres
reformebidan mecxramete saukunis bolomde
dagrovil antidasavlur muxtze aRmocenda,
sakuTari istoriis mimarT zizRis, formiT
(xandaxan arsiTac ki) evropelobis xangrZlivi
mcdelobebis da imedgacruebis Semdeg.
32 cxeli Sokoladi
Turqi jariskacebi, 1915
istoria
iyureba. erT-erTi rusi avtoris
TqmiT, ruseTi evropisadmi damoki-
debulebiT partkomis mitovebul
cols hgavs, romelic partias saCi-
vris weriliT mimarTavs: `Cemi qmari
garewaria. gTxovT, partiidan gari-
cxoT, daxvritoT an damibrunoT~.
ar unda dagvaviwydes, rom axali,
aTaTurqis TurqeTi evropel inter-
ventebTan brZolaSi iSva. atlanti-
kuri perspeqtivis gverdiT, misi
ganviTarebis yvela etapze, roca ki
geopolitikuri sulis moTqmis sa-
Wiroeba uCndeba, mas mudmivad Tavs
axsenebs evrazielobis `aCrdili~.
ukanaskneli wlebis movlenebi
aCvenebs, rom TurqeTSi evropers-
peqtivis mimarT apaTia Tu ara, qe-
dmaRluri damokidebuleba Cndeba.
es mimarTuleba, prodasavluris pa-
ralelurad, Turqul cnobierebaSi
didxans mwifdeboda. evro-atlan-
tikur gaerTianebaSi TurqeTi gaci-
lebiT umtkivneulod da adre, 1952
wels miiRes. amas, rogorc Cans, qvey-
nis samxedro elitis prodasavluri
orientacia uwyobda xels. oficris
vaJis, Tavadac samxedro wreebidan
gamosuli mustafa qemalis mmarTve-
lobis pirveli wlebidan jari Tur-
qeTis politikuri sistemis uryevi
da uZlieresi sayrdenia, moderniza-
ciis, qemalizmis xazis gagrZelebis
yvelaze sando garanti.
50-ian wlebamde Zalaufleba mud-
mivad misi warmomadgenlebis xelSi
iyo, Tumca, pirveli respublikis
(1923-60) wlebSi armia, garegnulad
mainc, meore planis moTamaSed rCe-
boda. 1946-47 wlebSi politikuri
elita erTpartiuli mmarTvelobis
qveyanaSi mravalpartiulobis da-
nergvis aucileblobamde mivida.
konstituciaSi Sesabamisi cvli-
lebebis SetanisTanave TurqeTSi
seriozuli opozicia gaCnda. 1950
wels arCevnebSi demokratiulma
partiam gaimarjva da politikur
cxovrebaSi axal process daedo
saTave. erTpartiulobidan mra-
valpartiulobaze gadasvlam dasav-
leTs daanaxa, rom qveyana mniSvne-
lovani vesternizaciis gzas daadga.
aman TurqeTisaTvis bevri sasarge-
cxeli Sokoladi 33
berluskoni, erdoRani da putini, ankara, 2009ankara, 2007
qemal aTaTurqi
blo procesi daZra. qveyanam jaris
da sajariso infrastruqturis ga-
saviTareblad aSS-sgan 100 milioni
dolari miiRo, 1952 wels ki nato-s
wevri gaxda.
bevri Tvlis, rom TurqeTSi im
wlebis erTpartiul mmarTvelobas
mainc hqonda dadebiTi momentebi.
misi upiratesoba is iyo, rom res-
publikis pirveli ociode weli,
TurqeTis politikur speqtrSi,
mmarTvel partiasTan SedarebiT,
sxvebi ufro retrogradul da is-
lamistur Zalebs warmoadgendnen.
demokratiulma partiam, rogorc
xangrZlivi erTpartiuli mmar-
Tvelobis Semdeg mosalodnelic
ki iyo, TurqeTSi didi simpaTie-
bi moipova. magram gavida wlebi,
da samxedro elitam gadawyvita,
rom qveyanaSi mis garda ar arse-
bobs sxva Zala, romelic qveynis
momavals pasuxismgeblobiT mo-
ekideboda. saqme is aris, rom (rac
unda paradoqsulad JRerdes) de-
mokratiuli partiis mmarTvelo-
bam qveyanaSi konservatiuli da re-
istoria
trograduli Zalebi gamoacocxla.
amis mizezi is gaxda, rom demokra-
tebi islams da sasuliero pirebis
avtoritets sakuTari politikuri
miznebisTvis iyenebdnen. 1960 wels
samxedro elitam aTaTurqis kur-
sze qveynis dasabruneblad pirveli
samxedro gadatrialeba moawyo. mas
Semdeg, qveynis politikur mmar-
TvelobaSi amgvari `koreqtivebi~
kidev samjer, 1971, 1980 da 1997
wels Seitana. Tumca, aucileblad
unda aRiniSnos, rom Zalaufle-
ba (arCevnebis gziT) Zalian maleve
yovelTvis Turq xalxs ubrunde-
boda. swored am periods emTxveva
Semdgom ramdenjerme gadayenebuli
suleiman demirelisa da Tansu Ci-
leris mmarTvelobis wlebi.
pirvelma samxedro gadatriale-
bam TurqeTis ideologiur ruka-
ze kidev erTi ganStoeba moniSna.
1960 wlis gadatrialebas saTaveSi
polkovniki TiurqeSi edga, Taname-
drove panTuranizmis mamamTavari.
didi Turanis idea mTeli evraziis
ZiriT Turquli xalxebis rasobriv
erTianobas, urTierTswrafvas da
politikur Zalad gaerTianebas
emxroba. Zneli saTqmelia, ramdena-
daa es mimarTuleba TurqeTis sa-
gareo politikis ganmsazRvreli,
magram geoekonomikur da geostra-
tegiul mimarTulebebSi TiTqos
axla Tavs marTlac iCens.
miuxedavad imisa, rom Turquli
armia nebismieri TurqisTvis sia-
mayis da mowiwebis sagani iyo da
aris dRemde, mosaxleobis farTo
masebi, umetesad soflebisa da pa-
tara qalaqebis mkvidrni, islamis
normebiT cxovrobda da islamis-
turi partiebis Sexedulebebs izia-
rebda. aq imaleba rogorc Tur-
quli politikuri ganviTarebis,
ise Turqi adamianis cnobierebis
paradoqsuloba: simyares, lavire-
bis SesaZleblobas orive Sinagani
konfliqtis ZaliT inarCunebs da
axal, ufro sasurvel realobas am
ZaliT qmnis. am Turqul parado-
qss erT-erTi avtori ase aRwers:
TurqeTi. 60-iani wlebi. qalebs,
romlebic sakuTar soflebSi Ca-
rogorc batonma putinma brZana, `iqmneba axali
realoba~, romelSic partniorebi proteJeebs,
da xandaxan aramxolod maT, `msubuqad~
Ralatoben.
34 cxeli Sokoladi
dakavebuli Turqi general-leitenanti metin iavuz ialcini, Tebervali 2010
drs ver ixsnian, qalaqSi yofnisas
ki Seburuli saxiT rom gamoCndnen,
didi gambedaoba sWirdebaT, samxe-
dro nawilis gamoCenaze (armia _
aTaTurqiseuli laicizmis yvela-
ze erTguli dasayrdeni) Tvalebi
aRfrTovanebiT ubrwyinavT. daskv-
na: Turquli armia TurqisTvis
mudmivi dResaswaulia. ucnauria,
magram Turqebis umetesoba samxe-
dro gadatrialebebs swored sa-
zeimo ganwyobiT egebeboda. `Sesa-
Zlo represiebi, romlebic albaT
gadatrialebas mohyveba, xalxis
cnobierebis miRma rCeba. samagie-
rod cocxldeba `omis~ paradigma,
romelic misTvis samyaros mimarT
qmedebis determinirebas axdens.
Tu analogebs gramatikaSi movZe-
bniT, maSin `omi~ zmnaa. zmna qve-
mdebares, `sakuTari Tavis xats~
moiTxovs. TurqisTvis es `meomre-
bis masaa~, romelSic yoveli Turqi
sakuTari qveynis jariskacia~.
islamisturi ganwyobilebebi
TurqeTSi 90-iani wlebidan Zlier-
deba. 2002 wels TurqeTis arCevne-
bSi xmebis 34%-iT `samarTlianobisa
da ganviTarebis partia~ imarjvebs.
respublikis istoriaSi pirvelad
moxda, rom kabinetis yvela wevri
islamisti yofiliyo (Tumca, es
partia zomier islamistur Zalad
ganixileba). Turquli demokratia,
romelic dasavleTSi islamuri sa-
myaros kvalobaze lamis idealurad
iyo miCneuli, kraxs ganicdis. Tum-
ca, aseTia xalxis arCevani, maSasada-
me, esec demokratiis monapovaria.
jer rejeb taip erdoRanis, Sem-
deg ki abdula giulis meTaurobiT,
TurqeTi kvlav Zveli kursis erT-
guli xdeba. demokratias qveyanaSi
araferi emuqreba, evrokavSirisadmi
swrafva TiTqos jer ar Semcirebu-
la, qveyana proamerikuli kursis
brmad mimdevrobaze uars acxadebs.
pirvel siurprizi aSS-s xelmZRvane-
lobam im welsve miiRo: maSin erdo-
Ranma Tamamad ganacxada, rom erayis
mimarT amerikis politikas mxars ar
dauWers.
>>> gagrZeleba gv. 94
istoria
cxeli Sokoladi 35
berZeni kviproselebi konfliqtis dros
dakargul naTesavebs eZeben, kviprosi, 1974 akp partiis winaaRmdeg gamarTuli demonstracia stambolSi, ianvari 2010
akp partiis winaaRmdeg gamarTuli
demonstracia stambolSi, Tebervali 2010
istoria
avtori: paata sabelaSvili
ilustracia: mariam zaldastaniSvili
„svaboda“ da ara janmrTeloba,
sicocxle, milioni dolari, aramed
„svaboda“ aris is, rasac dacemine-
bis dros sxva tusaRebi geubnebian.
zogjer, rom daaxveleb, maSinac am
sityvas dagZaxeben. arasodes ga-
morCebaT, arasodes daaviwydebaT,
giTxran „svaboda“.
saintereso sityvaa. imdenad sain-
tereso, rom jorj maiqlis „fri-
domsac“ sxvagvarad gasmeninebs.
magram sityva „Tavisufleba“ su-
lac ar asocirdeba „svabodasTan“.
„TavisuflebisaTvis mebrZolni“,
„Tavisuflebis moedani“, metro-
sadguri „Tavisuflebis moedani“,
„Tavisufleba dRes Cveni“, „Ta-
visufleba suls ise moswyurda“,
„Tavisufleba politpatimrebs“,
„Tavisufali Teatri“, „aWara Tavi-
sufalia“ da kidev, vin mosTvlis,
ramdeni ram _ arc erTi wamiT ar
gadmoscems im SegrZnebaTa nazavs,
rasTanac es „svaboda“ asocirde-
ba. es sityva gaxsenebs kapezes, ga-
sudvas, karantins, kameraze awevas,
karmuSkas, paraSas, Sponkas, balan-
das, kontroliors, Smons, fuqss,
abanos, romelic kviraSi erTxelaa.
manamde am Cems yoveldRiurobad
qceul atributebs ver aRviqvamdi.
vicodi maT Sesaxeb, kinoSic nanaxi
mqonda, gagonilic uamravjer, ma-
gram maTze asociacia, mogoneba da
SegrZneba arasodes gamCenia. am yba-
daRebuli „svabodas“ arsi arcTu
martivi gadmosacemia. rTuli fe-
nomenia, RmerTmani, da erTmniSvne-
lovani sulac ara. albaT iseTivea,
rogoric janmrTeloba, sicocxle
da milioni dolari _ xifaTiT sav-
sea svaboda.
kapeze
„dmi“ droebiTi moTavsebis izo-
lators niSnavs. me iq gasuli wlis
16 dekembris gamTeniamde, daaxlo-
ebiT dilis 3 saaTze mimiyvanes.
mimiyvanes da kidev erTxel gama-
SiSvla ucnobma adamianma. orjer
Cavikuze, rom trakiT rame ar Se-
metana kameraSi. sami axali ram
aRmovaCine: 1. formiani adamiani
aRarasodes iqneba seqsualobis ga-
momwvevi; 2. gaSiSvleba arasodes
iqneba im gancdebTan asocirebuli,
romlebsac adre iwvevda; 3. traks
bevri sasargeblo funqcia hqonia.
damxsnes zonrebi, sigarets fil-
trebi daaxies, britva ar gaakeTo
da venebi ar gadaiWrao, momces ori
pledi (adiela) da Semagdes me-10
kameraSi.
me oTxi grami marixuanis aRmoCe-
nis gamo damakaves.
kamera erTi naTuriT naTdeba,
romelic Sesasvleli karis Tavzea
kedelSi Caxraxnili da SigniTac
anaTebs da koridorSic. TvalebSi
ganaTebs da isedac bnel kameras
kidev ufro rTulad dasaTvalie-
rebels xdis. kamera daaxloebiT
aTi kvadratuli metria, misi naxe-
vari ficarnagia, romelzec tusa-
Rebi wvanan, meore naxevari ki uka-
via Sesasvlels da welamde tixriT
gamoyofil CeCmas, romelSic wyali
ar Cadis. wyals didi xnis Txovnis
mere uSveben xolme, dReSi orjer,
an cota ufro xSirad, Tu kargi
„smenaa“. kedlebi yvintlisfradaa
SeRebili.
kameraSi ori adamiani damxvda.
erTi ficarnagis SuaSi Zalian
komfortulad iyo wamogorebuli
da eZina, meore mis marjvniv ijda.
mas Zalian gauxarda Cemi danaxva,
vinaidan mZinare, cxadia, ar elapa-
rakeboda. isic pirvelad iyo, sul
cota xnis win SemoeyvanaT. 21 wlis,
simpaTiuri biWi suboteqsis yidvis
dros daiWires da uTxres, Sens ba-
rigas didi xania davdevT, magram
SenTan erTad gadavwyviteT ayvana,
radgan manqanaSi Sen garda aravis
ujdebodao _ rac imas niSnavs, rom
manqanas „sajarimoze“ gadaiyvanen
da am jipiT policielebi manam
ijiriTeben, sanam ar mobezrdebaT.
biWi sam rames ganicdida. imas, Tu
ra reaqcia eqneboda mamamiss, ga-
moiyvanda Tu ara, saerTod, auyvan-
da Tu ara advokats. ganicdida,
Tu ras ifiqrebda misi coli, ro-
melmac ar icoda, rom misi axal-
gazrda, lamazi, SeZlebuli qmari
intravenur narkotikebs moixmar-
da, anu wamalze ijda. dabolos, mas
eSinoda lomkis.
lomkis mis garda kidev sam ada-
mians eSinoda im kacebidan, romle-
biTac dilamde, mTeli Ramis gan-
mavlobaSi avsebdnen Cvens kameras.
yvela Tavis ambavs hyveboda.
ucnauri dRe iyo. aravis akiTxa-
vdnen, arc saWmels ugzavnidnen.
Cemi advokati saRamoxans movida
36 cxeli Sokoladi
cxeli Sokoladi 37
istoria
da gamomkiTxa, Tu rogor viyavi.
mas vTxove, CemebisTvis daereka da
saWmeli da sigareti gamoetanebina.
SimSiliT sul ar mSioda. kame-
raSi tuberkuloziT daavadebuli
patimari iyo da is gveubneboda,
ZaliT unda WamoT, rom ar daava-
dmyofdeTo. saRamoxans, yvelafer
sikeTesTan erTad, sigaretic Se-
mogvaklda da is naTurac gadaiwva,
romelic oTaxs anaTebda. sigare-
tis namwvavebis mogroveba da siga-
retis zalatnikgaZrobil qaRaldSi
gaxveva movaxerxeT. paraSaSi wyali
gauSves. wyali iatakze isxmeboda.
Cemi tualetSi „wasvlis“ pirveli
mcdeloba imiT dasrulda, rom mu-
xlebamde gavilumpe. es yvelaferi
srul sibneleSi xdeboda. Semdeg
momitanes saWmeli da sigareti.
imasac mivaRwieT, rom naTura ga-
moecvalaT da wylis daregulireba
celofanis paketebiT SevZeliT.
saRamos kidev erTi patimari da-
gvimates, 60-s mitanebuli, rome-
lic mkvlelobis mcdelobis gamo
daakaves. nacemi iyo. ver mivxvdi,
ra mizniT unda ecema policiels:
am kacs kibo sWirda da swori na-
wlavi Sardsadenze hqonda mike-
rebuli. misi tualetSi „Sesvla“
Zils gvifrTxobda xolme, danarCen
dros ki pampersebiT sargeblobda
da mere am pampersebs iqve, kuTxeSi
yrida.
miuxedavad yvelafrisa, kargi
saRamo iyo: saWmeli gvqonda da
ar gvSioda. diliT „gagvaxares“
_ adielebi migvaqvs gasarecxa-
do. verasodes vifiqrebdi, rom im
adielebs recxavdnen. ficarnagze
sakuTari trakis amara davrCiT da
trakis kidev erTi funqcia aRmova-
Cine _ sajdomi. 21 wlis biWma gvi-
Txra, mamaCemma advokati amiyvanao.
mokled, gadarCa. amasobaSi Cemi
advokatic gamoCnda da saxalxo
damcvelis warmomadgenelic. am
ukanasknels yvelaferi Tavidan,
guldasmiT movuyevi.
meore dRem uRimRamod Caiara.
wamiyenes brali, ori da ara erTi
muxliT _ narkotikuli nivTiereba
marixuanas Senaxvisa da am ukanask-
nelis qveyanaSi Semotanis gamo, da
kidev is moxda, rom axali advoka-
tic gavicani, romelic, megona, wi-
namorbedze met imeds mainc Camisa-
xavda. amaod vfiqrobdi ase.
isev Semomivida „daCka“ da wina
dRiT Semogzavnili produqtis me-
ore naxevari, tansacmeli (romlis
Semogzavnis faqtmac yvela gaaoca),
Roris gripisagan damcavi niRabi da
didi raodenobiT notio xelsaxo-
cebi. aRarafers vambob axalTaxal
„gliancevi“ Jurnalebze da „Tbi-
liselebze“, romlis gamomgzavnis
iumoris grZnoba saTanadod dava-
fase _ aRarafers vityvi barbaroba
dRes CemTvis lobianebis Semogzav-
nis ideaze:_)).
mTeli saRamo Jurnalebs vaTva-
lierebdiT da celofanis paketiT
„damuRamebuli“ tualetiTac vsar-
geblobdiT. saRamos saTadarigo
adielebi mogvces, ficarze rom
ar dagveZina. notio xelsaxocebiT
„jakuzi“ moviwyve da gulSi Cakru-
li „gliancevi“ JurnalebiT davi-
Zine.
im Rames kidev ori adamiani dagvi-
mates. erTi Tavis istorias hyvebo-
da, me ki mTeli ZaliT vcdilobdi,
ar gamovfxizlebuliyavi _ wolaSi
dro ufro kargad gadis. erTi ki
gavige, rom arayoveldRiuri saxe-
lis patroni iyo da rodesac hki-
Txes, eg ra saxeliao, man upasuxa,
somexi varo. meore „axali“ ufro
gvian Semovida. Zalian mTvrali
iyo da pirdapir ficarnagze gawva.
Turme, RamiT Caifsa da me friad
gamimarTla, rom daqanebis sapiris-
piro mxares viweqi. rodesac gaiR-
viZa, Zalian cud gunebaze dadga.
albaT, rcxvenoda. mere daiwyo ima-
ze saubari, Tu rogor ver „gaqaCes“
rusebma da ver mogvaSores cixeze
miSas dayenebuli „palaJenia“. mere
isic dasZina, saakianis bralia, am
dReSi rom varTo. somexma biWma
hkiTxa: „vin, vino?~ „saakaSvili“, _
mereRa Seaswora prezidentis gva-
ri da mas somxuri bolosarTi mo-
acila, _ „eh, ra cota daakldaT
rusebs, rom es palaJenia ver gada-
agdes“. amiT man kidev erTxel mom-
para sasjelaRsrulebis sistemaSi
gatarebuli „didi reformaciis“
SedegebTan SejaxebiT gamowveuli
piradi protesti. somexi biWi ga-
Cumda. qarTvelebic dumdnen, maT
Soris mec.
gankiTxvis dRe
2009 wlis 18 dekembris susxian,
magram mzian dRes pativi mxvda,
pirvelad warvmdgariyavi qarTu-
li marTlmsajulebis winaSe. ga-
momiyvanes kameridan (mere ra, rom
tualetSi Sesvla ver movaswari)
da gamiyenes CemTvis bavSvobidan
gaurkveveli motivebiT inspirire-
buli arqiteqtoris mier sabWoTa
periodis bindbundSi agebul da
SemdgomSi kidev ufro gaurkveveli
motivebiT kolonadamiSenebuli Se-
nobis gzas.
gza kapezes avtosadgomidan saqa-
laqo sasamarTlomde mRelvarebiT
aRsavse iyo. badragma xelborkiliT
mimiba da avtomanqanis ukana savar-
Zelze Camsva. manqanis patroni, ro-
melic imavdroulad Cemi saqmis ga-
momZieblis funqciasac iTavsebda,
am avtomanqanas sakuTari coliviT
ufrTxildeboda, _ albaT jer ar
38 cxeli Sokoladi
cxeli Sokoladi 39
hyavda, Torem ratom gaufrTxil-
deboda ase... sigarets ar gvawevi-
nebda. Semdeg gadmovediT da Za-
lian bevri sigareti movwie. aseTi
grZnoba evropaSi meufleboda _ ar
vicodi, rodis momecemoda Semde-
gi Reris mowevis SesaZlebloba da
amitom gamalebiT veweodi xolme.
cali xeliT daviwye zonaris fexsa-
cmelSi gayra. badragma miTxra:
_ tyuilad ikeTeb, mainc daga-
Zroben.
ratom-meTqi?
_ aba, cixeze Snuroks vin dagi-
tovebs?
ar vici, ratom, albaT imitom,
rom aq damewera, vkiTxe:
_ rogor, Tqven winaswar iciT, ra
saxis aRmkveT RonisZiebas Semifar-
debs mosamarTle?
man mosalodneli ironiiT mipa-
suxa:
_ aba, ra ggonia, prokurori ra-
sac moiTxovs, imas mosamarTle ar
daeTanxmeba?
dRemde ver vijereb, rom ase mi-
pasuxa. imitom ki ara, rom ar velo-
di. ubralod, is, rom me yvelafer
amas davwerdi, sul ar aRelvebda.
Cemi gamomZieblis gverdiT, wina
savarZelSi mjdomi policieli di-
lidan aqtiurobda. Cems badrags
eubneboda, rogor uxdebiT erT-
maneTs, samudamod ase ar darCeT
erTmaneTze mibmulio. Cemi badragi
nerviulobda.
sasamarTloze gamogviZaxes me-
15 darbazSi. darbazSi erTmaneTis
miyolebiT Semovidnen Cemi advoka-
ti, prokurori, gamomZiebeli, Ta-
namSromlebi da megobrebi. mivxvdi,
rom ajobebda, saerTod ar mosu-
liyvnen, ufro martivi iqneboda
CemTvis. Zalian ki momnatrebodnen,
raRacnairad, Signidan gavTbi. es
grZnoba wamsve gamiqro prokuro-
ris danaxvam. piridan yuramde didi
naiarevi dasdevda da ar iRimoda _
albaT, naiarevis gamo. man brali
wamiyena. Cemi TanamSromlebis mier
momzadebuli Cemi daxasiaTeba Cemma
advokatma ver amoikiTxa da mosa-
marTles miawoda. arc mis mier war-
moTqmuli sityva iyo STambeWdavi.
mosamarTlem sityva momca. me mi-
vxvdi, rom sakuTari Tavis sakuTa-
ri ZalebiT uimedo dacva meloda.
mosamarTlem gadawyvita, CemTvis
orTviani winaswari patimroba See-
fardebina.
badragi gakapasda. kidev ufro
metad mieca guli da kidev ufro
damcinavad damiwyo laparki, sanam
sasamarTlos dadgenilebas da-
beWdili saxiT velodiT. albaT,
bolo wuTamde maTac ar sjero-
daT, rom orTvian patimrobas Se-
mifardebdnen. uceb kidev erTi aR-
moCena gavakeTe: is TanamSromeli,
romelzec uSualod viyavi mibmu-
li, TanagrZnobiT ganimsWvala da
sasamarTlos Senobidan gamosulma
filtrianis mowevac ki SemomTava-
za. samagierod, Cemi gamomZieblis
gverdiT, wina savarZelze mjdomma
bolomde gaSala frTebi. misi xu-
mrobebi ukve „Cems“ badragsac aRi-
zianebda. erTi suli mqonda, rodis
mividodiT cixeSi, radgan dilidan
tualetSi mindoda.
karantini
diRmis trasa swrafad gaviareT.
rogorc iqna, cixes mivaRwieT. wina
savarZelSi mjdomi badragi sul
ufro karg xasiaTze dgeboda. is
manqanidan gadavida da gverdiT
manqanaSi gadajda, romelsac aseve
patimari hyavda moyvanili cixeSi.
saaTze didxans lodinis Semdeg
manqanebidan gadmogviyvanes da ukve
cocxal rigSi Cagvayenes. mopirda-
pire manqanasTan isev lazRandara-
obda win mjdomi badragi. igi yve-
la patimris gasagonad gviyviroda,
rogor uxdebiT erTmaneTso, Tan
meore manqanaSi mjdom patimars ra-
Racas eubneboda. patimari miyure-
bda da eRimeboda. savaraudod isi-
ni Cems seqsualur orientaciasa da
saqmianobaze saubrobdnen.
Segviyvanes cixeSi. kidev erTxel
gamaSiSvles, axla ukve sxva pati-
mrebis Tvalwin. ase miTxres, pal-
tos ver Seitano. is mainc movaswa-
ri, rom badragisaTvis is palto
gametanebina, rom nagavSi ar gadaeg-
doT. zonrebi da Zirebi momaZvres
da nagavSi gadayares. erTma Semmo-
wmebelma mkiTxa, pirSi ra gidevso.
saReWi rezini-meTqi, vupasuxe. ro
wamova saxeSi muSti, mere veRar da-
ReWavo. me vuTxari, rom pirvelad
viyavi cixeSi, CemTvis wesebi aravis
gaucvnia, da SeeZlo, normalurad
eTqva, rom karantinSi saReWi rezi-
ni ar daiSveba. Cemma badragma daa-
SoSmina da galawunebasac gadavrCi.
fuqsSi kidev gvacdevines. iq Cemi
erTi Tanakapezelic Semxvda. meub-
neboda, vecadoT, iqneb erT kamera-
Si movxvdeT da Tu rame problema
iqneba, erTad davcxoT sxva pati-
mrebso, me ki imaze vfiqrobdi, rom
mzad viyavi yvelas Tvalwin momef-
sa.
rogorc iqna, Cagviyvanes karan-
tinSi da me-5 kameraSi Semiyvanes.
kapezeze ki mafrTxilebdnen, rom
karantini saSinelebaa, magram aseTs
mainc verasodes warmovidgendi. 6
adamianisTvis gankuTvnil kameraSi
28 patimari ijda. ufro sworad,
idga. ase idga zogi 5 dRis ganma-
vlobaSi, zogi _ erTi kvira, zogi
_ 10 dRe.
SesvlisTanave yvelas mivesalme
da paraSas mivaSure. gamovedi Tu
istoria
40 cxeli Sokoladi
cxeli Sokoladi 41
ara, Cem garSemo wre Seikra da mi-
Txres, dajeqi SuaSio. mec davjeqi.
Cemi Tanadamrtymeli Tanakapezeli
ukve mtruli mzeriT miyurebda.
Cems publikas Tvali gadavavle da
is patimaric davinaxe, Cemi badragi
rom elaparakeboda. maSinve yvela-
fers mivxvdi: „ZaRlebma sityva Se-
mayoles“.
yvelaze aqtiurma da cocxal-
ma CemTan urTierTobis garkveva
daiwyo: erTi gviTxari, vin xar,
ra organizaciaSi muSaob, ra baris
mflobeli xar da ra farTebs awyo-
bo? me vuTxari, rom es maTi saqme
ar iyo. mere erTi svani Camomijda
da miTxra: xom ici, aq yvelaferi
gairkveva da gviTxari, Tu asea,
unda vicodeT, SenTan erTad purs
xom ar SevWamTo. me vuTxari, rom
maincdamainc didi survili arc me
mqonda maTTan erTad puriWmisa _
„ZaRlebis“ enaze es qurduli sa-
myaros kacebi rodis aqeTaa dadi-
xarT-meTqi? uceb yvela mitrialda
da Cemdami sayovelTao interesic
minelda.
daviwye axali samyofelis Tva-
liereba, tusaRTa ricxvis Sponke-
bis raodenobaze gayofa da mi-
Rebuli ricxviT dRe-Ramis im
monakveTis gamoangariSeba, rac
erT adamians SeiZleboda Sponkaze
mZinares gaetarebina. mere Tavidan
daviangariSe, radgan gamovakeli im
patimarTa ricxvi, visac mudmivad
wolis ufleba hqondaT, da mivxvdi,
rom amaze fiqri kargs arafers mo-
mitanda.
karantinze sigareti ar Semodis.
TiTo-orola Reri hqondaT Semo-
parebuli da erTi rom moukideb-
da, yvela TiTo nafazs artyamda.
Zalian mindoda moweva, magram Se-
moTavazebaze uari vTqvi. vifiqre,
sjobs es erTi kvira imisaTvis ga-
moviyeno, rom mowevas Tavi davane-
bo-meTqi. viTom imitom ar vewevi,
rom ar minda-meTqi. asec moviqeci.
erTi natexi puri vWame. daviRa-
le. davjeqi magidis kuTxesTan _
daZineba mindoda. is aqtiuri da
cocxali biWi kidev erTxel ecada,
raRac eTqva CemTvis. svanma Sea-
wyvetina da uTxra: „adi axla, dai-
Zine, erT saaTSi unda gagaRviZo,
rom mand aman daiZinoso“. biWs xma
aRar amouRia.
patimrebi koridoridan momaval
xmebs gamudmebiT ayuradebdnen _
scemen, scemen, ra magaria, mgoni
karantini iSlebao. viRacam Tqva,
am saaxalwlod premiebis gasake-
Teblad imdeni Semoyares, albaT
veRar veteviT da amitom Slian ka-
rantinso.
mogvadgnen da gvarebis amokiTxva
daiwyes. TiTqmis yvela gavida. ime-
di momeca, rom kameraze agvwevdnen,
magram uceb gaCerdnen da kari mi-
xures. svanma Tqva, xuTdRianebi ar
agvwieso. maS, xuTi dRe mainc momiwe-
vda iq yofna. guli imiT davimSvide,
rom kameraSi cxraniRa davrCiT.
saRamomde 20-mde Segvavses.
gverdiT kameridan dagvimates ra-
mdenime kaci. im kameraSi Sponkebi
saerTod ar iyo, kedlebze Semov-
lebuli viwro skamebis amara yo-
filan, sami Rame cementis iatakze
uZiniaT. erTi biWi iseTi lamazi
iyo, rom Cemi mdgomareobis miuxe-
davad Tvals ver vwyvetdi. is da
misi Tanmxlebi WavWavaZis univer-
sitetis studentebi aRmoCndnen: 7
Tvis win erTi auditoriidan meore-
Si proeqtori gadavitaneT, gogoe-
bze STabeWdilebis mosaxdenad, da
ukan gadatana dagvaviwydao, audi-
toriaze pasuxismgebels policiaSi
ganucxadebia da Cven ar vicodiTo,
18 weli axlaxan Segvisrulda da
policiamac axlaRa dagvakavao.
ara, yvela naambobis ki ar mje-
roda. naxevarze meti ar mjeroda,
dRe-Ramis sxvadasxva dros raRac
urTierTgamomricxav faqtebs asa-
xelebdnen. verafriT mivxvdi, raSi
sWirdebodaT. svanma mirCia, simar-
Tle aravis mouyve, rasac policias
eubnebi, patimrebTanac is ibazreo.
me vuTxari, asec viqcevi, yvelas
simarTles vuyvebi-meTqi. meco, mo-
migo man iseTi saxiT, rom aSkarad
ver mimxvdariyo, es ratom unda ga-
mekeTebina.
oTxi saaTi meZina. Sponka iseTi
viwroa, rom zed erTi adamianic ver
gaiSleba, Cven ki or-ors gveZina,
waRma-ukuRma. Sponkaze leibebs ar
deben, zed sxva patimrebis danato-
vari svitrebia dafenili _ ris Ca-
cmasac ver moaswreb, karantinSive
gatovebineben. gamTeniisas kidev
erTxel momiwia Sponkis rigma. is
dila rogor gavida, ar maxsovs. kari
kvlav gaiRo da yvelas gvari amoiki-
Txes. imdeni patimari moeyvanaT, rom
mTlianad dagvSales. gamimarTla.
aweva
kameraze aweva ormagi gancdaa:
sixarulisa, rom ukeTes pirobeb-
Si aRmoCndebi da SiSisa, radgan ar
ici, ramdenad nacemi axval. es meo-
re gancda ar mqonda, radgan pirve-
li imdenad Zlieri iyo, rom cemas
namdvilad ar daveZebdi. me sxva ram
mawuxebda, rac sxva patimrebs an ar
edardebodaT, an ar gamoxatavdnen
_ vis kameraSi amovyofdi Tavs.
sirbiliT gamogviyvanes da im ka-
meraSi Segvyares, sadac marto ska-
mebi iyo. karantinis kamerebi sar-
dafSia ganTavsebuli. oTaxs patara
sarkmeli anaTebs.
>>> gagrZeleba gv. 97
istoria
42 cxeli Sokoladi
cxeli Sokoladi 43
brwyinvale disharmoniuli goneba
namdvilad vacnobiereb, rom gen-
deruli TvalsazrisiT uxerxuli,
magram egzistenciuri mniSvnelobis
SekiTxva unda davsva: cnobili kompo-
zitori qalebi Tu gagigiaT? klasikis
moyvarulebi albaT klara Sumans gai-
xseneben. Tumca, jer erTi, is pianisti
iyo da genialuri meuRlis, robert
Sumanis pirveli msmeneli da meore,
musikis istoriaSi SemorCenili klara
Sumanis `mciremetraJiani~ saforte-
piano opusebi mxolod germanuli ro-
mantizmis mkrTali aCrdilia, sadac
Tavis Sefareba seriozulad arc erT
Semsrulebels Tu musikoss ucdia.
meoce saukunis dasawyisSi safran-
geTsa da germaniaSi gamoCndnen kom-
pozitori qalebi, romlebic franc
legarisa da iohan Strausis gavleniT
msubuq, sasimRero Janrs etanebodnen,
magram arc maTi gvarebi da arc maTi
nawarmoebebi musikis istoriam ar Se-
moinaxa. 30-50-iani wlebis amerikulma
jazma ki mxolod SesaniSnavi Savkania-
ni Semsruleblebi dagvitova _ besi
smiti, ela ficjeraldi, bili holi-
dei, mahalia jeksoni da ara romelime
qali kompozitori.
Tu klasikas SeveSvebiT da mZime sabWo-
Ta saestrado warsuls msubuqad mainc
gadavxedavT, SeiZleba breJnevis epoqis
erTi kafandara, magram partiul `mesi-
jebSi~ kargad gawvrTnili qalbatoni
gavixsenoT _ aleqsandra paxmutova, ro-
melic ucnaurad gulisamaCuyebel si-
mRerebs werda komkavSirsa da partiaze.
ise, Cvenc gvyavs daaxloebiTi klasikosi
nunu gabunia, romlis nawarmoebebis Ca-
moTvla namdvilad gamiWirdeba da ero-
vnul-lirikuli kompozitori macaco
sebiskveraZe, romelsac albaT sasiamo-
vno imeruli simRerebisTvis gauxsnes
varskvlavi `ivenT holad~ Seracxuli
filarmoniis win. Tumca, mgoni, Janri
agveria da Temasac avcdiT...
istoria
avtori: daviT buxrikiZe
sofia gubaidulina _ baxisa da SostakoviCis zRvarze
44 cxeli Sokoladi
istoria
cxeli Sokoladi 45
monaTvali mxolod xarisxis mokrZalebuli miniSnebaa, ar-
sebiTi ki mainc musikaa.
sofia gubaidulina 78 wlisaa. TiTqmis oci welia, rac
ruseTi datova da germaniaSi, hamburgis maxloblad mde-
bare patara qalaq apenSi cxovrobs. moSorebiT civiliza-
ciisgan da axlos bunebasTan, romlis saidumlos amoxsnas
disharmoniuli, masStaburi, mistikuri da mgrZnobiare
musikiT cdilobs. msoflio aRiarebis Semdeg mSobliur
ruseTSic gaaxsendaT misi saxeli da sapatio moqalaqeobac
mianiWes. Tumca Tavad gaakeTes yvelaferi, rom qveynidan
gaeqciaT. da mere, saWiro dros, gamogonil kvarcxlbekze
gamogonili qandakebasaviT daedgaT. esec xom tipuri da
dauviwyari sabWoTa miTia _ gaanadguro da mere ganadido.
`perestroikamde,~ faqtobrivad, gubaidulinas musika
akrZaluli iyo. sabWoTa musikaluri oficiozi da kompozi-
torTa kavSiri mas arasodes swyalobda. sajarod mxolod
misi ori-sami kameruli nawarmoebi Tu Sesrulda da isic
angaJirebuli sabWoTa kritikis lanZRva-ginebis Tanxle-
biT. arada, didi xnis Seqmnili hqonda SesaniSnavi kantata
meco-sopranos, gundisa da orkestrisaTvis _ `Rame memfis-
Si~, ̀ qristes Svidi sityva~ Celos, akordeonisa da simebiani
orkestrisaTvis, De profundis _ solo akordeonisaTvis da,
rac mTavaria, grandiozuli nawarmoebi Ofertorium (`msxver-
plSewirva~) _ koncerti violinosa da orkestrisaTvis, ro-
melic 1986 wels evropaSi pirvelad Sesrulda.
germaneli kritikosi, literatori, musikosi da biogra-
fi mixael kurtci, romelmac 400-gverdiani monografia
miuZRvna sofia gubaidulinas, wers, rom is meoce saukunis
erT-erTi udidesi kompozitoria. amis dasamtkiceblad
safuZvlianad aanalizebs swored saviolino koncerts,
`aliluias~ (gundis, orkestris, orRanis, solistisa da
feradi proeqtorebisTvis), gigantur, 12-nawilian simfo-
nias (saxelwodebiT `mesmis... dadumda...~); agreTve _ kame-
rul ̀ rubaiebs~ (hafizisa da xaiamis teqstze) da simfonias
`drois figurebi~...
da mainc, sofia gubaidulinas msoflio aRiareba epi-
kuri formis vokalur-simfoniurma `ioanes vnebebma~ mou-
tana, romelic 2000 wels, qalaq Stutgartis kulturis
sabWos dakveTiT daiwera. `vnebani~ iohan sebastian baxis
gardacvalebis 250-e wlisTavs mieZRvna. aRsaniSnavia, rom
organizatorebma pirveli Sesruleba swored baxis amave
saxelwodebis nawarmoebis _ `ioanes vnebebis~ Sesrulebas
daamTxvies. ase rom, Stutgartis sakoncerto darbazSi
Sekrebilma publikam koncertis pirvel nawilSi baxis vne-
bebiT `gaiara~ musikaluri golgoTa, Semdeg ki gubaidu-
linas `saxarebas~ Tanamedrove musikaluri eniT eziara.
musikaluri samyaros disidenti
sofia gubaidulina TaTreTis avtonomiuri respublikis
patara qalaq CistopolSi daibada 1931 wlis 24 oqtom-
bers. mama _ asgat gubaidulini inJiner-geodezisti iyo,
romelic mTeli cxovreba moxetiale cxovrebas eweoda.
deda _ feodosia feodorova pedagogi, romelmac sofia
istoria
aRmoaCine da usmine
vaRiareb, rom Zalian didi xania, msurda am saocari qa-
lis Sesaxeb damewera. magaliTad, jer kidev 2001 wels,
roca 70 wlis gaxda, magram maSin arc gazeTebis reda-
qtorebi interesdebodnen `yazanSi dabadebuli TaTari
kompozitori-qalis~ arsebobiT da arc kulturul-sve-
tur-priala Jurnalebi arsebobda. TiTqos arc axlaa Se-
saferisi dro, gansakuTrebiT `modelirebuli realobis~
Sedegebs Tu gaviTvaliswinebT.
maS ase, Tanamedroveobis erT-erTi gamoCenili kompo-
zitori, sofia gubaidulina. uricxvi prestiJuli musi-
kaluri premiebisa da jildoebis mflobeli; maT Soris,
monakos princis premia (1987), kompozitorTa meSvide
saerTaSoriso festivalis mTavari premia haidelbergSi
(1992), ruseTis saxelmwifo premia (1993), iaponiis impera-
torTa premia (1998), goeTes saxelobis medali (2001), Polar Music premia stokholmSi (2002), premia `triumfi~ (2006)...
Tumca premiebis arasruli, mSrali da sapativcemulo Ca-
46 cxeli Sokoladi
musikas aziara, xolo babua _ masgut gubaidulini sasu-
liero piri, romelic zedmetad cnobismoyvare SviliS-
vils `yuransac~ xSirad ukiTxavda. mogvianebiT ojaxi
sacxovreblad yazanSi gadavida, sadac sofiam musikalu-
ri skola daamTavra, Semdeg ki yazanis konservatoriaSic
Caabara. 1954 wels is moskovSi gaemgzavra, sadac saxel-
mwifo konservatoriaSi kompozitor aleqsandr Sebalinis
klasSi kompoziciis safuZvlebs eufleboda.
swored moskovis konservatoriis mcire darbazSi mois-
mina meoce saukunis erT-erTma udidesma kompozitorma
dimitri SostakoviCma gubaidulinas etiudebi arfis,
kontrabasisa da dasartyami instrumentebisaTvis da
mas aseTi `ucnauri~ darigeba misca: `gisurvebT mxolod
sakuTari `araswori~ gziT iaroT... rasakvirvelia Tu
amas SeZlebT, radgan, mxolod es aris swori gza xelo-
vnebaSi~. magram gubaidulinam am did gzamde mtanjveli
da damamcirebeli bilikebiT didxans iara. mogvianebiT
qristianul religiasa da budizms CauRrmavda da mar-
Tlmadideblurad monaTlulma sakuTari `SemoqmedebiT-
musikaluri golgoTa~ moigona, romelic kulturebis,
religiebisa da gansxvavebuli msoflmxedvelobis erTad
Tavmoyras hgavda.
60-70-iani wlebis avangardist-kompozitorebTan _ al-
fred SnitkesTan, aleqsandr silvestrovTan da edison
denisovTan erTad sofia gubaidulina gamorCeul, axal
musikalur enas qmnis. magram swored maTTan erTad aR-
moCnda dasjili sabWoTa ideologiis mier. `araswori~
SemoqmedebiTi gza da Tavisufali arCevani sicocxlis
fasad daujdaT Snitkesac da denisovsac. izolirebul
gubaidulinas ki xsnad mxolod dasavleTi moevlina, isic
80-ian wlebSi...
xruSCovis `ottepelis~ epoqis xanmokle gamonaTebam,
TiTqos romantizmi da SemoqmedebiTi imedebi gamoa-
cocxla. es gamovlinda gubaidulinas SemoqmedebaSic,
romelic garkveulwilad 60-ianelTa disidenturi su-
liskveTebiT da poetur-filosofiuri gavleniT aris
aRbeWdili. magaliTad, `sulis saaTi~ (vokaluri cikli
marina cvetaevas leqsebze) da oratoria `Rame memfisSi~
(ana axmatovas teqstis mixedviT). poeturi sityvis trans-
formacia da misi mniSvneloba gubaidulinasTan lamis
Tavad musikasTan aris gaTanabrebuli. es ki momgebianad
gamoarCevs mas kompozitorebisagan, romelTa Semoqmede-
istoria
cxeli Sokoladi 47
baSic gadamwyvetia wminda musikaluri teqnika da ara si-
tyvasTan musikis kavSiri.
samocdaaTian wlebSi kompozitorTa kavSiris Tavmjdo-
maris, tixon xrenikovis `wyalobiT~ gubaidulinas nawar-
moebebi `Sav siaSi~ moxvda. TiTqmis aTi wlis ganmavloba-
Si misi musikisaTvis yvela sakoncerto darbazi Cairaza.
moskovis erToTaxian binaSi gamoketili, usaxsrod, TiTq-
mis SimSilobis zRvarze myofi qmnis STambeWdav, magram
damTrgunvel De profundis (solo akordeonisaTvis); aseve
kantatas rilkes leqsebze. `gaza arsaiT~ _ ase uwoda al-
fred Snitkem 70-iani wlebis sabWoTa kulturas da sina-
mdviles, romelic iseTi mousyidveli da daucveli xe-
lovanisTvis, rogoric gubaidulinaa, didi gamocdisa Tu
gaZlebis xanac iyo.
mxolod `perestroikis~ xanaSi, 1986 wels SeZlo gu-
baidulinam saavtoro koncertebiT Casuliyo germania-
Si, sadac triumfiT Sesrulda misi saviolino koncerti
Ofertorium. es jer kidev myarad mdgari berlinis kedlis
locva rwmenisa da disharmoniis enaze
gubaidulinas musikaluri ena, zogadad, misi musikis
struqtura TiTqmis yovelTvis filosofiur sawyiss
an garkveul koncefcias eyrdnoba. giganturi, TiTqmis
50-wuTiani simfonia orkestrisa da orRanisaTvis saxe-
lwodebiT `mesmis... dadumda...~ meoce saukunis progra-
muli simfoniebis gamoZaxilia, sadac brukneris, maleris,
Sonbergisa da SostakoviCis simfonizmis gavlena aSkarad
igrZnoba.
aranakleb mniSvnelovania mis SemoqmedebaSi religiuri
motivebi, rac TiTqmis yvela mis nawarmoebSi airekleba.
Sua saukuneebis RvTismetyvelis, maister ekhardtis po-
eturi saxeebi, romelic locvas ufro hgavs (`ca wmindaa
da mis sinaTles veraferi auferulebs; mas ar exeba arc
dro da arc sivrce~) musikis poetur-religiur gancdas
kidev ufro amZafrebs. finalSi dramatul-qaoturi sa-
wyisi (romelic bgerebis warmoudgeneli koncentraciiT
xasiaTdeba) martiv, homofoniur da poetur-naivur Temas
`musika xelovnebis erTaderTi dargia, sadac logosi ver mbrZaneblobs. misi
axsna fabulis an siuJetis saSualebiT SeuZlebelia, amitomac is TiTqos
ganTavisuflebulia moralisa da zneobriobisgan. Tumca, istoriaSi aris
magaliTi, roca nacizmma vagneri erTgul mekavSired aqcia. stenli kubrikis
filmSi `meqanikuri forToxali~ mTavari gmiri sadistur mkvlelobebs beThovenis
STagonebiT Cadis~.
dacemas hgavda. ideologiuri akrZalva gauqmda da herme-
tulad daxSulma musikam gareT axali, tragikuli ZaliT
gamoxeTqa. uCveulo, myife, sabediswero `kreSCendom~ da
masStaburma finalma, sadac baxis siRrme da SostakoviCis
sarkazmi ̀ paraleluri gancdebiT~ aisaxeboda, axali, kos-
miuri ganzomileba SeiZina.
evropul presaSi gaCnda recenziebi, sadac mas meoce
saukunis udidesi kompozitorebis _ dimitri Sostakovi-
Cisa da luiji nonos gverdiT moixseniebdnen. saviolino
koncerti (romelSic solo partias ukve gidon kremeri
asrulebda) parizSic aJRerda, xolo koncertis Semdeg
safrangeTis radiom mas simebiani trio SeukveTa, rome-
lic boris pasternakis xsovnas mieZRvna.
erTi sityviT, sabWoTa `gzani wamebisani~ dasrulda!
evropisa da amerikis musikalur wreebSi ucnobi kompo-
zitori-qalbatonis fenomenze alaparakdnen. ukve aRia-
rebuli gubaidulina germaniaSi Sexvda Tanamedroveobis
lamis miTiur kompozitors, jon keijs, romelTanac er-
Tad mogvianebiT sankt-peterburgSi gamarTul `Taname-
drove musikis kvireulSi~ monawileobda. Tumca sruliad
gansakuTrebuli da albaT, istoriuli mniSvnelobisaa
2000 wlis koncerti StutgartSi, sadac baxisa da gubai-
dulinas saxelebi vokalur-simfoniuri `ioanes vnebebiT~
erTmaneTs samudamod gaeriTma.
upirispirdeba. orRanis giganturi disharmoniuli JRe-
radoba da siZliere yvelafers nTqavs, magram sadRac
Soridan susti, Zlivs gasagoni melodia aRmocendeba...
rogorc katastrofis winaSe mdgari dedamiwis bavSvuri
aRsareba da titini; rogorc umweoba, romelic Zalado-
bas daZlevs. Cinur andazaSic xom asea _ sisuste Zliere-
baa da Zala araraoba.
sxvaTa Soris, aRmosavluri kulturisa da musikis ga-
vlena gubaidulinas bolodroindel musikalur nawar-
moebebSi aSkarad igrZnoba. gansakuTrebiT 90-iani wlebis
Semdeg, roca man iaponiaSi imogzaura da adgilobriv
musikalur kulturas, arqiteqturas da poezias eziara.
sabWoTa gigantomaniiT `mowamluli~ adamianisaTvis aR-
mosavluri daxvewiloba, xelovnebis asketuri formebi
da budisturi filosofia erTgvarad Sokismomgvreli
aRmoCnda. iaponiaSi gubaidulina cnobili musikosisa da
kompozitoris kazue savais Semoqmedebas ecnoba, rome-
lic jer kidev meeqvse saukuneSi Seqmnil instrumentze
_ kotoze ukravs.
swored budizmis gavleniT Seiqmna misi kamerul-ins-
trumentuli nawarmoebebi `diliT adre, gaRviZebisas~
(1995) da `xeebis CrdilSi~ (1998), risTvisac iaponiis impe-
ratoris premia miiRo.
>>> gagrZeleba gv. 103
istoria
48 cxeli Sokoladi
istoria
cxeli Sokoladi 49
interviu
vekiTxebi, _ `seksualnaia kontr-
revolucionerka~ varo, _ rom werT,
_ Tanac iatakqveSeTSi gadasulxarT,
`Cvenken~ rodis da sad iyo amgvari
revolucia, rom `seksualnaia kon-
tra~ eSva-Tqo? ase mpasuxobs: `me
mxedvelobaSi mqonda piradi istoria,
Cemi Sinagani dro. sabednierod, re-
volucia male CaaxSes~...
imasac vekiTxebi, _ mamakacs rom
mSobiarobis unari hqondes da post-
samSobiaro Soki gamoscados, poe-
zia rogori iqneboda-meTqi? vera
didxans fiqrobs da... dumiliT mpa-
suxobs. sami wlis win Cems sayvarel,
amJamad 90 wlis beber New Yorker-Si
maSin CemTvis jer kidev ucnobi vera
pavlovas leqsebi aRmovaCine _ oTxi
poema. inglisurad kiTxvas Tavi ma-
Sinve mivanebe da internetSi ori-
ginaluri teqstis Zieba daviwye. New Yorker-Si gamoqveyneba TavisTavad
dadebiT recenzias niSnavs, anu, ro-
gorc am SemTxvevaSi amboben, avtors
`kargi presa aqvso~. mere vera Vogue-
is furclebzec gaCnda Tavisi axali
inglisurenovani wigniT as sasiyva-
rulo istoriaze. kinaRam Playboys-is
`binadaric~ gaxda: yvelaferi mzad
iyo, magram Jurnalis dastambvamde
gamocemis literaturuli gverdi
gauqmda da verac `gaauqmes~. Vogue pa-
vlovas axmatovasa da cvetaevas gam-
grZelebels uwodebs, xolo mis leq-
sebs _ `mgrZnobiaresa da epigramuls;
bednieri, qedmaRluri, maqmanuri,
romantikuli ganwyobebiT; mowvde-
nili xma Zlieri, gawmendili emociis
nacvlad; drodadro erotikuli,
nazi da dedobrivi~ . . .
roca saubrobs, anu roca ar wers,
mainc ggonia, rom leqss xmamaRla
wers, radgan ar unda Tavis poetur
stils uRalatos, poeziidan gamo-
vides. SeiZleba imis bralicaa, rom
interviuebi saSinlad ar uyvars. iS-
viaTad saubrobs kiTxva-pasuxis pro-
ziT. magram, rogorc ki gaigo, rom
misi sityvebi, rogorc Tavad miTxra,
`lamazi qarTuli asoebiT daiwereba~,
interviuze maSinve damTanxmda. vera
pavlovas leqsebSi poeturi eroti-
kaa. `cud~ gogonas Zalian kargad Ta-
maSobs da albaT amitomac, xuTianis
garda, sxva niSans ar cnobs. sakuTari
sxeuli da vneba misi muza da eqsli-
brisia. zemoT rom Tqva, _ sabednie-
rod, revolucia male CaaxSeso, _
isev `verkas~ `xuliganski~ diskurss
SeiZleba davabraloT. ho, kidev erTi
ram: yvela poets `Tanamedroves~
uwodebs.
qarTul asoebze gacilebiT adre
ki misi naazrevi laTinuriT gaCnda.
ufro sworad _ inglisurad. amas
winaT ki niu-iorkis literaturis
avtori: ia merkvilaZe
mouTmenlad veli,
rodis dampatiJeben saqarTveloSi
vera pavlova
50 cxeli Sokoladi
moyvarulTa maRaziebis Taroebze
gamoCnda vera pavlovas axali wigni
If There Is Something To Desire _ siyva-
rulze, sinazeze, ltolvaze, mona-
trebaze, Tavisianebze, ojaxze. veras
leqsebs misi amerikeli qmari, profe-
sionali mTargmneli Targmnis.
vici, rom lamazad wers, melodiu-
rad, Tan `kontrrevoluciurad~,
TiTqos harmonias waimRerebs, Tanac
cocxal ritmSi. ganaTlebac Sesaba-
misi aqvs _ musikis istorikosia. daa-
mTavra Snitkes saxelobis koleji da
gnesinebis samusiko akademia. werda
musikas, 10 weli saeklesio gundSi
mReroda, poeturi xelovnebis saba-
vSvo studiac gaxsna. rogorc Ta-
vad ambobs, 4 wlis asakis 12 bavSvi
15 wlis asakamde zarda da Tan maTi
`bavSvoba TavisTvis Seinaxa~. dRes
ufro metia, vidre rusi moduri po-
eti, Tanac ar uyvars sityva `poete-
sa~. Если меня не любишь, значит, это не я.... ai, aseTia.
vTxov, iqneb iseTi ram miTxraT
Tqven Sesaxeb, rac inetSi ar aris-
Tqo...
_ ubralo kiTxvaa, ara? _ mpasuxo-
bs, _ `hau a iu?~ _ es im rigis kiTxvaa,
romelsac me mxolod leqsebiT Semi-
Zlia vupasuxo. magaliTad ase:
АВТОПОРТРЕТ В ПРОФИЛЬЯ _ та, котораяпросыпаетсясправаот тебя.imedi maqvs, rom qarTulad Targ-
mnisas kibis marjvena kide wvetian-
cxvirian profilTan msgavsebas Sei-
narCunebs, _ Targmans ver vpirdebi
da vekiTxebi:
_ ratom werT, rom anbanSi iWyli-
tebiT? asoebs rom ar earsebaT, maS ra
iarsebebda TqvenTvis?
_ notebi. asec iyo: rvidan Tormet
wlamde musikas vwerdi. mere asoebi
movidnen da gaimarjves.
_ kidev: Дарвин, Дарвин, хочу назад!
sad ukan?
_ mindorze. mwerebis sazogadoeba-
interviu
Si. WiamaiebTan da kaliebTan. daviRa-
le fiqriT.
_ saeklesio gundSi Tqveni warmod-
gena ratomRac miWirs.
_ Cemi sadiplomo romanis gmiri _
SostakoviCi gaxldaT. Cemi leqsebi
musikas daesesxnen ara marto melo-
diurobas, aramed harmonias, poli-
fonias, kompoziciur xerxebs. rac
Seexeba gunds _ Cemi pirveli meuRle
regenti iyo.
_ Tqven aram xaCaturiansac icnob-
diT...
_ aTi wlis viyavi. samusiko sko-
laSi vswavlobdi. xaCaturiani Cve-
ni klasis kompoziciis koncertze
moiyvanes. Cven am kompozitorisTvis
sakuTar nawarmoebebs vukravdiT. xa-
Caturianma Tavisi safortepiano pie-
sebis krebulze giganturi nabeWdi
asoebiT damiwera, _ ВЕРОЧКЕ УСПЕХОВ В ТВОРЧЕСТВЕ. erTi sityviT, damlo-
ca, sanam miwaSi Cavidoda.
_ pirveli qaliSvilis dabadeba le-
qsebis dabadebas ukavSirdeba? meoris?
_ oh, ase iyo. me ise xSirad vyvebi
amis Sesaxeb, rom Cemi Tavi ukve mom-
bezrda. magram simReridan sityvebs
ver amoagdeb: pirveli leqsebi sam-
Sobiaro saxlSi davwere. grZnobebis
mozRvavebisgan. anda sulac mSobia-
robisSemdgomi Sokis gamo, romelic
ager ukve 26 weli grZeldeba. gau-
mjobeseba jer ar Cans. meore qaliS-
vilis dabadebam ki simptomebi kidev
ufro gaamZafra.
_ zogierTebs miaCniaT, wamikiTxavs,
rom Tqvens leqsebSi genderuli iden-
tobis elementebi gamosWvivis. eTanx-
mebiT amas?
_ es imaT hkiTxeT, vinc amas wers.
me pasuxismgebeli var mxolod imaze,
rasac Tavad vwer. Tanac ara _ yovel-
Tvis, da ara _ yvelas mimarT.
_ qali arsebobs Tu _ ara?
_ vfiqrob, qalad gaxdoma mTeli
cxovreba grZeldeba. Tumca, es namd-
vil qalebs exebaT _ didi iSviaTo-
baa, genialurobis msgavsi. darCe go-
gonad, roca qaliSvili xdebi, darCe
qaliSvilad, roca qali xdebi, darCe
axalgazrdad, roca moxucdebi da
Tan ise, rom yvela es stadia erTime-
ores aSuqebdes, gisxltebodes, fiq-
sirebas ar eqvemdebarebodes. raRac-
nairad ase. aq yvelaferi daSvebulia,
nebismieri wvrilmani.
_ `brZeni suleli qali~. vinaa igi?
sul tiris?
_ ho, man tirili swored yvelaze
kargad icis! droa tirilis gakveTi-
lebic ki Caataros! ras akeTebs? na-
xeT Cemi wigni «Мудрая дура» da gai-
gebT.
_ erT qarTvel poets vicnob, rome-
lic Tavis megobrebTan erTad axali
wlis Sexvedras Empire State Building-
is mwvervalze apirebda. Tqven?
_ amjerad axal wels odnav dabla
Sevxvdi: me am axal wels ara ̀ emfaier-
ze~, aramed sxva caTambjenis saxu-
ravze Sevxvdi, romelic im parkTan
_ cnobili dakotas axlosaa, sadac
lenoni mokles. es ufro mokrZale-
buli saxli iyo, mxolod 38 sarTu-
li. `emfaieri~ xom 102-sarTuliania.
moskovSi ki axal wels ostankinoSi,
saxlSi, saxlis me-18 sarTulze Sevxv-
debodi da swored am binis macxovre-
blebs aviyvandi niu-iorkis saxura-
vze: Cems qaliSvilebs, mSoblebs, 97
wlis bebos. raTa isini CemTan erTad
datkbnen im salutiT, romelic fexe-
bqveS cekvavs.
_ ratom niu-iorki?
_ mniSvnelovani Sesworeba: me mar-
to niu-iorkSi ar vcxovrob. mosko-
vsa da evropaSi aranakleb dros
vatareb. amas daumateT isic, rom
37 wlis asakamde me ara marto sam-
Soblos sazRvrebs ar gavcdenilvar,
arc arsad gadavbargebulvar. vcxo-
vrobdi binaSi, romelSic samSobia-
ro saxlidan mimiyvanes! bolo aTi
wlis ganmavlobaSi ki, mogzaurobis
garda, sxvas aRarafers vakeTeb. ase
rom, me, rasakvirvelia, mwvaved vgr-
Znob kontrastebs, roca ama Tu im
sazRvars vkveT. ise mwvaved, rom es
gancdac mxolod leqsebiT SemiZlia
gadmovce. wignSi, romelzec amJamad
vmuSaob, aseTi leqsi cota ar iqne-
ba. magram gacilebiT naklebi, vidre
sasiyvarulo! siyvaruli amerikaSic
siyvarulia!
_ ra aris TqvenTvis amerikis viza?
cxeli Sokoladi 51
interviu
poezia col-qmris sawolis sufTa da
Rrma sixarulebs.
_ ratom maincdamainc morCileba?
qmari _ colis morCili?
_ colis qmrisadmi morCileba su-
lieri mamisadmi monazvnis morCile-
bas hgavs. mTavaria, ipovo mamakaci,
romelsac pativs scem, romliTac
aRfrTovanebuli xar, romelic ise
aRgemateba, rom misi morCileba _
siamovnebaa, mas ekuTvnode _ pativia.
vSiSob, aseTi bevri araa. me gamimar-
Tla.
_ Tqven werT, rom fatalisti xarT.
_ arsebobs laTinuri gamonaTqvami:
Amor Fati. ai, mec miyvars Cemi bedi. da
am siyvarulis aracalmxrivobis ime-
di maqvs. me imedi maqvs, rom mas eyo-
fa niWi da gemovneba, raTa zedmeti
moZraobebisgan damicvas.
_ Tqven ojaxuri yofisadmi cveta-
evaseul Tavzars ar iziarebT. ojaxSi
rolebis patriarqaluri gadanawileba
bevr drosa da energias ar garTmevT?
_ sworedac rom patriarqaluri
modeli, Домострой, Tumca _ Cveni
mosaxerxebeli drois koreqtivebiT:
swrafi momzadebis produqtebi, sao-
jaxo teqnika.
_ Tqvens leqsebSi simsubuqe da eqs-
centriuloba igrZnoba. es Tqveni cxo-
vrebiseuli stilicaa, radgan stili
yvelaferia?
_ vimedovneb, rom simsubuqis qveS
Tqven frenasa da msubuqwonianobas
gulisxmobT. frenas bunebrivad va-
Rwev, romelic, Tavis mxriv, SromiT
miiRweva; me vityodi _ ostatobiT.
Tan ar unda vgrZnobde, rom ostato-
ba poets mxolod xels uSlis. rTu-
lad meZleva? diax. magram es netari
simZimea. igi netaria im mamakacis si-
mZimesaviT, romelic zevidan gawevs _
radgan me erotikul poetad viTvle-
bi.
_ rodis werT? rodis xarT sakuTar
TavTan axlos? roca dumxarT Tu _ sa-
wolSi?
_ roca uxmod sawolSi vwer. radga-
nac swored iq vwer. ufro sworad ki,
viwer imas, rac abazanaSi movifiqre.
albaT iq, abazanaSi, Cems TavTan yve-
laze axlos var.
_ bavSvobaSi dabrunebisas?
_ me iq mudmivad vbrundebi. leq-
sebSi. oRond raRacas odnav vcvli
leqsebis saSualebiT. miyvars sauba-
ri Cemsa da sxvis leqsebze. bolos da
bolos es erTaderTi sferoa, romel-
Sic me namdvilad kargad verkvevi. ar
miyvars imaze saubari, rac ar vici.
_ Tqven cnobili rusi poetebis leq-
sebi waikiTxeT da CD -ze CawereT.
_ kompania `kontent-mediisTvis~
7 diski _ pasternaki, cvetaeva, man-
delStami, axmatova, kuzmini, bloki,
esenini Cavwere. me Tavad SevarCie
leqsebi, amisTvis ki am mSvenierTa
mier dawerili yvelaferi wavikiTxe:
pirvelidan ukanasknel asomde. mgo-
ni, maTi leqsebi ukeTesad wavikiTxe,
vidre, rogorc wesi, Cemebs vkiTxu-
lob, romlebsac, gamoxmaurebebis mi-
xedviT Tu vimsjelebT, Zalian kar-
gad vkiTxulob.
_ Tqvens saitze animaciaa _ `friado-
sani gogonas intimuri dRiuri~.
_ animacia Tanamedrove poetebis
motivebze Seqmnili klipebis pro-
gramisTvis gakeTda. `friadosani
gogonas intimuri dRiuri~ Cemi mee-
qvse wignia. me arasodes vyofilvar
kargosani, miT umetes _ orosani.
RmerTma damifaros! ver vitan `xal-
turas~, momabezrebel gakveTilebs,
yvelaze metad vafaseb friads plu-
siT da maswavleblis mier gamoxatul
mowonebas.
_ da, bolos, qarTul literaturaze
gkiTxavT.
_ qarTul literaturaze gacile-
biT naklebi vici, vidre sasurveli
iqneboda. CemTvis aseve rTulia qar-
Tuli da rusuli literaturuli
kavSirebis wyvetis Sesaxeb saubari.
magram moskovis bienale-2007-ze qar-
Tveli poetebis gamosvla yvelaze
dasamaxsovrebeli iyo. poeturi sti-
qia maT leqsebSi Cqefda, duRda, zR-
vars gadadioda. mouTmenlad veli,
rodis dampatiJeben saqarTveloSi:
me xom saqarTveloSi arasodes vyo-
filvar. da kidev erTi ram _ cotaa
iseTi wigni, romlebsac ise xSirad
vubrundebi xelaxla, rogorc merab
mamardaSvilis wignebs.
_ CemTvis amerikis viza aris Cems
qmarTan yofnis saSualeba. Cemi qmari
_ ase moxda! _ amerikelia. da madlo-
ba RmerTs (`RmerTs~ me didi asoTi
vwer!), rom Cven `vegetarianul~ dro-
Si vcxovrobT, da me ara var valde-
buli, arCevani qmarsa da mSoblebs
Soris gavakeTo _ SemiZlia vicxovro
iqac da aqac. «Вездесь». erT-erT Cems
wigns swored ase hqvia. aba, scadeT
da gadaTargmneT es saxelwodeba!
_ ver gadavTargmni. Tqveni wignebi
Tqveni Svilebia Tu qmrebi?
_ Svilebi da sayvareli Svilebi.
Cemi amerikuli wigni (`If There Is Nothing To Desire, Knopf~, 2010) _ gansakuTre-
biT miyvars: igi Cemma qmarma sTiven
seimourma gadaTargmna. is Targmni-
da im leqsebs, romlebic Cven erTad
vicxovreT, romlebSic me mas siyva-
ruli avuxseni. Cven erTad gaviareT
wignis dabadebis yvela stadia. am
bednier wignTan SedarebiT, sxva Cemi
wignebi _ mamiT oblebi arian. Cveni
qorwinebis safuZveli patiosneba da
gulaxdilobaa, da kidev _ erTgule-
ba. da colis qmrisadmi morCileba. es
tradicia CemTvis wmindaa. me vumRe-
ri erotikas, da raa gasakviri imaSi,
rom bevri Cemi leqsi erotikulia?
gasakviri sxva ram ufroa: rogor nak-
leb mniSvnelobas aniWebda rusuli
52 cxeli Sokoladi
avtori: erik altermani
ilustracia: maia sumbaZe
inglisuridan Targmna irma taveliZem
©statia pirvelad gamoqveynda Jurnal `niu-iorkerSi~, marti 2008
aRar ibeWdeba amerikuli gazeTis sicocxle da aRsasruli
istoria
amerikuli gazeTi arsebobis da-
axloebiT samas wels iTvlis. 1690
wels, benjemin harisis TaosnobiT,
`fabliq oquarensis~ (Publick Occu-rences, Both Forreign and Domestick) er-
TaderTi nomeri gamovida, romlis
gamosvlisTanave masaCusetsis ad-
gilobrivma xelisuflebam gazeTi
daxura. harisis pozicia indielTa
gandevnis mimarT xisti da poli-
tikurad gaumarTlebeli aRmoCnda,
viRac-viRacebi ki im cnobam gaaRi-
ziana, rom safrangeTis mefe prin-
cis meuRles earSiyeboda.
1721 wlamde, roca benjemin
franklinis ufrosma Zmam, tipogra-
fma jeims franklinma `niu inglend
kuranti~ (New England Courant) ga-
mouSva, CrdiloeTi amerikis te-
ritoriaze, britanul koloniaSi
namdvili gazeTis msgavsi araferi
gamodioda. franklinma uari Tqva
standartuli salicenzio xel-
Sekrulebis dadebaze. amasTanave,
is mudmivad upirispirdeboda niu
inglendis mmarTvel wreebs, ris
Sedegadac saredaqcio damoukide-
blobac moipova da komerciuli
warmatebac. gazeTi ivseboda sxva-
dasxva movlenis winaaRmdeg mimar-
Tuli kampaniebiT (mekobreebiT da-
wyebuli koten da inkris mezerebis
ZalauflebiT damTavrebuli), edi-
sonisa da stilis literaturuli
eseebiT, gansxvavebuli CanaxatebiT,
mravalgvari filosofiuri gana-
zrebebiT.
franklinis `kurantis~ gamosvli-
dan sami saukunis Semdeg ki pesimis-
toba ar iqneba, Tuki dainteresdebi
_ vin iqneba ukanaskneli namdvili
amerikuli gazeTis gamomcemeli?
cota vinmes Tu sjera, rom gaze-
Tebi dRevandeli, nabeWdi formiT
didxans SeZleben arsebobas. maTi ga-
momcemeli kompaniebi iseTi siswra-
fiT kargaven reklamis SemkveTebs,
mkiTxvels, sabazro Rirebulebas da,
garkveuli azriT, sakuTari misiis
gancdas, rom amas sul raRac oTxi
wlis winac ki veravin warmoidgenda.
cota xnis win `taimsis~ aRmasru-
lebelma redaqtorma, bil keler-
ma londonSi sityviT gamosvlisas
ganacxada: `iq, sadac gamomcemlebi
da redaqtorebi ikribebian, bolo
dros iseTi ganwyoba sufevs, Tavi
dakrZalvaze gegoneba. redaqtorebi
erTmaneTs ise frTxilad ekiTxebian:
`rogor xar?~, rogorc im megobars
SeekiTxebodnen, romelmac axlaxan
sareabilitacio kursi gaiara an gan-
qorwinebis usiamovno procesi ga-
daitana~. keleris sityva ̀ gardianis~
vebgverdze ganTavsda, saTauriT:
`jer ar momkvdara~.
ras unda Seeqmna ganwirulobis
amgvari gancda, Tu ara _ tiraJebsa
da reklamebTan dakavSirebul ten-
denciebs: internetis mzard popu-
larobas, romelmac yoveldRiuri
gazeTi dagvianebul da araadekva-
tur mopasuxed aqcia; kreglistis
Seqmnas, romelmac erTianad mospo
sagazeTo sareklamo gancxadebebi.
mediamflobelis, alen materis na-
Tqvamis Tanaxmad, bolo sam weliwa-
dSi savaWro qselSi arsebulma, da-
moukidebelma amerikulma gazeTebma
sabazro Rirebulebis 42% dakarges.
iSviaTad Tu dasjila uol strit-
ze korporacia ise, rogorc isini,
romlebmac sagazeTo biznesSi fu-
lis Cadeba gabedes. 2005 wels `makk-
leC kampeni~ erTaderTi kompania
iyo, romelmac auqcionze gamota-
nili `naiT rideris~ SesaZenad gana-
cxadi gaakeTa, Tumca mas Semdeg 6,5
milion dolarad SeZenili aqciebis
sabazro Rirebulebam 80%-ze metiT
daiklo. `li enterpraizis~ saaqcio
kapitali sami meoTxediT Semcir-
da mas Semdeg, rac imave wels man
`puliceri~ SeiZina. amerikis naqebi
beWdviTi organoebi moulodnelad
korporaciebs mZime tvirTad daa-
wvnen. daundobeli transformacie-
bis epoqaSi, sxvebisTvis konkuren-
ciis gawevis nacvlad, im ojaxebma,
romlebic `los enjiliz taimssa~
da `uol strit jernels~ flobd-
nen, aqciebis didi nawili gayides.
2004 wlis Semdeg `niu iork taim-
sis~ aqciebi 54%-iT Semcirda, ga-
suli wlis Tebervlis bolos ki
man ufro didi zarali naxa, roca
`doiCe bankis~ analitikosma Tavis
klientebs `taimsis~ aqciebis gayid-
va urCia. `uoSignton posti~ amgvar
xvedrs mxolod imiT gadaurCa, rom
rebrendings mimarTa da `saganmana-
Tleblo mediakompaniad~ gadaiqca.
axla misi Semosavlis naxevari Semo-
aqvs `kaplans~, sadac sxvadasxva ti-
pis gamocdebis Casabareblad msur-
velebs amzadeben.
bolo dromde gazeTebi monopo-
liisa da maRali Semosavlis piro-
bebSi gamodioda. aTwleulebis man-
Zilze ara mxolod mowinave, aramed
standartuli, amerikuli qalaqis
gazeTis gamocemac ki TiTqmis imas
niSnavda, rom fulis moWris ufle-
ba gqonda. da mainc, internetis
epoqaSi veravin moifiqra, rogor
unda gadaerCinaT igi SeerTebul
StatebSi Tu mis farglebs gareT.
gazeTebma vebgverdebi Seqmnes, rom-
lebic mzardi onlain-reklamebis-
54 cxeli Sokoladi
istoria
gan garkveul sargebels iReben,
magram miRebuli Tanxa odnavadac
ver uaxlovdeba Semosavlis im ra-
odenobas, romelsac isini gayiduli
tiraJebiTa da sagazeTo gancxade-
bebiT iRebdnen. aRniSnul sferoSi
dasaqmebuli menejerebis umravle-
sobam biznesis Cavardnas upasuxa
biujetis SekveciT, biuroebis da-
xurviT, aqciebis sakontrolo pake-
tis gayidviT, gamocemis droebiTi
SeCerebiT da gverdebis zomisa Tu
svetebis sigrZis SemcirebiT. 1990
wlidan dRemde amerikul gazeTebSi
samuSao adgilebis meoTxedi dai-
karga. gardacvalebamde cota xniT
adre mimomxilveli moli aivinsi
Cioda: sagazeTo kompaniebma pro-
blemis gadasaWrelad `Cveni produ-
qti ufro Seamcires, ufro usarge-
blo da uintereso gaxades~. swored
amiT axsneba, Tu ratom mcirdeba
dRiTi dRe im amerikelebis ricxvi,
romlebic yoveldRiur gazeTs yi-
duloben, mis wakiTxvas ki ufro
cota dros uTmoben: saSualod _
TveSi TxuTmet saaTze naklebs. 18-
dan 34 wlamde amerikelebis mxolod
19% Tu Seavlebs xolme Tvals yo-
veldRiur gazeTs. amerikuli gaze-
Tebis mkiTxvelebis saSualo asaki
55 welia da is kidev ufro aiwevs.
filip meieri 2004 wels gamoce-
mul wignSi `gamqrali gazeTi~ wi-
naswarmetyvelebs, rom 2043 wlis
erT mSvenier dRes saxlis zRurbl-
Tan ukanaskneli gazeTis ukanaskne-
li egzemplari dagxvdebaT. unda aR-
vniSnoT, rom am avbediT tendencias
rogorRac daemTxva gazafxulze,
vaSingtonSi, 450 milion dolarad
Sefasebuli Jurnalistikis muzeumis
gaxsna. is, rasac bil keleri ̀ melnia-
ni celulozis Zvelebur, mimzidvel
dastas~ uwodebs, sul ufro emsgav-
seba vitrinaSi gamosafen artefaqts.
rasakvirvelia, gazeTs interneti
Caenacvla, romelic sadacaa, gaaswre-
bs kidec mas da erTaderTi wyaro ga-
xdeba, saidanac amerikeli mkiTxvele-
bi politikur siaxleebs Seityoben.
axalgazrdebisa da politikiT dain-
teresebulebis umravlesobisTvis es
dRe ukve dadga. jer kidev 2004 wlis
maisSi axalgazrdebi gazeTebs, ro-
gorc axali ambebis Setyobis saSua-
lebas, bolo adgilze asaxelebdnen.
karnegis korporaciis mier gamoqvey-
nebuli angariSis Tanaxmad, 35 wlamde
respondentebis 39%-ma mkvlevrebs
ganucxada, rom momavalSi axali am-
bebis Sesatyobad mxolod internets
gamoiyenebs. mxolod 8%-ma Tqva, rom
am mizniT gazeTebs mimarTavs. aris
raRac gaumarTlebeli ironia imaSi,
rom vebsivrceSi politikuri xasia-
Tis informaciis Zebnisas mkiTxveli
xSirad iseT gverds gadawydeba xol-
me, sadac gazeTebidan amokrefili
statiebia Tavmoyrili, Tumca amas
aRarc sagazeTo samuSao adgilebis
gadarCena SeuZlia da aRarc am gamo-
cemebis aqciebis Rirebulebis gazr-
da.
qaRaldis gazeTebidan cifruli
informaciis samyaroSi gadasvlis
erT-erT umniSvnelovanes aspeqts
Tavad `axali ambebis~ buneba war-
moadgens. amerikuli gazeTebi (da
saRamos telegadacemebi) urTierT-
sapirispiro RirebulebebiTa da
SexedulebebiT gamorCeuli farTo
auditoriis mizidvas imiT axerxeben,
rom miznad dasaxul obieqturobas
bolomde icaven. bevri gazeTi, wo-
nasworobisa da miukerZoeblobis sa-
Cveneblad, reportiorebs sakuTari
Sexedulebebis sajarod gamoTqmis
uflebas ar aZlevs, ukrZalavs de-
monstraciebSi monawileobas, po-
ramdenadac gazeTi pasuxismgeblobas iRebs sakuTar masalaze im saredaqcio
procesis saSualebiT, romlis drosac profesionali reportiorebi da
redaqtorebi saguldagulod amowmeben wyaroebs, azusteben gamosaqveynebel
informacias, blogosfero xarisxis kontrols mTlianad mkiTxvelebs andobs.
cxeli Sokoladi 55
litikur kampaniebSi moxaliseebad
Cabmas, politikuri emblemiT gamor-
Ceuli aqsesuarebis tarebas, manqane-
bze stikerebis miwebebas.
pirad saubrebSi reportiorebic
da redaqtorebic aRiareben, rom
obieqturoba idealia, miuwvdome-
li horizontia. Jurnalistebi ki,
cota ar iyos, ficxi da iolad ga-
sanawyenebeli xalxia. bevr maTgans
gauWirdeba sajarod imis aRiareba,
rom nabeWdi teqstis Tundac mci-
red Sesworeba mouxda. isini skepti-
kurad uyureben imas, rom SesaZloa,
maTi warmodgenebi zegavlenas ax-
dendes ambis obieqturad gadmoce-
maze. rogorc `uoSington postis~
saxelganTqmuli politikuri mi-
momxilveli, devid broderi ambo-
bs, `saSualo reportiors mxolod
namcecisodena ideologia Tu aqvs~.
amasobaSi gazeTebis mimarT sazo-
gadoebis ndoba sul ufro mcirdeba.
`seiqrid harT iuniversiTis~ (Sacred Heart University) mier axlaxan gamo-
qveynebuli gamokvleva mowmobs, rom
amerikelebis 20%-ze naklebs sjera
mediis `mTlianad an didwilad~.
bolo xuT weliwadSi es cifri 27%-
iT Semcirda. `xuT kacSi erTs Tu
sjera imis, rasac Jurnal-gazeTebSi
kiTxulobs~, _ naTqvamia 2007 wels
gamoqveynebul angariSSi (`sainfor-
macio mediis dRevandeli mdgomare-
oba~), romelic moamzada kvleviTma
organizaciam Project for Excellence in Journalism. aqve vkiTxulobT: `sinamd-
vileSi, CNN-s Fox-ze metad, an ABC-
s NBC-ze metad sulac ar endobian.
adgilobriv gazeTsac ise uyureben,
rogorc `niu iork taimss~. gacile-
biT met amerikels sjera mfrinavi
TefSebis Tu 9/11-is SeTqmulebis
Teoriis, vidre meinstrimuli sain-
formacio mediis miukerZoeblobisa
da met-naklebi obieqturobis~. `sei-
qrid harTis~ gamokvlevis Tanaxmad,
aTidan cxra amerikeli ambobs, rom
media mizanmimarTulad cdilobs,
sazogadoebriv azrze zegavlenis
moxdenas, Tumca maT gansxvavebuli
Sexedulebebi aqvT imis Taobaze,
liberalebisken ufro ixreba media,
Tu konservatorebisken.
aranakleb angariSgasawevia is
swrafi transformacia, romelic
Tavad `axali ambebis~ mimarT sa-
zogadoebis damokidebulebam da
moTxovnebma ganicada. 2005 wlis
aprilSi, Dow Jones & Co-sa da `uol
strit jernelis~ SeZenamde ori
wliT adre, rupert merdoki ame-
rikuli gazeTebis gamomcemelTa
asociaciisadmi mimarTvaSi media-
biznesSi CarTul, wamyvan redaqto-
rebsa da gamomcemlebs afrTxile-
bda, rom dasrulda is dro, roca
`informaciis gadacemas bolomde
akontrolebda ramdenime reda-
qtori, romelic wyvetda, ra unda
gvcodnoda da ra ara~. xalxi aRar
dauSvebs `vinme RmerTis msgavsis~
arsebobas, romelic axal ambebs ze-
modan `saxarebasaviT~ gadmogvcems.
dRevandel momxmareblebs `surT,
rom axali ambebi umalve miawodo,
maT ganaxlebaze mudmivad izruno.
maT mxolod is ki ar ainteresebT,
ra moxda, aramed isic, rac am wams
xdeba... da bolos, undaT, rom in-
formacia ufro farTod gamoiye-
non _ isaubron, ikamaTon, SekiTxve-
bi dasvan, im xalxs Sexvdnen, visac
maTi msgavsi an maTgan gansxvavebu-
li warmodgena aqvs samyaroze~.
merdokis gamosvlidan erTi Tvis
Tavze sainformacio teqnologiebis
gamocdili ostati, 31 wlis jona
pereti da AOL-is yofili xelmZRva-
neli, kenet lereri yovlismnaxvel
mimomxilvel-gubernatorobis kan-
didat-politikur aqtivists eriena
hafingtons daukavSirdnen da masTan
erTad axali vebgverdi Seqmnes, ro-
melsac `hafington posti~ uwodes.
Tavidan `draj rifortis~ (Drudge Report) liberalur alternativad
Cafiqrebuli gverdi politikuri
siaxleebiTa da WorebiT Seivso. ma-
leve blogic Seiqmna, romelzec
isini werdnen, vinc eriena hafingto-
nis warmoudgenlad did samegobro-
sanacnobos ekuTvnoda. es kavSirebi
am qalbatonma wlebis ganmavlobaSi
gaaba, roca iyo mwerali, romelic
yvelaferze werda, berZnuli fi-
losofiiT dawyebuli pikasos cxo-
vrebiT damTavrebuli; kaliforniis
mdidari respublikeli kongresmenis
meuRle, ganqorwinebisa da ideolo-
giis Secvlis Semdeg ki _ los-anje-
leseli liberali mimomxilveli da
gubernatorobis kandidati.
miuxedavad yvelafrisa, `hafing-
ton postis~ mflobelebma TiTqmis
SemTxveviT aRmoaCines is formula,
romelmac internetis epoqaSi ga-
zeTebis winaSe mdgari problemebis
mogvareba SesaZlebeli gaxada. isini
irwmunebian, rom mzad arian, ameri-
kuli gazeTi Tavidan Seqmnan. lere-
ri acxadebs: `adreve davinaxeT, rom
`drajis~ mibaZva am saqmeSi bevrs
verafers mogvitanda. es Cveni audi-
toriis motyueba iqneboda. gamosa-
vali is gaxldaT, rom auditoriis
TvaliT Segvexeda imisTvis, rasac
vakeTebdiT~.
vebgverdze pereti ganmartavs,
rom axali ambebi zemodan ki ar
unda mogvawodos vinmem, aramed `es
procesi momwodeblisa da momxma-
reblis erToblivi Zalisxmevis Se-
degad unda mimdinareobdes~. igi
merdoksac exmaureba da ambobs, rom
interneti redaqtorebs `yovelwa-
mier informacias~ awvdis imis Se-
saxeb, Tu ra ainteresebT mkiTxve-
lebs, romeli siaxle imsaxurebs
maT komentarebs, romel axal ambavs
uziareben isini megobrebs, da ras
eZeben yvelaze metad vebsivrceSi.
pereti amtkicebs, rom axali ambebis
vebgverdi `yovelTvis iseTi cocxa-
lia, rogoric verasdros iqneboda
melniani furceli~.
miuxedavad imisa, rom `hafington
posts~ sakuTari Jurnalistebi hya-
vs (patara jgufia, magram momavalSi
misi gafarToebis imedi aqvT), masze
ganTavsebuli masalebis umravle-
soba sadRac sxvagan iqmneba, beWdur
mediasa Tu televiziaSi, viRacis vi-
deokameriTa Tu mobiluri telefo-
niT. redaqtorebi yvelafers Tavs
uyrian, rac, maTi azriT, mocemul
Temaze Seqmnil saukeTeso masalas
warmoadgens. Semdeg isini mas Tval-
Sisacem, xSirad liberaluri JRe-
istoria
56 cxeli Sokoladi
radobis mqone saTaurs urCeven da
qvemoT komentarebis ganyofilebasac
miabamen xolme, sadac mkiTxvele-
bs saubris gabma SeuZliaT. statie-
bis irgvliv rogorc cnobili (nora
efroni, lari deividi), aseve ucnobi
blogerebis usasrulo armia kama-
Tobs _ maTi ricxvi 1 800-s aWarbebs.
blogerebs xelfass ar uxdian. sar-
gebeli, romelic am yvelafers moa-
qvs, SesaZloa, arc iseTi TvalsaCino
iyos, magram, lereris mtkicebiT, ̀ ga-
dmocemisa da gaazrebis axleburi gza
mTlianad cvlis axal ambebs, iseve,
rogorc CNN-ma gaakeTa 30 wlis win~.
eriena hafingtonsa da mis partnio-
rebs sjeraT, rom maTi modeli imaze
miuTiTebs, Tu saiT midis sainfor-
macio mediabiznesi. `adamianebi ise
saubroben gazeTebis aRsasrulze,
TiTqos es momxdari faqti iyos. Cemi
azriT, sasacilo ambavia. ubralod,
tradiciulma mediam unda gaacnobie-
ros, rom internet samyaro misi mte-
ri ar aris. sinamdvileSi, swored is
gadaarCens mas, Tu am sivrces bolom-
de aiTvisebs~, _ ambobs is.
TiTqmis komikurad Tamami ambiciaa
im eqsperimentisTvis, romelsac mxo-
lod 46 TanamSromeli axorcielebs.
maTma didma nawilma xom sul axla-
xan miaRwia manqanis daqiravebisTvis
saWiro asaks. garda amisa, vebgver-
dis gankargulebaSi daaxloebiT 11
milioni dolaria, Tumca is mainc
Seinaxavda sakuTar Tavs reklamebi-
dan miRebuli wliuri SemosavliT,
romlis odenobac eqvsidan aT mi-
lion dolaramde meryeobs. is, rac
yvelaze metad xiblavs reklamebis
SemkveTebs da sasowarkveTaSi agdebs
sagazeTo kompaniebis xelmZRvanele-
bs, veb-gverdis vizitorTa mzardi
ricxvia. kompaniis monacemebis Tana-
xmad, gasuli 30 dRis ganmavlobaSi,
didwilad demokratebis praimerTan
dakavSirebuli aJiotaJis wyalobiT,
11 milionamde avida `unikaluri
vizitorebis~ ricxvi. es im kompiu-
terebis raodenobas aRniSnavs, rom-
lebidanac momxmareblebi aRniSnul
vebgverdze erTxel mainc Sevidnen.
Nielsen NetRating-isa da ComScore-s ga-moTvlebiT, dRes `hafington posti~
gazeTebis veb-gverdebis reitingSi
me-8 adgilzea, dekemberSi ki me-16-
ze imyofeboda.
erTxel artur milerma kargi ga-
zeTi daaxasiaTa, rogorc `sakuTar
TavTan molaparake eri~. mxolod am
azriTac, ̀ hafington posti~ didi ga-
zeTia. araferia uCveulo imaSi, rom
blogze gakeTebul patara Canawers
aTasobiT mkiTxvelis komentari mos-
devs. saubari sxvadasxva mimarTule-
biT viTardeba da im argumentebamde,
im dialogebamde midis, romlebic
mTavar Temas aRarafriT ukavSirde-
ba. xandaxan komenatrebSi marTlac
originaluri xedva, damafiqrebeli
argumentebi Cans, magram bevria ise-
Tic, romelic abanos kedlis warwe-
rebs mogvagonebs.
is, rom `hafington posti~ konku-
rencias gauwevs (Tumca naklebad
Caanacvlebs) saukeTeso tradiciul
gazeTebs, sxva mxrivac sakamaToa.
Tavad vebgverdis Jurnalistikuri
resursi sakmaod mwiria. ar xdeba
sportisa Tu wignebis regularuli
mimoxilva, gasarTobi ganyofileba
ki internetis WorebiT savse sanagves
hgavs. `hafington postma~ warmate-
bas miaRwia imaSi, rom progresuli
politikosebi da holivudis libe-
ralurad moazrovne varskvlavebi
buSis administraciis winaaRmdeg mi-
marTul sentimentebs mis gverdebze
afrqveven, magram amave dros iq ga-
moqveynebuli bevri Canaweri ̀ mausis~
dawkapunebasac ki ar imsaxurebs.
>>> gagrZeleba gv. 103
istoria
dRes TiTqmis yvela seriozuli gazeTi cdilobs im teqnologiuri SesaZleblobebis
gamoyenebas, romlebsac axali ambebis cifruli gziT gavrceleba sTavazobs.
maT Sorisaa: individualuri blogebi, video reportaJebi da mkiTxvelebis
dialogis SesaZlebloba.
cxeli Sokoladi 57
fsevdo_gzajvaredinebi
Jan starobinskis erTi Zalze
saintereso wigni aqvs, `1789 weli:
gonebis emblemebi~. wignSi safran-
geTis revoluciis Tanadroul xe-
lovnebazea saubari, xedvaze da
xedvis cvlilebaze, imaze, Tu ram-
denad revoluciurad Seicvala sa-
myaros aRqma, sad daukavSirda erT-
maneTs revolucia da esTetika, iyo
Tu ara es revolucia wyalgamyofi,
gzajvaredini ara mxolod evro-
pis politikuri istoriis, aramed
stilebis istoriaSic? esaa wigni,
sadac Zalian kargad moCans maSin-
deli kulturis dinamika da Taname-
drove kulturis sawyisebi.
starobinski pirvel abzacSi wers:
`revoluciebi maSinve ver qmnian
mxatvrul enas, romelic axal po-
litikur wyobas Seesabameba. kidev
didxans rCeba warsulidan memkvi-
dreobiT miRebuli formebi, miu-
xedavad imisa, rom Zveli samyaro
ukve daeca~. dRevandel saqarTve-
los swored amgvar pirobebSi uwevs
cxovreba. 1988 wlidan, ufro zus-
tad ki, 1989 wlis 9 aprilidan moyo-
lebuli Cveni qveyana ganuwyvetliv
gzajvaredinebis winaSe dgas, rome-
lic mxolod erTi SexedviT hgavs
realur gzis dasawyiss, xelaxal
gamococxlebas. sinamdvileSi igi
mxolod iluzoruli sulismoTqma
aRmoCndeba xolme da meti araferi.
swored amitomac, mTel am epoqas 9
aprilidan dRemde, me fsevdo-gza-
jvaredinebis xanas vuwodebdi.
avtori: malxaz xarbedia
ukanaskneli ocwleulis qarTu-
li istoria miTis levi-strosi-
seul wakiTxvas daemsgavsa, oRond
im gansxvavebiT, rom levi-strosi
paradigmatul da sintagmatur
wakiTxvebs Tanabar mniSvnelo-
bas aniWebda, Cvens istoriaSi ki
Txroba da Tanmimdevruloba araa,
igi mxolod raRac paradigmatul
svetebSi gaqvavda, sadac aranairi
TanmimdevrulobisTvis, logikis-
Tvis da reziumeebisTvis adgili
da dro ar darCa. Cveni istoria
mxolod ConCxia, sadac mxolod
miTologemebisa da maradiuli
ganmeorebebis mZlavri meqanizme-
bi muSaoben. aq raRacis axlidan
dawyeba mxolod iluziaa, rome-
lic ukve momxdars ki ar mosdevs
konformizmi da winaaRmdegobaTanamedrove qarTuli literaturis dabadeba
analizi
58 cxeli Sokoladi
da aviTarebs, aramed yvelanairad
cdilobs isev momxdarTan dagva-
brunos, dagvabrunos ara gasaa-
zreblad, aramed gasameoreblad.
albaT swored amitom movwydiT
istorias da masSi mxolod am is-
toriis wakiTxva da gaazreba Tu
dagvabrunebs.
dRevandeli gadmosaxedidan is
Soreuli 1988 weli umniSvnelova-
nes gzajvaredinad moCans, piradad
CemTvis da Cemi qveynisTvisac. aqe-
dan daiwyo Cveni axali cxovreba,
orivem erTdroulad gavakeTeT ar-
Cevani, mec da qveyanamac da Semdeg,
xan gaazrebul nabijebs vdgamdiT,
xanac raRac gaugebars miverekebo-
diT. erTi Wkuis viyaviT, erTad da-
viwyeT azrovneba, da pirveli pro-
testis grZnobac erTad gagviCnda.
1988-Sive Camoyalibda religiuro-
bis is tipi, romelic dResaa qveya-
naSi gamefebuli, Sesabamisad, me da
Tanamedrove qarTuli religiuri
grZnobac Tanatolebi varT, da
aseve Cemi kbilaa axali qarTuli
patriotizmic.
sad ibadeba `poezia~?
zemoT CamoTvlili religiur-
patriotuli paTosebisa da Cemi
gza didi xnis win gaiyo, Cven pa-
ralelurad vizrdebodiT 20 wlis
ganmavlobaSi da mTeli am perio-
dis manZilze, me ufro poeturi
azrovneba mainteresebda da misken
ufro vixrebodi. poeziaSi siaxle
am drois manZilze bevri iyo, Tum-
ca Zalian cota Tu darCa saTamaSo
moedanze, bolomde ver gaiara gza,
zogs mkiTxveli Semoefanta, zogs
sityvebi da saTqmeli, zogic wavi-
da am qveynidan. da, rac mTavaria,
samwuxarod religiuri da patrio-
tuli grZnobebi darCa yvelanairi
poeziis miRma.
mxcovani poeti, iv bonfua, Tavis
erT-erT SarSandel interviuSi am-
bobda: `maT, visac religia izidavs,
poeziaze unda ifiqron~-o. CvenTan
piriqiT moxda, poezia da poetebi
raRac mcire seqtad iqca, reli-
giuri grZnoba ki imdenad totalu-
ri gaxda, rom dRes ukve poezias
ki ara, realobasac veRar amCnevs.
realobaSi upirveles yovlisa, re-
alur adamians vgulisxmob, ganume-
orebeli xmiT, romelsac gacnobie-
rebuli aqvs Tavisi sasruloba da
am codnis amara darCenili eZiebs
TavSesafars. ra Tqma unda, reli-
gia TavSesafaria, magram xSirad
iq erTi adamianis adgili ar aris,
aramed mxolod aTasebis. am dros,
`poezia adamians arasodes iviwyebs
da gamudmebiT ubrundeba mas da
misi yofierebis gansakuTrebulo-
bas warmoaCens~ (iv bonfua). sxva sa-
qmea ramdenad warmoaCens amas Tana-
medrove qarTuli poezia, ramdenad
sasowarkveTili, fiqriani, amboxe-
buli, sarkastuli, Tavganwirulia
igi. amaze ukve iwereba statiebi,
ukve vcdilobT gaviazroT ukanask-
neli ocwleulis ara mxolod for-
analizi
cxeli Sokoladi 59
maluri Ziebebi, aramed seqtamde
daviwrovebuli `poeturobis bune-
ba~, raze fiqric gacilebiT mets
mogvcems, vidre viRacis ostatoba-
ze dakvirveba. me Zalian did pativs
vcem ostatobas, gamarTul leqss,
erTgvar poetur apolonizms, Tum-
ca dRes is ufro mainteresebs, sad
ibadeba `poezia~ da es interesi yo-
velgvar daxvewilobaze da gamar-
Tul leqsze maRla dgas.
wesiT Tanamedrove poeziis aseTi
dabadebis adgilad moedani unda
qceuliyo, Tumca imis miuxedavad,
rom dRes yvela Zalian aqtiuradaa
CarTuli politikaSi, es xmamaRa-
li, e.w. samoqalaqo lirika CvenTan
ise farTod mainc ver gavrcelda
(aseTi „xmamaRali poetebidan~ pir-
vel rigSi zurab rTveliaSvilsa da
kote yubaneiSvils davasaxelebdi).
90-iani wlebidan moyolebuli „si-
marTlis leqsi~ sxva mimarTule-
biTac ixveweboda: pirvel rigSi es
unda iTqvas bolo periodis oTar
WilaZis poeziaze (gardaicvala
2009 wels), besik xaranaulze, zviad
ratianis leqsebze. garda amisa, 90-
iani wlebidanve daiwyo axali sain-
tereso Zvrebi qarTul poetur
azrovnebaSi, romelsac erTmane-
Tisgan absoluturad gansxvavebu-
li poeturi kulturis matarebeli
avtorebi iwvevdnen: andro buaCi-
Ze, daTo barbaqaZe, daTo CixlaZe,
SoTa iaTaSvili, rusudan kaiSau-
ri, ela goCiaSvili, zaza TvaraZe
(gardaicvala 2007 wels), zviad ra-
tiani... ufro mogvianebiT ki maia
sariSvili, rati amaRlobeli, nika
jorjaneli, lela samniaSvili da
rezo geTiaSvili. dRes aqtiurad
weren 70-80-ianelTa Taobis poe-
tebic, lia sturua, givi alxaziS-
vili, baTu danelia, Tumca amis
miuxedavad, mainc gaurkvevelia, ra
adgils daikavebs poeti da poezia
im sazogadoebaSi, romelsac sul
ufro naklebad ainteresebs wigni,
sadac cota dro rCeba seriozuli
kulturisTvis, didad ar adardebs
warsuli (an mxolod raRac aCrdi-
lebis gamosaxmobad sWirdeba igi)
da sakmaod bundovani warmodgena
aqvs literaturul Rirebulebe-
bze. nu dagvaviwydeba, rom esaa sa-
zogadoeba, sadac e.w. „inteleqtu-
alebsac~ ki ar ainteresebT poezia,
samagierod meore mxriv poezias
yovelTvis farad ifareben jgu-
febi, romelTa xelSic warsuli
raRac mouqnel monoliTad iqceva,
poezia ki sadRegrZelod.
proza da mkiTxveli
Tanamedrove qarTuli litera-
turis erT-erTi mTavari proble-
ma is aris, rom man Tavis droze,
80-90-iani wlebis mijnaze aqtiu-
ri mkiTxveli ver SeiZina, anu jer
erTi, ar moxda im Zveli, 80-iane-
li (gnebavT sabWoTa) mkiTxvele-
bis `gadmobireba~ da, meore mxriv,
verc Cemi asakis ymawvilebisgan
(romlebic maSin 18-20 wlis iyvnen)
Seiqmna kargi mkiTxveli. Zalian
bevri, vinc maSindel `Tanamedrove
literaturas~ kiTxulobda, uceb
analizi
60 cxeli Sokoladi
Tavad gaxda mwerali, ramac sul
male raRac ucnaur klanebad dayo
qarTuli mwerloba, sadac yvela-
ni erTdroulad mwerlebic iyvnen
da mkiTxvelebic. potenciuri mki-
Txveli ki televizorebs miujda.
erTxel megobars gavuziare Cemi
es azri da man mipasuxa, rom mTa-
vari mizezi sabWoTa mkiTxvelis
gaqroba da is sicariele iyo, rac
mis Semdeg gaCnda. 90-iani wlebis
dasawyisSi da Semdegac, es sicarie-
le sul ramdenime wignma amoavso.
pirvel rigSi es iyo oTar Wila-
Zis „avelumi~ da „godori~ (2002),
Wabua amirejibis „gora mborga-
li~, jemal qarCxaZis „ganzomile-
ba~, oTar CxeiZis romanebi, Tumca
axali etapi mainc aka morCilaZis
pirvel romanebs ukavSirdeba. „mo-
gzauroba yarabaRSi~, „faliaSvilis
quCis ZaRlebi~ da „gadafrena mada-
Tovze~ is romanebi iyo, romlebic
1992-1998 wlebis manZilze, SeiZ-
leba iTqvas, qarTvel mkiTxvels
ayalibebda. yoveli misi romani
garkveuli kulturuli xarvezis
amovsebis mcdeloba iyo da erTad-
erTi `literatura~, romlis vel-
Sic mkiTxvelis mwerlad gadaqceva
ar xdeboda, aka morCilaZis bele-
tristika iyo (beletristikadac
albaT mogvianebiT iqca aka morCi-
laZis nawerebi, rasac ver vityviT
mis pirvel sam romanze), romelic
maSin mxolod mkiTxvelze iyo pasu-
xismgebeli da mxolod mis Seqmnaze
zrunavda.
es axali mkiTxvelic ramdenime
weliwadSi iSva. imave periodSi ga-
vigone `cocxali klasikosebisgan~,
rom maTac ki waikiTxes aka morCi-
laZe. Tumca roca mkiTxvelma dai-
naxa, rom aka morCilaZes veravin
auba mxari da rom mis garda namd-
vili, gemrieli, Wkvianuri sakiTxa-
vi veravin Seqmna, mkiTxveli male
gadaiRala.
mcdelobebi ra Tqma unda iyo,
magram es nawerebi an akas emsgavse-
boda, an Zalian etyoboda, rom ar
surda mas damgvaneboda. raRac axa-
lis Seqmnis Zalian didi survili
hqonda 2002 wels zaza burWulaZes
(am dros gamovida misi `werili de-
das~), magram samwuxarod es mxo-
lod survili iyo, rac ukanaskneli
7 wlis manZilze gagrZelda da sul
cota xnis win, 2009 wlis dekember-
Si misi es mravaljeradi mcdelobe-
bi roman „Adibas~-iT dagvirgvinda,
zazam Seqmna axali saukunis pirve-
li aTwleulis damagvirgvinebeli,
Zalze zusti, moqnili da dasrule-
buli teqsti, romelic misi wina na-
warmoebebisgan gansxvavebiT, ufro
laRicaa da masSi mweralic ufro
kargad davinaxeT.
Tanamedrove qarTveli prozai-
kosebidan aRniSvnis Rirsia aseve
kote jandieri, zaza TvaraZe, zu-
rab qarumiZe, irakli samsonaZe,
zura mesxi, gigi sulakauri, beso
xvedeliZe, zurab leJava, gela
Cqvanava, laSa buRaZe, daviT qar-
TveliSvili da sxv.
>>> gagrZeleba gv. 109
analizi
cxeli Sokoladi 61
`biznesis da samoqalaqo
sazogadoebis problemebi~
diskusia
`vardebis revoluciis~ Semdeg saxelmwifo institutebis gaZlierebam garkveulwilad samoqalaqo sazoga-
doebis Sesustebazec imoqmeda. samoqalaqo sazogadoebis institutebi yvelaze ufro aqtiuri revoluciis wina
periodSi iyo. tradiciulad, es organizaciebi ar iyvnen da ar arian mibmulni adgilobrivi biznesebis, korpo-
raciebis Tu individualur Sewirulobebs. meore mxriv, biznesebi imis gamo, rom ar arsebobs Zlieri samoqalaqo
sazogadoeba, ver axdendnen sakuTari koleqtiuri interesebis artikulirebas. samoqalaqo sazogadoebis sisus-
te aisaxeba ara mxolod biznesis, aramed zogadad kanonis mmarTvelobis xarisxzec saqarTveloSi.
amitom, Cveni dRevandeli mizania, pirvel rigSi faqtobrivi informacia movipovoT mTel rig sakiTxebze, rac
exeba bizness da samoqalaqo sazogadoebas, da es sakiTxebi gavacnoT mkiTxvels; da meore _ vecadoT, es informa-
cia garkveul konceptualur CarCoSi movaqcioT.
avtori: giorgi cxadaia
merab kakulia
ekonomikuri eqsperti
Tamar gurCiani
iuristi
irakli SaviSvili
auditori
monawileebi:
62 cxeli Sokoladi
giorgi cxadaia: ratom uWirT saqarTveloSi biznese-
bs sakuTari interesebis dacva? ra problemebi eqmne-
baT maT politikuri istebliSmentisgan?
Tamar gurCiani: interesebis dacva xdeba garkveuli
samarTlebrivi wesebis mixedviT. Tu ratom ar arian
isini mowadinebulni, rom samarTlebriv zomebs mimar-
Ton, amaze martivi pasuxi arsebobs: bizness kidev sxva
wesebi da sxva logika marTavs, vidre es dawesebulia,
davuSvaT, samarTlebrivi regulaciebiT.
giorgi cxadaia: magaliTad, ra logika?
Tamar gurCiani: biznes sferoSi interesebi abalan-
sebs erTmaneTs da ara normebSi moqceuli samarTle-
brivi Rirebulebebi. albaT amitom ar mimarTaven am
zomebs. garda amisa, arsebobs maTi daterorebis Za-
lian seriozuli safrTxe. rodesac samarTlebriv si-
vrceSi ki ar operireb, aramed sul sxva interesebis
logika gmarTavs, SeuZlebelia, rom Tavad bolomde
endobode da ar geSinodes pasuxismgeblobis.
giorgi cxadaia: aqedan gamomdinare, kiTxva: aris Tu
ara biznesebis saqmianoba srulad harmonizebuli ka-
nonmdeblobasTan? da Tu ar aris, eZleva Tu ara amiT
xelisuflebas biznesze zewolis berketi?
irakli SaviSvili: modiT, pirvel rigSi, biznesebi
erTmaneTisagan ganvasxvavoT; imitom, rom es ar aris
erTgvarovani sivrce. aris msxvili, saSualo da mcire
biznesi. msxvil bizness TiTqmis mTlianad akontrole-
bs xelisufleba. amitom, am bizness, principSi, arafe-
ri uWirs am TvalsazrisiT.
giorgi cxadaia: amitom, Cveni kiTxva ufro wvril da
saSualo biznesebs Seexeba, romlebsac ufro uWirT
Tavis dacva. arian Tu ara isini kanonmdeblobasTan
SesabamisobaSi da Tu arian, maSin ra problema iqmneba?
ratom ver gamoTqvamen TavianT azrs xmamaRla, an ra-
tom ver icaven Tavs?
irakli SaviSvili: es problema TavisTavad Zalian
mravalwaxnagovania da Sevecdebi, ramdenime maTgani
gamovyo. pirveli, rac unda ucnauri iyos, aris sasa-
marTlos problema, da albaT bevri laparaki arc aris
saWiro am problemis aRsawerad. meore, es aris kanonm-
deblobis problema. kanonmdebloba imdenad swrafad
icvleba, rom misTvis Tvalis midevnebac SeuZlebelia.
magaliTisTvis getyviT, rom sagadasaxado kodeqsSi
dRes Sesulia ukve 56 Tu 57 cvlileba, 57 sakanonm-
deblo aqtiT aris Sesuli cvlileba. zogierTi cvli-
leba redaqciuli xasiaTisaa, zogi _ erTmaneTisgan
diametrulad gansxvavebuli koncefciis matarebeli.
giorgi cxadaia: ra mizniT axorcielebs xelisufle-
ba am cvlilebebs?
irakli SaviSvili: ar vici, aq mizani mravalgvari Sei-
Zleba iyos. SeiZleba iyos, vTqvaT, biujetis defici-
tis problema. SeiZleba iyos gavlenis mopovebis pro-
blema. saqme is aris, rom rodesac ase swrafad icvleba
kanonmdebloba, Tqven ver aswrebT sakuTari biznesis
diskusia
dagegmvas. amitom, es biznesi gadadis yoveldRiuri
moTxovnilebis dakmayofilebaze da grZel vadaze misi
gawera SeuZlebeli xdeba. xuT weliwadSi 57 Seswore-
baa sagadasaxado kodeqsSi Sesuli, anu _ daaxloebiT
TveSi erTi Sesworeba. iyo SemTxvevebi, rodesac erT
dRes sami-oTxi cvlileba Sesula, romlebic Sinaar-
siT erTmaneTs ewinaaRmdegeba. kuriozuli situaciebi
iqmneba xolme. Semdegi sakiTxi aris am kanonmdeblobis
Seusabamoba zogadad samarTalTan. aqac uamravi de-
talia. Semdegi problemaa xelisuflebis mxridan Ta-
visive dawerili kanonebis daucveloba. xelisufleba
iqceva sxvanairad da wers sxvanairad. amis aseve ua-
mravi magaliTia. ZiriTadad, saxelmwifos ekonomika
ar dgas msxvil biznesze, is dgas wvril da saSualo
biznesze. es ar aris Cemi sityvebi, es aris reiganis
gamonaTqvami. principSi, biznesis sfero erTaderTia,
romelic materialur dovlaTs qmnis. yvela danarCe-
ni aris am dovlaTis gamanawilebeli da momxmarebeli.
aqedan gamomdinare, mas aqvs bunebrivi wnexi, rom yve-
las surs misi Seqmnili dovlaTis moxmareba. amazea
agebuli saxelmwifo struqturebi, misgan moiTxovs
Sewirulobas arasamTavrobo seqtori, gnebavT, reli-
giuri organizaciebi, an dausaqmebelTa seqtori, ase
vTqvaT, umuSevrebi da a.S. es yvelaferi bunebrivad
bizness awevs tvirTad. amas emateba kidev xelovnuri
tvirTebi, romelsac xelisufleba xSirad qmnis. ami-
tom, rodesac imgvar qmedebebs atarebs biznesis mi-
marT, rogoricaa, vTqvaT, daluqvebi, inventarizacia
da sakontrolo Sesyidvebi, biznesi amas erTi mizezis
gamo ar asaCivrebs: mas ar surs, zedmetad gaaRizia-
nos xelisufleba, radgan bevri aqvs dasakargi. miT
umetes, rom kanonmdebloba imdenad winaaRmdegobri-
via, rom praqtikulad SeuZlebelia kanonis mixedviT
moqmedeba.
giorgi cxadaia: am yvelafris miuxedavad, xom arse-
bobs raRac meqanizmebi, riTac wvrilma da saSualo
biznesma SeiZleba Tavi daicvas. vTqvaT, Seqmnas raime
saxis gaerTianeba. ramdenad realuria aseTma meqaniz-
mebma muSaoba SeZlon?
merab kakulia: Tqven sworad aRniSneT, rom saxel-
mwifosTan urTierTobaSi yvelaze daucvelia wvrili
da saSualo biznesi. arada, mxolod wvril biznesze
modis registrirebul sawarmoTa 80%, magram Tu am
sawarmoebis mier Seqmnili produqciis xvedriT wil-
ze visaubrebT, suraTi absoluturad sawinaaRmdegoa:
msxvili sawarmoebi mTliani produqciis 60%-ze mets
qmnian. msxvil kompaniebs ufro ukeTesad SeuZliaT
Tavis dacva imis gamo, rom maT meti saSualebebi aqvT.
aq ara marto individualur saSualebebs vgulisxmob
(vTqvaT kvalificiuri iuridiuli momsaxurebiT sar-
geblobas), aramed imasac, rom maT aqvT saSualeba,
koleqtiuri interesebic gamoxaton. amis magaliTia
sul axlaxan Seqmnili „saqarTvelos biznes asocia-
cxeli Sokoladi 63
cia“, romelic ZiriTadad msxvili biznesis warmo-
madgenlebisgan aris dakompleqtebuli. misi mTavari
amocanaa, saxelmwifosTan urTierTobis regulireba,
maT Soris _ mudmivi konsultaciebi xelisuflebas-
Tan sasurveli biznes garemos Camoyalibebis mizniT.
garda amisa, asociacia miznad isaxavs misi wevrebis
interesebis dacvas qveynis gareTac; aseve, wevrebs So-
ris mediatoris funqciis Sesrulebas. es yvelaferi
Zalian kargia, magram am asociaciaSi ubralod wvri-
li da saSualo biznesi ver gaerTiandeba. sxvas rom
Tavi davaneboT, asociacia eyrdnoba TviTdafinanse-
bis princips, anu sawevro gadasaxadebs, romelic Tve-
Si 850 lars Seadgens. wvrili biznesisTvis es Zalian
didi Tanxaa. iseTi STabeWdileba iqmneba, rom am aso-
ciaciis koncefciaSi wvrili da saSualo biznesisTvis
biznes sferoSi interesebi abalansebs
erTmaneTs da ara normebSi moqceuli
samarTlebrivi Rirebulebebi. garda
amisa, arsebobs biznesis daterorebis
Zalian seriozuli safrTxe. rodesac
samarTlebriv sivrceSi ar operireb,
SeuZlebelia, bolomde endobode da ar
geSinodes pasuxismgeblobis.
Tamar gurCiani
diskusia
adgili ar moiZebna. da es ar aris SemTxveviTi: wvri-
li da saSualo biznesis problematika mniSvnelovnad
gansxvavdeba im problematikisgan, romelic msxvili
biznesisTvisaa aqtualuri. aviRoT Tundac saxelmwi-
fosTan urTierTobis formati: msxvil bizness Ta-
visi specifikuri urTierToba aqvs saxelmwifosTan.
wvrili biznesmenisTvis problema aris, vTqvaT, is,
rom xSirad sirTulis gamo is sworad ver igebs sa-
gadasaxado kodeqsis debulebebs. sxvaTa Soris, 2009
wels ganxorcielebulma kvlevam aCvena, rom erT-erTi
mTavari problema, rasac wvrili biznesi awydeba, aris
sagadasaxado kodeqsis gaugebari ena da bundovani
frazebi. sxvaTa Soris, amaze saubaria mas Semdeg, rac
dRes moqmedi sagadasaxado kodeqsi miiRes. verafriT
moxerxda, rom Canawerebi gasagebi iyos, rom es ar gax-
des Semdeg im finansuri darRvevebis safuZveli, ris-
Tvisac fiskaluri organoebi jarimebs adeben wvril
mewarmeebs. meore Tema, romelic maT daasaxeles, aris
buRaltruli aRricxvis problema, mogexsenebaT, rom
karg buRalters kargi anazRaureba sWirdeba. yvela
kvalificirebuli buRalteri cdilobs, rom msxvil
kompaniasTan hqondes saqme, radgan iq anazRaurebac
ukeTesia da perspeqtivac meti. samwuxarod, wvrili
da saSualo biznesi rCeba naklebad kvalificirebuli
specialistebis xelSi. amasTanaa dakavSirebuli Sem-
deg is sirTuleebi, rac maT sagadasaxado kodeqsTan
eqmnebaT; da mesame, rac maT daasaxeles, es aris biz-
nesis dagegmvis problema. maT ar hyofniT resursi,
rom biznesgegma Seadginon anu TavianTi saqmianobis
parametrebi gansazRvron da realisturi miznebi dai-
saxon. am problemebis gadawyveta, mniSvnelovanwi-
lad, SeiZleba maT mier asociaciebis SeqmniT, raSic
maT ucxoeli donorebic unda daexmaron. ramdenadac
vici, arsebobs mcire da saSualo mewarmeTa asocia-
cia, magram, misi momcveloba da gavlena maincdamainc
didi ar unda iyos. bolo dros modaSi Semovida ase-
Ti praqtika: saxelisuflebo organoebi siamovnebiT
aweren xels sxvadasxva asociaciasTan memorandumebs
TanamSromlobis Sesaxeb. magaliTad, finansTa saminis-
trom amas winaT moawera xeli analogiur memorandums
mTel rig asociaciebTan, romelTa Soris ver vxedavT
mcire da saSualo biznesis warmomadgenlebs. msgavs
memorandums moewera xeli premier-ministrTanac, Tu-
mca saqmian wreebs, am SemTxvevaSi, ZiriTadad ucxoeli
biznesmenebiT dakompleqtebuli asociaciebi warmo-
adgenen: amerikis savaWro palata saqarTveloSi, saer-
TaSoriso savaWro palata saqarTveloSi, safrangeTis
savaWro palata saqarTveloSi da sxva. rogorc Cans,
ucxoeli biznesmenebi qmnian qmediT asociaciebs; qme-
diTs imitom vambob, rom maT aqvT saxelmwifosTan
urTierTobis meti meqanizmebi, isini ucxoelebi arian
da Tavis dacvis meti saSualebebi aqvT. isini ar ga-
nicdian SiSs saxelmwifos mimarT, Tavisuflad gamo-
Tqvamen TavianT azrs da finansurad uzrunvelyofi-
li arian.
Tamar gurCiani: me skeptikurad vuyureb aseT gaer-
Tianebebs. ra Tqma unda, kargia nebismier sferoSi ga-
erTianebebis Seqmna, magram pasuxismgebloba, romelic
bizness eniWeba saxelmwifos mxridan, aris absolutu-
rad individualuri. Tu es aris dajarimeba, es aris
administraciuli sakiTxi, Tu es aris sisxlis samar-
Tlis pasuxismgebloba, es aris absoluturad indivi-
dualuri iuridiuli pirebis SemTxvevaSic. amitom, ra
Tqma unda, verafers Secvlian erTi ramis garda, rom
Sida wreSi moagvaron garkveuli problemebi da aseTi
SesaZleblobebi Cven gvaqvs kanonmdeblobiT, rogo-
ric aris arbitraJi. Tu ar endobi sasamarTlos da
erTmaneTSi gaqvT rame gasarkvevi, SegiZliaT mimar-
ToT arbitraJs.
64 cxeli Sokoladi
merab kakulia: me mainc bolomde ver daveTanxmebi
Tamars. sxvas yvelafers rom Tavi davaneboT, am biz-
nes asociaciebs, ubralod, erTi martivi ram SeuZliaT:
Tundac kvalificirebuli iuridiuli momsaxurebis ga-
weva, an kidev kvalificirebuli konsultacia buRal-
truli aRricxvis kuTxiT. maT SeuZliaT, davuSvaT,
treningebi Caataron. is, rom ar ikiTxeba sagadasaxado
kodeqsi, esec xom SeiZleba raRacnairad moagvaron. ra-
Sia, iciT, saqme? am seqtors rom ar aqvs Tavisi intere-
sebis gamoxatvis meqanizmi, Tundac asociaciebis saxiT,
es dakavSirebulia dafinansebis problemasTan. mcire
da saSualo biznesis sferoSi, bolo aTi wlis manZil-
ze, uamravi proeqti ganxorcielda, romelic ucxoeli
donorebis mier iyo dafinansebuli: msoflio bankidan
dawyebuli, naklebad cnobili organizaciebiT damTa-
vrebuli. es proeqtebi iwyeboda da mTavrdeboda Tavi-
si fazebiT da gagrZelebebiT, magram maTi Sedegianoba
minimaluri iyo. xom SeiZleboda, rom am proeqtebis
farglebSi Seqmniliyo qmediTi asociaciebi mcire da
saSualo biznesis daxmarebisTvis?
irakli SaviSvili: es proeqtebi xelisuflebis ga-
vliT mtkicdeba da amitomac xdeba ase.
merab kakulia: ar aris mTlad ase. magaliTad, iyo
mcire biznesis mxardaWeris USAID-is proeqti, rome-
lic sakredito komponentsac Seicavda. am proeqtis
farglebSi, mTeli rigi mcire sawarmoebisa daafi-
nanses, magram es zRvaSi wveTia, amiT problemas ver
gadawyvet. SeiZleba viRacas daexmaro, ramdenime pi-
loturi proeqti ganaxorcielo da mTlianobaSi, aman
suraTi ver Secvalos.
giorgi cxadaia: Tamar, rogor fiqrobT, biznesis
problemebis (da ara marto) gadaWraSi ra mniSvnelo-
ba aqvs samoqalaqo sazogadoebis an mediis aqtivobas?
ramdenad aqvT gaazrebuli biznesebs, rom warmatebu-
li iuristTa asociacia, amave dros, SeiZleba udri-
des warmatebul bizness, imitom, rom maTi saqmianobiT
SeiZleba gaizardos saxelmwifos angariSvaldebuleba
sazogadoebis mimarT?
Tamar gurCiani: ra Tqma unda, SeuZlia am rolis
Sesruleba, magram me vfiqrob, rom ver asrulebs da
es isev dakavSirebulia im problemasTan, romelic
TviTon bizness udgas. me minda, rom ukan davbrunde,
Zalian kargad Camoayalibes batonebma es problemebi
da me ubralod maT sxva perspeqtividan Sevxedavdi.
yuradReba minda gavamaxvilo kanonmdeblobaze da sa-
samarTloze. magaliTad, daviwyeb kanonmdeblobiT. es
aris Zalian seriozuli problema. aris kriteriumebi,
romlebic daadgina evropis adamianTa uflebebis sa-
samarTlom _ ra kriteriumebs unda akmayofilebdes
kanoni, rom is CavTvaloT kanonad, romelic Cvens
uflebebs an SezRudavs an am uflebebs mogvaniWebs.
pirvel rigSi, es unda iyos xelmisawvdomi, anu es unda
qveyndebodes da adamianebisTvis fizikurad unda iyos
diskusia
xelmisawvdomi. meore, es unda iyos advilad misaxve-
dri, anu iq rac weria, es unda iyos gasagebi da Seni
momavali prognozirebadi unda iyos am kanonTan mi-
marTebaSi; da mesame _ ar unda iyos orazrovani. arc
erT am kriteriums ar akmayofilebs sagadasaxado ka-
nonmdebloba. Semdegi, rac batonma iraklim axsena da
absoluturad veTanxmebi: sakanonmdeblo cvlilebe-
bis intensivoba aris aseve seriozuli problema. ara
marto intensivoba, aramed is winapirobebi, romlebic
am sakanonmdeblo cvlilebebs win uZRvis. yovelTvis
spontanturad miiReboda gadawyvetilebebi. maga-
liTisTvis aviRoT prezidentis gancxadeba imasTan
dakavSirebiT, rom yvela gadasaxadis SemoReba refe-
rendumis gziT unda xorcieldebodes. Semdeg viRac
dafiqrda, rom es iniciativa maincdamainc gonivruli
ar iyo da, Sesabamisad, sakonstitucio cvlilebebis
Setanamac gadaiwia, Tu ar vcdebi, 2012 wlamde. me ver
getyviT, rom samoqalaqo sazogadoebas msgavs inicia-
tivebze gavlenis moxdenis SesaZlebloba Seswevs.
giorgi cxadaia: ainteresebs ki samoqalaqo sazoga-
doebas aseTi sakiTxebi?
merab kakulia: ai, es aris Zalian mniSvnelovani saki-
Txi, ramdenad ainteresebs samoqalaqo sazogadoebas,
kerZod arasamTavrobo organizaciebs, biznesgaremos
maregulirebeli da masTan dakavSirebuli sakanonmde-
blo aqtebis eqspertiza?
giorgi cxadaia: me mrCeba STabeWdileba, rom samoqa-
laqo sazogadoebis organizaciebis umravlesoba saqar-
TveloSi, orientirebulia raRac viwro miznebze, rom-
lebsac donorebi awvdian. eseni ar arian adgilobriv
niadagze aRmocenebuli samoqalaqo organizaciebi.
irakli SaviSvili: kidev erTi ram davazustoT _
ras vgulisxmobT „samoqalaqo sazogadoebaSi“? main-
cdamainc arasamTavrobo seqtors? imitom rom bizness
didi roli aqvs samoqalaqo sazogadoebis Camoyali-
bebaSi.
Tu biznesis dawyebis advilobaSi
vgulisxmobT gadawyvetilebis miRebas
biznesis dawyebis Sesaxeb, es Zalian
rTuli proceduraa, miT umetes im
situaciaSi, rodesac gveubnebian, rom
omi aris mosalodneli.
irakli SaviSvili
cxeli Sokoladi 65
giorgi cxadaia: modiT, maSin es cneba ufro dava-
zustoT: ese igi, rodesac vsaubrobT biznesze, vsau-
brobT organizaciaze, romelic aris mogebaze orien-
tirebuli da romelsac ainteresebs Tavisi piradi
mogeba, da ara sxva biznesis; rodesac vlaparakobT sa-
moqalaqo sazogadoebaze, es aris organizaciebi, rom-
lebic imisTvis iqmneba, rom is sakiTxebi gadawyviton,
romlebsac cal-calke biznesebi ver wyveten. isini ar
arian mogebaze orientirebulebi, aramed cdiloben,
daicvan koleqtiuri interesebi.
Tamar gurCiani: giorgi, Tu SeiZleba, mindoda kidev
damematebina, rom sasamarTlos sfero ar aris miuker-
Zoebuli. samwuxarod, da es yvela doneze iCens Tavs.
saintereso dakvirveba minda gagiziaroT: samoqalaqo
kolegia rodesac ixilavs davebs, sadac saxelmwifo
ar aris Careuli, gadawyvetilebebi yovelTvis ufro
obieqturia xolme, da miCneulia, rom mosamarTleTa
korumpirebulobis donec dabalia. rodesac saxel-
mwifoa Careuli, iq samoqalaqo sazogadoebas uWirs
zegavlenis moxdena. magaliTad, Cven vasaCivrebdiT
dadgenilebebs, romliTac aramarTlzomieri kon-
troli xdeboda adgilobrivi biujetebis, magaliTad,
saxelmwifos rwmunebulebis aparatebis mxridan, rom-
lebsac maSin aranairi legaluri statusi ar hqondaT;
vidre Cvens saqmes sasamarTlo ganixilavda, saerTod
Secvales es kanoni, anu manipulaciebis avtori aris
ara mxolod sasamarTlo gadawyvetilebebi, aramed
kanonmdeblobac. Tumca, kanonmdeblobis SemTxvevaSi,
samoqalaqo sazogadoebas moqmedebis ufro meti Sesa-
Zlebloba aqvs, vidre _ sasamarTlos SemTxvevaSi.
giorgi cxadaia: magram kanonmdeblobis miRebac
CvenTan spontanurad xdeba. vgulisxmob imas, rom
ucxoeTSi, am procesSi CarTulni arian interesTa
jgufebi da mimdinareobs konsensusze orientirebuli
diskusia. CvenTan am dros xdeba ucxouri gamocdile-
bis kalkireba, rig SemTxvevebSi _ sruliad araracio-
nalurad da arapragmatulad.
merab kakulia: cvlilebebis Setana Zalian xSirad
xdeba saerTaSoriso eqspertebis rCevebis safuZvel-
ze. samwuxarod, aris SemTxvevebi, rodesac ucxoeli
eqspertebi cdiloben im praqtikis gadmotanas Cvens
sinamdvileSi, romelic maT qveynebSi moqmedebs, an
im qveynebSi, sadac maT umuSaviaT. xSirad Cveni qar-
Tuli sinamdvile ararelevanturia im sinamdvilis,
romelic iq arsebobs. amitom moxda, rom fiskalur
kanonmdeblobaSi Sevida mTeli rigi cvlilebebisa,
romlebic ar iyo inicirebuli adgilobrivi rea-
lobiT da Semdeg am cvlilebebma, xSir SemTxvevaSi,
ar imuSava. normalur qveynebSi biznesTan da eko-
nomikasTan dakavSirebuli cvlilebebis inicireba
sami mTavari wyarodan xdeba: pirveli, samoqalaqo
sazogadoebis im seqtoridan, romelic biznesis in-
teresebs gamoxatavs, anu biznes asociaciebidan,
diskusia
meore, momxmarebelTa da dasaqmebulTa interesebis
gamomxatveli sazogadoebrivi organizaciebidan, da
mesame _ akademiuri seqtoridan, romelic eyrdno-
ba rogorc fundamentur, ise empiriul socialur-
ekonomikur kvlevebs. Cvens sinamdvileSi, biznes aso-
ciaciebi sustia da isini, umetes SemTxvevaSi, ukve
moqmedi kanonmdeblobis uSedego kritikiT Tu arian
dakavebulebi. kidev ufro sustia momxmarebelTa
sazogadoebebi da daqiravebul muSakTa interesebis
damcveli sazogadoebebi, maT Soris _ profkavSirebi.
amasTan, maTsa da biznes asociaciebs Soris aranairi
dialogi ar arsebobs. niSandoblivia, rom saqarTve-
los biznes asociaciam profkavSirebis mier inici-
rebul Sromis kanonmdeblobis cvlilebebis proeqts
„socialisturi“ uwoda. diametrulad gansxvavebuli
interesebis miuxedavad, ajobebda, am sakiTxis ufro
sagnobrivi ganxilva gamarTuliyo orive mxaris mo-
nawileobiT. miT umetes, rom arsebobs amgvari dia-
logis pozitiuri ucxouri gamocdileba. rac Seexeba
akademiur seqtors, igi iSviaTad Tu iCens iniciati-
vas, isic mxolod maSin, rodesac kvlevebs donorebi
afinanseben. gamodis, rom CvenTan kanonmdeblobis
miRebis meqanizmi, biznesTan dakavSirebul kanonmde-
blobas vgulisxmob, araefeqtiania, rac aisaxeba ki-
dev kanonmdeblobis xarisxSi.
Tamar gurCiani: davamateb garkveul iuridiul de-
talebs, romlebic, Cemi azriT, Zalian mniSvnelova-
nia: warmovidginoT, rogor iqmneba es kanonproeqtebi.
maTi iniciativis ufleba vis aqvs, es viciT. jer gadis
parlamentis biuros, Semdeg sakomiteto mosmenebs,
Semdeg plenarul mosmenebs, Tan aris pirveli, meore
da mesame mosmena, da bolos qveyndeba sakanonmdeblo
macneSi. unda aRvniSnoT, rom parlamentis reglamenti
sul axlaxan Seicvala da es procedurebi kidev ufro
bundovani gaxda. magaliTad, iseTi bundovani gaxda,
rom dRevandeli reglamentis mixedviT, SeiZleba
vTqvaT, rom mesame mosmenis dros, rodesac mxolod
saredaqcio Sesworebebi SeiZleba Sevides (wertili da
mZime daesvas da a.S.), maSinac ki SeiZleba Seicvalos
kanoni. ese igi, arsebobs saSualeba, rom nebismier
dros zemoqmedeba moxdes kanonmdeblebis mxridan.
samoqalaqo sazogadoeba waradgens Tavis daskvnebs,
waradgens Tavis iniciativebsac, magaliTad, Zalian
bevrjer SegviTavazebia alternativebi. ara mxolod
vakritikebT, aramed vTavazobT kidevac raRacebs, ma-
gram rodesac mesame mosmenaze SeiZleba raRac Sei-
cvalos, SeuZlebelia, rom rame viRonoT. iyo dro,
rodesac saerTod ar gvismendnen, axla gismenen da ar
iTvaliswineben.
giorgi cxadaia: ar gismenen imitom, rom, etyoba,
TqvenSi ver xedaven angariSgasawev Zalas. es dakavSi-
rebulia, Cemi azriT, mediis problemasTanac.
Tamar gurCiani: diax, Zalian cota mediis saSualeba
66 cxeli Sokoladi
aqcevs aseT rameebs yuradRebas. zogierTebi an saer-
Tod ver igeben, an ar miaCniaT saerTod mniSvnelov-
nad.
giorgi cxadaia: Tumca, msoflio bankis 2005-2006
wlis angariSis mixedviT, saqarTvelo biznesis keTe-
bis kuTxiT msoflios reformatori qveynebis wlis
aTeulSi iyo Sesuli.
irakli SaviSvili: Tu „biznesis advilobaSi“ vgu-
lisxmobT registracias, maSin, ki batono, advilia. re-
gistracia did dros ar moiTxovs. Tu biznesis dawye-
bis advilobaSi vgulisxmobT gadawyvetilebis miRebas
biznesis dawyebis Sesaxeb, es Zalian rTuli procedu-
raa, miT umetes im situaciaSi, rodesac gveubnebian,
rom omi aris mosalodneli. ratom unda miviRo aseTi
gadawyvetileba, gaugebaria. erTaderTi motivi, ris
gamoc SeiZleba miviRo aseTi gadawyvetileba, isaa,
rom SimSiliT ar movkvde da yoveldRiuri sarCo mo-
vipovo. seriozuli biznesis dawyeba aq, am pirobebSi
sruliad gamoricxulia. modiT, aqve vikiTxoT _ Ti-
Toeul Cvengans rom hqondes milioni dolari Tavisu-
fali fuli, saqarTveloSi davabandebT?
giorgi cxadaia: modiT, es sakiTxi kidev gavSaloT: ese
igi, erT-erTi mTavari problema, romelsac xelisufle-
ba ugulebelyofs, aris stabilurobis problema.
irakli SaviSvili: aq aris aseve TviTon kanonmde-
blobis arastabilurobis sakiTxi, sasamarTlos sakiT-
xi, xelisuflebis zewolis sakiTxi _ es yvelaferi ra-
Rac erT mankier wres qmnis. xelisufleba aterorebs
bizness, biznesi iwyebs yoveldRiur sarCo-sabadebel-
ze fiqrs da ara grZelvadian perspeqtivaze, Sesabami-
sad, is ar ganaviTarebs Tavis bizness, mas aRar uCn-
deba damatebiTi finansuri saxsrebi, romliTac unda
daafinansos samoqalaqo sazogadoeba im gagebiT, ra
gagebiTac Cven vambobT. samoqalaqo sazogadoebas ar
aqvs adgilobrivi finansuri resursebi, amitom is da-
mokidebulia ucxour dakveTebze. is ucxouri dakve-
Ta ar icnobs saqarTvelos biznesis problemebs da,
aqedan gamomdinare, adekvatur dakveTas ver aZlevs.
saboloo jamSi isev iqamde mivdivarT, rom samoqala-
qo sazogadoeba ver axdens gavlenas xelisuflebaze
da xelisufleba amiT TavaSvebuli aterorebs bizness.
mankieri wrea, romelic sadRac unda gairRves.
giorgi cxadaia: kidev erTi faqtori: omis mudmivi
SiSi. aq `imedis~ siuJetic vaxsenoT: ramdenad uwyobs
xels msgavsi gamoxdomebi qarTuli prosaxelisufle-
bo mediidan SiSis da gaugebrobis kultivirebas?
merab kakulia: TavisTavad, omisaTvis mudmivi mzadyo-
fnis garemos kultivireba Zalian cud gavlenas axdens
ekonomikur aqtivobaze mTlianobaSi, magram _ ufro
sainvesticio garemoze. Cven, vinc am qveyanaSi vcxovro-
bT bolo oci wlis manZilze, samwuxarod SeveCvieT imas,
rom saqarTveloSi yvelaferi SeiZleba moxdes, ucxoe-
lebisTvis ki es calsaxad uaryofiTi signalia.
diskusia
irakli SaviSvili: saqme is gaxlavT, rom xelisu-
flebas, rogorc Cans, ar aqvs kargad gaazrebuli, rom
Zlieri da damoukidebeli biznesi ufro Zlieri da-
sayrdenia misTvis, vidre monopolizebuli biznesi.
giorgi cxadaia: 2004 wlidan, SegaxsenebT, rom sa-
mxedro biujeti gaizarda, mSp-s 1%-dan 8%-mde. Ta-
vidanve erT-erTi mTavari prioriteti iyo samxedro
ritorikaze awyobili. ramdenad gaazrebuli aqvs xe-
lisuflebas, ra sWirdeba xalxs?
irakli SaviSvili: saqme is aris, rom garkveulwi-
lad xelisufleba yovelTvis TamaSobs sazogadoebriv
ganwyobebze. Cvens sazogadoebaSi namdvilad iyo ise-
Ti ganwyoba, rom dakarguli teritoriebi unda da-
vibrunoT samxedro gziT. Sesabamisad, xelisuflebam
iTamaSa am ganwyobaze. sazogadoebis mier es nabijebi,
Tundac samxedro biujetis es 8-jeradi zrda, waxali-
sebuli iyo. amavdroulad, Seiqmna iseTi ganwyoba, rom
mTavaria, es teritoriebi davibrunoT da amis xarjze
SeiZleba Cveni Tavisuflebis nawilic davTmoT, maT
Soris _ ekonomikuri keTildReobac. es iyo Tavidanve
sazogadoebis araswori ganwyoba, Cemi azriT. sazoga-
doebas rom sxvanairi ganwyoba hqonoda, xelisufleba
amas ver gabedavda. am sazogadoebas kidev sxva pro-
blema aqvs: komunisturi warsuli. erT-erTi yvelaze
didi danaSauli, rac komunisturma ideologiam Caidi-
na adamianis winaSe _ am adamians daakargvina sakuTari
Tavisadmi pasuxismgeblobis grZnoba. adamians aRar
sWirdeboda imaze fiqri, ra iyo misi interesi, radgan
misi yvela interesi dakmayofilebuli iyo. Sesabami-
sad, is darCa isev imis momlodine, rom viRac mova da
moutans xvavs da baraqas: kidec daasaqmebs, uzarmazar
xelfass miscems da a.S.… es erT-erTi mTavari pro-
blemaa.
2009 wels ganxorcielebulma kvlevam
aCvena, rom erT-erTi mTavari problema,
rasac wvrili biznesi awydeba, aris
sagadasaxado kodeqsis gaugebari ena da
bundovani frazebi. sxvaTa Soris, amaze
saubaria mas Semdeg, rac dRes moqmedi
sagadasaxado kodeqsi miiRes.
merab kakulia
cxeli Sokoladi 67
postkomunisturi mdgomareoba postkomunizmis Svilebi
postkomunisturi Jargoni metad
ucnauri metaforebiT gamoirCeva:
demokratiis swavla, demokratiis
saklaso oTaxebi, demokratiis ga-
mocdebi, demokratia, romelic
izrdeba da mwifdeba, Tumca isic
SeiZleba, rom mas pirze rZe jer ar
SeSrobodes, an fexs axla idgamdes
da, ra Tqma unda, saymawvilo seni-
Tac itanjebodes. postkomunizmis
ena iseT paradoqss gvimxels, ro-
melic uaxlesi istoriis udides
skandals unda warmoadgendes:
isini, vinc Tavisi politikuri
simwife 1989-80 wlebis e.w. `de-
mokratiuli revoluciebis~ dros
daamtkices, amis Semdeg erT Rame-
Si bavSvebad gadaiqcnen! jer kidev
guSin maT warmatebiT daamxes to-
talitaruli reJimebi, romelTa
uryevobisa da Seuvalobis mTel
e.w. `Tavisufal~, `demokratiul~
samyaros bolo wuTamde mtkiced
sjeroda, am reJimebis Zleva-
mosileba ki mas aramiwieri warmo-
Sobis urCxuliviT afrTxobda.
komunisturi safrTxis winaaRmdeg
brZolaSi am samyarom mTel Tavis
politikur, ideologiur da samxe-
dro Zalebs, udides politikoseb-
sa da generlebs, filosofosebsa
da mecnierebs, propagandistebsa
da jaSuSebs mouyara Tavi, Tumca
totalitaruli mxeci odnavadac
ver SeaSina. miuxedavad amisa, maT,
vinc SiSveli xelebiT gaumklavda
am nadirs, is `bavSvebs~ uwodebs.
jer kidev guSin am xalxma sa-
sikvdilo sarecelze mwoliare
msoflio istorias suli STabera
da didi xnis Semdeg welSi gamarT-
vis saSualeba misca. dRes ki maT
Tavad unda aidgan fexi. jer kidev
guSin isini msoflios istoriul
gakveTils utarebdnen simamaceSi,
politikur damoukideblobasa da
simwifeSi, dRes ki axali, TviT-
marqvia maswavleblebis winaSe dam-
jere, gulisxmier moswavleebad
unda wardgnen. jer kidev guSin
isini sabediswerod dasneulebul
sazogadoebebs wamlobdnen, dRes
ki Tavad itanjebian im saymawvi-
lo seniT, romelic aucileblad
unda daamarcxon imisTvis, rom
sicocxlis gagrZeleba SeZlon.
aseTi ra saswauli moxda erT Ra-
meSi? romelma jadoqarma gadaaq-
cia isini bavSvebad? ra Tqma unda
_ politikam. bavSvi, romelic am
momwifebul xalxSi moulodnelad
amoicnes, arc fsiqologiuri gan-
viTarebis Seferxebis Sedegia, arc
infantiluri regresiiT cnobili
fsiqopaTologiuri fenomenis ni-
muSi _ is politikuri cxovelia,
namdvili zoon politicon.
tranzitologia _
gardamavali periodis
ideologia
adamiani, rogorc politikuri
bavSvi, demokratiuli ganaxlebi-
sTvis aucilebel, TiTqmis sru-
lyofil subieqts warmoadgens.
esei
avtori: boris budeni
inglisuridan Targmna irma taveliZem
68 cxeli Sokoladi
mis mxrebs warsulis simZime ar
awveba, misi mzera mTlianad mo-
mavliskenaa mimarTuli. is savsea
energiiTa da fantaziiT, damyoli
da gulisxmieria. Tavisuflebas
mTeli arsebiT asxivebs, magram
sinamdvileSi sulac ar gaxlavT
Tavisufali. bavSvi yovelTvis
sxvazea damokidebuli, bavSvs
ufrosebi marTaven da patrono-
ben. amis wyalobiT, is sazoga-
doebas ukeT emsaxureba, siaxlis
danergvisTvis noyier niadagad
gadaiqceva. ase qreba yovelgvari
winaaRmdegoba, rac sazogadoebi-
sTvis moulodnelad Tavs damty-
dar Tavisuflebas axlavs xolme,
winaaRmdegoba mmarTvelebsa da
marTulebs Soris. uTanasworo
urTierTobis arc erTi gamov-
lineba ar aris iseTi TvalsaCino
da bunebrivi, rogoric bavSvsa
da mis patrons Sorisaa, zegavle-
nis moxdenis arc erTi mcdeloba
ar aris imdenad umanko da kanon-
ieri, rogoric bavSvebis mimarT
ganxorcielebuli mcdelobebia.
maT aravin arTmevs Tavisuflebas,
ubralod, droebiT SeuzRudaven,
samomavlod gadaudeben xolme.
patroniani bavSvi, rogorc poli-
tikuri arseba, erTgvarad gadade-
buli TavisuflebiT tkbeba. da Tu
erT dResac es dapirebuli Tavi-
sufleba sicrue aRmoCndeba, yov-
elTvis SeiZleba imis Tqma, rom is
mxolod sabavSvo zRapari iyo da
sxva araferi.
komunizmisgan axlaxan gaTa-
visuflebuli sazogadoebebis
represiuli infantilizacia e.w.
postkomunisturi mdgomareobis
mTavari maxasiaTebelia. igi post-
komunisturi gardamavali peri-
odis ideologiis nayofia _ im
ucnauri Teoriisa, romelic de-
mokratiamde gasavleli gardama-
vali periodis rolis gagebasa da
axsnas isaxavs miznad. aq cinizmi
politikuri mecniereba xdeba. am
politikuri mecnierebis perspeq-
tividan ki postkomunizmi, pirvel
rigSi, gardamavali periodia, rom-
lis drosac `realurad social-
isturi~ sazogadoeba kapitalis-
tur, demokratiul sazogadoebad
gardaiqmneba. politologia am
gardamaval periods specifikur
istoriul epoqad ar ganixilavs.
mas xom mTavari saidentifikacio
maxasiaTeblebi aklia: magaliTad,
specifikuri postkomunisturi
politikuri subieqti Tu sistema,
warmoebis specifikuri postko-
munisturi wesi, sakuTrebis for-
ma. sinamdvileSi politologias
postkomunizmis idea saerTod ar
sWirdeba. mas zemoT xsenebuli ̀ de-
mokratiamde gasavleli gardamava-
li periodis~ idea urCevnia, rom-
lis farglebSic gansakuTrebul
disciplinas qmnis _ tranzitolo-
gias, romlis amocanaa aRniSnuli
procesis Seswavla. is swored am
cinikur ideas efuZneba: xalxma,
romelmac Tavisufleba brZoliT
moipova, axla misi saTanadod gam-
oyeneba unda iswavlos. mocemuli
paradoqsis mniSvneloba bevrad
scildeba im istoriul situacias,
romelSic aRmosavleT evropis
postkomunisturi sazogadoebebi
aRmoCndnen 1989 wlis Semdeg.
gardamavali periodis idea
orTodoqsma politologebma
Semotanes 60-iani wlebis bolo-
sa da 70-ianebis dasawyisSi, um-
Tavresad samxreT amerikasa da
samxreT evropaSi sxvadasxva tipis
reJimebis monacvleobis asaxsne-
lad. Tavdapirvelad gardamavali
periodi mxolod `or gansxvave-
bul politikur reJims Soris ar-
sebul intervals~ aRniSnavda _
aseT minimalistur gansazRvrebas
iZleodnen 1984 wels. gardamavali
esei
cxeli Sokoladi 69
periodi yovelTvis `saidanRac ga-
mosvlas~ gulisxmobda: magaliTad,
`avtoritaruli mmarTvelobidan~,
rogorc o’donelis, uaiThedisa da
Smiteris wignis saTaurSia. imxanad
politologia reJimis Secvlis
fenomens retrospeqtulad ganixi-
lavda da cdilobda, istoriuli
gamocdileba gakveTilad gamo-
eyenebina. mas momavali naklebad
ainteresebda, radgan amgvari
gardamavali periodebis Sedegebi
met-naklebad cxadi iyo. maT yov-
elTvis demokratia ar mohyveboda,
SeiZleboda avtoritaruli re-
Jimi avtoritaruli mmarTvelobis
sxva formiT Secvliliyo. maSin
jer kidev Tvlidnen, rom samxreT
amerikaSi samxedro diqtaturas
marqsistuli an sulac maoistu-
ri diqtatura Secvlida. magali-
Tad, demokratiis mosurne Cileli
xalxi, prezident aliendesTan er-
Tad, Taviseburi `socialisturi
demokratiis~ Senebas Seudga, ma-
gram samxedro xuntam is sul sxva
mimarTulebiT waiyvana.
maSindeli politologebis
TvalSi msoflio jer kidev Zalian
rTuli da mravalsaxovani Canda:
mxolod ori dapirispirebuli
ideologiur-politikuri sistema
da samxedro bloki ki ar aqti-
urobda, aramed `mesame samyaros~
anti-kolonialuri moZraobebic,
romlebsac gauTvaliswinebeli
politikuri Sedegebi mohyveboda
xolme. im dros jer kidev egonaT,
rom arCevani arsebobda, rom isto-
riis ganviTareba nebismieri mimar-
TulebiT SeiZleboda. 1980-iani
wlebis bolos raRac Seicvala da
tranzitologiamac sakuTari kv-
levis sagani sxvagvarad gaiazra.
dRes politikuri transformaci-
is procesi winaswar gansazRvras
iTxovs. misi mizani xom yvela
SemTxvevaSi cnobilia: dasavluri
liberaluri demokratiis glo-
balur kapitalistur sistemaSi
CarTva. aqedan gamomdinare, gar-
damavali periodis idea TiTqmis
eqskluziurad e.w. postkomunis-
tur sazogadoebebs daukavSirda.
man demokratiisken gadadgmuli is
nabijebi aRniSna, romelTa dawyeba
1989-90 wlebis cnobil istoriul
movlenebs daemTxva, procesi ki
dResac met-naklebi warmatebiT
grZeldeba, umTavresad _ aRmosav-
leT evropaSi. am situacias kar-
gad icnoben `komunizmis Svilebi~,
romlebsac istoriuli determin-
izmis logikiT zrdidnen. sazoga-
doeba xom swored klasTa brZolis
mamoZravebel Zalas mihyavda uke-
Tesi, uklaso momavlisken. imxanad
Tavisufleba imas niSnavda, rom
istoriis rkinis kanonebi geRiare-
bina da maT damorCilebodi. gza
bevrad ukeTesi, komunisturi mo-
mavlisken ara mxolod garkveviT
Canda, aramed masze gavla sruliad
gardauvalic gamxdariyo.
dRes am xalxs eubnebian, rom maT
isev msgavsi gamocdileba unda mi-
iRon, amjerad istoriis zogad
kanons upirobod unda daemor-
Cilon. mizani naTlad da garkveviT
Cans, misi miRwevis SesaZleblobac
garantirebulia. gardamavali pe-
riodis axali ideologis Tanax-
mad, demokratiis gzaze didi
dabrkolebebi ar Segxvdeba, Tu
realur gare faqtorebs (ekonomi-
kurs, kulturuls, instituciurs
da a.S.) zustad gansazRvrav da
angariSs gauwev. zog SemTxvevaSi,
geografiuli mdebareobac sakma-
risi aRmoCndeba. `rasakvirvelia,
geografiuli mdebareoba erTad-
erTi mizezia, romelic imeds gva-
Zlevs, rom aRmosavleTi evropis
qveynebi demokratiisa da aRmSene-
blobis gzas gahyvebian. Tu eko-
nomikur zrdasa da instituciur
qsels gavakontrolebT, demokra-
tias namdvilad mivaRwevT~, _ wers
erT-erTi tranzistologi, visac
politika gare faqtorebis dasaZl-
evad warmoebul brZolad miaCnia.
sxvebi cota Sors midian. de-
mokratiisken mimavali gza Tavad
bunebam gangvisazRvra. es `bunebri-
vi tendenciaa da amrigad, Znelad
misaRwevi ar aris~.
>>> gagrZeleba gv. 111
esei
70 cxeli Sokoladi
esei
cxeli Sokoladi 71
mkiTxveli mixvda, albaT, rom sa-
Taurad dasmuli sityvebi perifra-
zia cnobili gamoTqmisa _ „Cven ar
wavalT kanosaSi“. Tumca, isic SeiZ-
leba yvelam ar icodes, ras niSnavs
es da amdenad patara ganmartebaa
saWiro.
Sua saukuneebSi germaniaSic ise
iyo, rogorc sxvagan. erTmaneTs
mtrobdnen saero da sasuliero
xelisufalni. mudmivi SuRli iyo
mefesa da feodalebs Soris. or
duSmans Sua (erT mxares _ eklesia,
meore mxares _ feodalebi) moqceul
mefes, dro da Jamis Sesaferad, xan
erTi unda aerCia mokavSired, xan
_ meore. asec iqceodnen. eklesiis
saSualebiT feodalebs aviwroebd-
nen. feodalebis meoxebiT eklesias
boWavdnen. wonasworoba imisda mi-
xedviT icvleboda, mefes rogori
xasiaTi hqonda. mSvidni da Wkuada-
mjdarni inarCunebdnen SedarebiT
wynar urTierTobas. Wirveulni da
Zalauflebismoyvarulni gamudme-
bul WidilSi iyvnen.
1075 wels hainrix meoTxem (1050-
1106 ww.) milanoSi mTavarepiskopo-
si, xolo spoletosa da fermoSi
episkoposebi daniSna. aman romis
papi grigol meSvide Zalian gaabra-
za _ uCemod rogor gabedao. magram
amjerad mefis Tavxedoba moiTmi-
Cven ar wavalT moskovSi 1990
avtori: akaki baqraZe
esei
72 cxeli Sokoladi
na da urTierToba aRar gaamwvava.
hainrixma papis siCume sisusted
miiCnia. Tavs gavida. 1076 wels,
vormsSi, germanel mTavarTa kre-
baze, grigol meSvide papis taxti-
dan gadayenebulad gamoacxada. es
ukve metismeti iyo. gacecxlebul-
ma grigol meSvidem hainrix meoTxe
SeaCvena, eklesiidan mokveTa da
misi qveSevrdomebi mefis erTgule-
bis ficisagan gaaTavisufla. ico-
cxleT, axla ki SeSinda mefe. ifi-
qra _ papis wyevlas feodalebi Cems
winaaRmdeg gamoiyenebeno, taxti da
qveyana Tavze dameqcevao _ da 1077
wels Tavzenacardayrili eaxla
grigol meSvides kanosaSi (papebis
rezidenciaa alpebSi) patiebis sa-
Txovnelad. hainrixi Seiwyales, ma-
gram Sercxvenili da damcirebuli
dabrunda samSobloSi.
amis mere rva saukune gavida,
roca „rkinis kanclerma“ oto bis-
markma, 1872 wlis 14 marts germa-
nel ers gamoucxada: „Cven ar wa-
valT kanosaSi“. es ki imas niSnavda,
rom im dRidan germania aRaravis
uzenaesobas ar cnobda. igi iyo Ta-
visufali da TavisTavadi.
Sors ar aris is dRe, roca qar-
Tvelma xelisufalmac unda Tqvas:
Cven ar wavalT moskovSi. magram
am qadilis Zala iseve unda Segwe-
vdes, rogorc oto bismarks. ami-
saTvis Seqmnil viTarebas fxizlad
unda SevxedoT. yvelaferi zustad
gavTvaloT. is winaaRmdegobebi
naTlad gaviTvaliswinoT, rac Ta-
visuflebisaken mimaval gzaze ga-
dagveRobeba. marTalia, Secdomisa-
gan kaci arasodes aris dazRveuli,
magram Cven Cveni xeli saqmes ar
unda davakloT.
ssrk, rogorc erTiani, unitaru-
li saxelmwifo, irRveva. es aRar
aris saeWvo. amas ara marto litvis
gadawyvetileba adasturebs, aramed
saerTo mdgomareoba-ganwyobile-
bac. litvas misi mezoblebi latvia
da estoneTi mihyvebian. mere mol-
daveTi da saqarTvelo gaikafavs
gzas da ase sxvebic TandaTanobiT.
marTalia, xelisufleba ebRauWeba
ssrk-is SenarCunebas da nair-nairi
axali kanonebiT cdilobs proce-
sis SeCerebas, magram es momakvdavis
ukanaskneli gabrZolebaa. Tumca
es imas srulebiT ar niSnavs, rom
ssrk sikvdils gulmSvidad Seege-
beba. ufro is aris mosalodneli,
rom ukanaskneli gabrZoleba iqneba
sastiki da daundobeli. xelisu-
flebis mzakvrobas rom Tavi dava-
neboT, calkeul, TavzexelaRebul,
gonebaSeryeul tipsac ki SeuZlia
ubedurebis datrialeba. kargad
iciT, ssrk teritoria dafarulia
atomuri elsadgurebiT, Termo-
birTvuli, qimiuri, biologiuri
iaraRis qarxnebiTa da sawyobebiT.
sakmarisia romelime maTganis afe-
Tqeba da ra mohyveba amas, rei bre-
dberic ver warmoidgens. yvelafe-
ri rogorc xalxis, ise mTavrobis
keTilgonierebazea damokidebuli.
orive mxarem Tanabrad unda gaigos
dRevandeli istoriuli procesis
moTxovnileba: yoveli xalxi Ta-
visufali da damoukidebeli unda
iyos. am procesis xelis SeSla da-
marcxebisaTvis aris ganwiruli.
amitom mas xeli unda Seuwyo da win
ar gadaeRobo. xelis SeSla pro-
cess ver SeaCerebs, msxverpls ki
gamoiwvevs. amis sruli gacnobie-
reba aucilebelia xalxisTvisac da
xelisuflebisTvisac.
davakvirdeT saqarTvelos konkre-
tul magaliTs.
daiSala saqarTvelos komkavSi-
ri. aman qarTveli axalgazrdobis
sixaruli gamoiwvia. magram rogor
Sexvdeba mas araqarTveli ymawvi-
lkacoba? afxazebi, osebi, rusebi
ueWvelia ruseTis komkavSirs Seu-
erTdebian. cxadia, amas uaxloesi
momavali gviCvenebs, magram, Cemi
azriT, dResac darwmunebuli unda
viyoT, rom es ase moxdeba. azerbai-
janelebi da somxebi, albaT, amjo-
bineben azerbaijanisa da somxeTis
komkavSirs SeuerTdnen. Tumca arc
is aris gamoricxuli, rom maTac
ruseTis komkavSiri airCion. am
saqmeSi metad aqtiurad Caerevian
moskovis emisrebic.
maSasadame, erovnuli niSnis mi-
xedviT, saqarTvelos axalgazrdo-
ba gaiyofa.
uaxloes xanebSi saqarTvelos ko-
munisturi partiis yriloba Catar-
deba. Tu saerTo tendencias gavi-
TvaliswinebT, maSin saqarTvelos
kompartia gamoeyofa skkp-s. Tu ase
moxdeba, arc aq aris araferi sa-
eWvo, rom afxazTa da osTa partiu-
li organizaciebi darCebian skkp-Si
da ara saqarTvelos kompartiaSi.
ras izamen azerbaijanelebi, ruse-
bi, somxebi? ufro is aris savarau-
debeli, rom isinic skkp-Si yofnas
amjobineben.
maSasadame, partiuli da erovnu-
li niSniT, saqarTvelos mosaxleo-
bas gayofa elis.
Tumca ra dasamalia da qarTve-
loba ukve gayofilia. qarTuli
erovnuli moZraobis partiebisa da
organizaciebis gverdiT ukve ar-
sebobs social-demokratiuli par-
tia, organizacia „stalini“, iqmneba
(Tu ukve Camoyalibebuli ar aris)
leninur-stalinuri bolSevikuri
partia (1936 wlis konstituciis
platformaze).
yvelaferi es uTuod da uTum-
caod metyvelebs erovnuli moZra-
obis yvela organizaciisa da par-
tiis gaerTianebis aucileblobas,
erTiani, yvelasaTvis savaldebu-
lo, erovnuli politikis Camoya-
libebis gardauvalobas.
1989 wlis cnobebis mixedviT, sa-
qarTveloSi sul 5 milion 400841
kaci cxovrobs. aqedan qarTveli 3
milion 787393 adamiania (gaz. „ko-
munisti“, 1990 w., 24 marti). danar-
Cen erT milion 613248 araqarTvels
mkafiod, gasagebad, damajereblad
unda vuTxraT: qarTuli erovnu-
li moZraoba ar emuqreba arc erTi
araqarTvelis erovnul uflebas,
Rirsebas, Tavisuflebas, damouki-
debel, Tavisufal saqarTveloSi
maT eqnebaT yvela is ufleba, rac
qarTvel moqalaqes. qarTveli xal-
xi saukuneebis manZilze cxovrob-
da erovnuli diskriminaciis piro-
bebSi. man kargad icis, ras niSnavs
esei
cxeli Sokoladi 73
es. amitom igi arasodes gaimetebs
sxvas Cagvrisa da damcirebisaTvis.
Tamaris samefoSi mTeli amierka-
vkasia da nawilobriv Crdilo ka-
vkasiac iyo gaerTianebuli. ramde-
nadac vici, arc erT imdroindel
mematianes (arc qarTvels da arc
somexs, arc arabsa da arc spar-
sels) ar dauCivlia, ar dauweria da
uTqvams _ saqarTveloSi religiu-
rad an erovnulad romelime xal-
xi iCagrebodao. Tuki XII saukuneSi
movZebneT Tanacxovrebis forma da
ena, me-20 saukunis bolos ra Rmer-
Ti unda gagviwyres, rom es ver mo-
vaxerxoT?!
dRevandel viTarebaSi gadaude-
blad mosagvarebelia problema:
saqarTvelos araqarTulma mosa-
xleobam mxari dauWiros qarTul
erovnul-ganmaTavisuflebel mo-
Zraobas. es im SemTxvevaSi gaxdeba
SesaZlebeli, Tu azerbaijanelebs,
kidebeli saqarTvelo mowyobili
politikur-administraciuli da
ekonomikuri TvalsazrisiT.
saqarTvelo administraciulad,
misi istoriuli provinciebis mi-
xedviT, olqebad unda daiyos (qar-
Tlis, kaxeTis, guriis, samegrelos
da a.S. olqebi). roca rusTavelis
sazogadoebis regionaluri organi-
zaciebis amgvari dayofa movindo-
meT, aman seriozuli winaaRmdegoba
gamoiwvia. kuTxur gankerZoebulo-
bas Seuwyobso xels _ SeeSindaT.
es me sayuradRebo argumentad ar
mimaCnia. jer erTi imitom, rom Tu
Cven me-20 saukunis bolos erTia-
ni erovnuli cnobiereba ar gvaqvs,
maSin daRupula Cveni saqme da es
aris. meorec imitom, rom Tana-
medrove ekonomikuri sistema am
gankerZoebulobis araviTar sa-
Sualebas ar iZleva. piriqiT, er-
Tianobas moiTxovs. amis Cinebuli
im olqebSi, sadac qarTuli mo-
saxleobis gverdiT cxovrobs ara-
qarTulic, araqarTul mosaxleo-
bas unda mieniWos sruli erovnuli
TviTmmarTvelobis ufleba.
ra principebiT da kanonebiT mo-
qmedebs erovnuli TviTmmarTve-
loba, es unda SemuSavdes qarTuli
erovnuli moZraobisa da araqar-
Tuli mosaxleobis warmomadgenel-
Ta erToblivi SeTanxmebiT.
saqarTvelos politikur-admi-
nistraciuli principis saswrafo
damuSaveba imitomac mimaCnia au-
cileblad, rom amJamad moskovSi,
am kuTxiT rogorc mTel ssrk, ise
mokavSire respublikebis mowyobis
nair-nairi variantebi muSavdeba. ma-
galiTad, vinme boltenkova, mosko-
vSi, sul axlaxan gamocemul wign-
Si _ „Межнациональные отношения в перспективе“ _ gvimtkicebs, mokav-
Sors ar aris is dRe, roca qarTvelma xelisufalmac unda Tqvas: Cven ar wavalT
moskovSi. amisaTvis Seqmnil viTarebas fxizlad unda SevxedoT. yvelaferi zustad
gavTvaloT. is winaaRmdegobebi naTlad gaviTvaliswinoT, rac Tavisuflebisaken
mimaval gzaze gadagveRobeba. marTalia, Secdomisagan kaci arasodes aris
dazRveuli, magram Cven Cveni xeli saqmes ar unda davakloT.
afxazebs, berZnebs, osebs, rusebs,
somxebs, qurTebs da sxvebs ecodi-
nebaT, rogoria qarTuli erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraobis na-
cionaluri politika. deklaraciis
saxiT, dauyovnebliv unda gamocxa-
ddes erovnuli politikis ZiriTa-
di principebi, SemuSavebuli yvela
qarTuli partiisa da organizaciis
mier. mieces saTanado axsna-ganmar-
teba, movisminoT araqarTuli mo-
saxleobis azri. Cven unda vicodeT
mkafiod da utyuarad _ vis uWers
mxars saqarTvelos araqarTuli
mosaxleoba, qarTul erovnul-gan-
maTavisuflebel moZraobas Tu mis
mowinaaRmdege Zalas.
amis garkveva didad aris damoki-
debuli imaze, rogor iqneba damou-
magaliTi germaniis federaciuli
respublikaa. iqac istoriuli pro-
vinciebis mixedviT aris adminis-
traciulad qveyana dayofili. Cven
SegviZlia am gamocdilebis Seswa-
vla da gamoyeneba (amgvari azri ir.
Sengelaiasac aqvs gamoTqmuli).
yovel administraciul erTeuls
didi TviTmmarTveluri uflebebi
unda mieces. isini ar unda iyvnen
mTlianad saqarTvelos mTavrobaze
damokidebuli. saqarTvelo warmo-
midgenia respublikad, romelsac
prezidenti marTavs. Cemi varau-
diT, saqarTvelos prezidents ise-
Tive uflebebi unda hqondes, rac
safrangeTis prezidents aqvs. aq
safrangeTis gamocdileba SeiZle-
boda gagveziarebina.
Sire respublikebis statusi saer-
Tod ar unda arsebobdeso. vTqvaT,
amierkavkasiaSi azerbaijani, saqar-
Tvelo, somxeTi ki ar unda iyvnen,
rogorc saxelmwifo erTeulebi,
aramed amierkavkasias unda erqvas
Закавказский край, sadac yvela mo-
saxle ers Tanabari social-eko-
nomikuri, politikur-kulturuli
uflebani eqnebaT. aseve baltiis-
pireTSi estoneTi, latvia, litva
ki ar unda figurirebdnen, aramed
maTi saerTo saxeli Прибалтийский край. roca yvela erovnuli saxel-
mwifoebrioba moiSleba, maSin ero-
vnuli SuRlic aRar iqnebao, _ gva-
rwmunebs boltenkova.
arc is unda dagvaviwydes, rom
Tavad kremlSi karga xania gacxo-
esei
74 cxeli Sokoladi
velebuli saubaria sabWouri fe-
deraciis axlebur formaze, axal
samokavSireo xelSekrulebaze. am
bolo dros gansakuTrebiT daCqar-
da am kanonebis SemuSaveba-ganxil-
va. marTalia, es kanonproeqti jer
sabolood miRebul-damtkicebuli
ar aris, magram sruliad dabejiTe-
biT winaswar SeiZleba iTqvas, rom
saqarTvelom igi unda uaryos.
ratom?
kanonproeqti iTvaliswinebs sa-
erTo saxalxo referendumis Cata-
rebas. referendumma unda gadawyvi-
tos, surs Tu ara ama Tu im mokavSire
respublikas ssrk-dan gasvla. Tu
referendumi daadasturebs gasvlis
survils, mere igi unda ganixilos
ssrk-is saxalxo deputatTa yrilo-
bam. yriloba uflebamosilia dae-
Tanxmos an ar daeTanxmos saxalxo
referendumis gadawyvetilebas. Tu
yriloba daeTanxmeba saxalxo refe-
rendumis gadawyvetilebas, mokavSi-
re respublika gava ssrk-dan. Tu ar
daeTanxmeba, ver gava.
ra gamodis? mTeli eris survil-
sa da gadawyvetilebaze maRla dgas
yrilobis Tanxmoba an arTanxmoba.
qarTveli an romelime sxva xal-
xis miswrafeba Tavisuflebisaken
SeuZlia Caklas erovnulad Wreli
Semadgenlobis yrilobam. qarTveli
xalxi ki ar aris gadamwyveti Tavi-
si bedis, aramed romelime CuvaSis
an udmurtis xma. iseve, rogorc
romelime qarTveli deputatis xmas
SeuZlia daabrkolos imave CuvaSis
da udmurtis Tavisuflebis saqme.
meore, rasac kanonproeqti iTxo-
vs, gaxlavT is, rom ama Tu im moka-
vSire respublikis avtonomiur
erTeulebs ufleba eqnebaT Tavad
gadawyviton sad darCnen _ im res-
publikaSi, romelic ssrk-dan gadis
Tu ssrk-Si. e.i. avtonomiuri er-
Teulebi calke atareben referen-
dums da ara mokavSire respublikis
mTel mosaxleobasTan erTad.
garegnulad es ise gamoiyureba,
TiTqos erTa Tanasworuflebiano-
bas iTvaliswinebdes, namdvilad ki
mokavSire respublikis Zireul mo-
saxleobas yvela uflebas arTmevs.
saqarTvelos bedis gadawyveta qar-
Tvel xalxze ki ar aris damokide-
buli, aramed afxazeTis assr-sa da
samxreT oseTis ao-ze. Tu qarTve-
li xalxi moisurvebs ssrk-dan gas-
vlas, xolo afxazeTis assr da sa-
mxreT oseTis ao ssrk-Si darCenas,
saqarTvelo kargavs am miwa-wyals.
amas emateba isic, rom ama Tu im
mokavSire respublikaSi kompaqtu-
rad dasaxlebul sxvadasxva xalxs
SeuZlia gamoxatos Tavisi neba da
scnos an ara mizanSewonilad mokav-
Sire respublikis gasvla ssrk-dan.
Sens erTaderT sacxovrisSi, Sens
istoriul samSobloSi rom yvela
uflebas CamogarTmeven, es Turme
xalxTa Tanasworuflebianoba yo-
fila.
sainteresoa, ras ityodnen axa-
li samokavSireo xelSekrulebis
avtorebi, maTTvis vinmes rom Se-
eTavazebina kanoni, romlis Tanax-
mad saxlis yidva-gayidva patronis
ufleba ki ar ariso, aramed _ mdg-
muris. amaSic Tanasworuflebiano-
bas dainaxavdnen?
kuluarebSi bevrs laparakobdnen
imaze, rom axali samokavSireo xel-
Sekruleba unificirebuli ar iq-
neba. igi mokavSireobis problemas
diferencirebulad miudgeba. yve-
la mokavSire respublikas ufleba
mieniWeba sakuTari Sexedulebisa-
mebr dados axali xelSekruleba.
laparaki laparakad darCa. araferi
amgvari kanonproeqtSi ar aris.
>>> gagrZeleba gv. 116
esei
cxeli Sokoladi 75
URBAN TRIBE`me var poeti-jedai~
daviT-defi gogibedaSvili
`dari duri
dari duri
dari daralee~
xalxuri
kavkasiuri `betonis jungle-
bSi~ arsebobisas Zalauneburad
iwyeb fiqrs pirovnuli gadarCe-
nis strategiebze, xSirad es spon-
tanuri da gauazrebeli procesia,
magram yvela SemTxvevaSi sasowa-
rkveTilad mimarTulia mentalu-
ri da fizikuri gadarCenisken da
Tu jizasis stilistikiT vityviT,
_ vai maT, vinc araefeqtur stra-
tegias airCevs. SeiZleba saqar-
Tvelom moipova damoukidebloba
1989-Si, magram pirovnuli Tavi-
suflebis mosapoveblad dResac
agrZelebs brZolas. mTeli `sxva
saqarTvelo~ sigaretis boliT
damZimebul oTaxebsa da sabWoTa
TreSiT gavsebul fantomur qala-
qebSi. Sesabamisad, am junglebSi
arsebobs Temuri wyobilebisTvis
damaxasiaTebeli gemrieli to-
mobrivi sistema da yoveli tomi
Tavisi totemebiT da meTodebiT
ibrZvis, saboloo jamSi, rogorc
Cans _ gadarCenisTvis.
Cemi tomi, iseve rogorc sxva
axalgazrda tomebi, SedarebiT
axalia am qaotur, ierarqiul sis-
temaSi da formirdeba iseT dros,
roca ar arsebobs masala formi-
rebisTvis, xolo Zveli berZenis
opiumnarevi sityvebi _ `momeciT
sayrdeni da me amovatrialeb mso-
esei
mSobliuri Sizoanu paTetikuri teqsti sakuTari nihilizmis
an (SeiZleba) sizarmacis gasamarTleblad
avtori: zura jiSkariani
76 cxeli Sokoladi
flios~ _ sakmaod aqtualuri Temaa
da Zalian hgavs Cveni tomebis di-
lis bodvebs, gansakuTrebiT iafi
sasmelebis (romlebic gaZvirda) da
ormag fasSi nayidi eqstazis mox-
marebis meore dRes, roca rTulia
patriotizmi, xolo `guli Zgers,
guli, guli Zgers...~ rogorc aqe-
dan mixvdebodiT, axalgazrda to-
mebi gadarCenis radikalur meTo-
debsac ki mimarTaven xolme, da
erT-erTi aseTi Cveni sayvareli
meTodia informacia, `Wkviani wig-
nebi~: fsiqologiuri literatura,
rogorc mentaluri iaraRi sakuTa-
ri, erTaderTi da Zvirfasi tvinis
profilaqtikisTvis. tvinis profi-
laqtika ki Cemi tomis sayvareli
meTodia.
Cven gvainteresebs pirovnuli
drama rogorc performansi, stre-
sis qveS myofi neironebis Teatri,
romelic iwvis, qalaqis Tavisufa-
li binebis ruka (droebiTi avto-
nomiuri zonebi), Tavisufali seqsi
da Cumi CaTlaxuri (kulturuli)
Canafiqrebi. ori sityviT, is, rasac
eZaxian ontologiur anarqizms.
Cven naklebad gvjera, rom socia-
luri aqtivoba bananis respublika-
Si imdenad efeqturi SeiZleba iyos,
rom megobarTan cxeli Cais dale-
vas (`Star Wars~-is yurebas, sawol-
Si Cagorebas, saTevzaod wasvlas,
kompiuteris TamaSs) saprotesto
aqciaze wasvla arCio. SeiZleba es
nihilizmia, da dae iyos, Tu am Se-
mTxvevaSi, nihilizmi wamlis is pa-
tara dozaa, romelic kurnavs to-
taluri Sizofreniisgan. (waikiTxe:
romelsac bariga morfeusi aZlevs
axalgazrda haker neos `matricis~
pirvel seriaSi) swored Sizofre-
niaze vilaparakebT qveviT.
ormagi Setyobineba, anu
`amisTana bednieri gana
aris sadme~...
`mkvdari ukve me aris~
spandera
`ideologia aris Sizofrenia~
gi debori
ra akavSirebs erTmaneTTan pre-
zidents, agvistos omis droindel
mis paTosur gamosvlebs da kadre-
bs, sadac is isterikamdea SeSinebu-
li, helouinis darbevis videos da
ganrisxebul mRvdlebs, kviris wir-
vebis kacTmoyvare ritorikas, qar-
Tul Jurnalistikas da samyaros,
romelSic vcxovrobT?
kavSiri am urTierTsawinaaRmde-
go movlenebs Soris negatiuria da
hqvia simulakri (imedia, filoso-
fosi gogoebi da biWebi mapatieben
am erTob uxamsi da Tavze lafdasx-
muli sityvis xmarebas). es kavSiri
aris Cavardnili propaganda, rea-
lobis kolafsi.
`imedis~ cnobili siuJeti realo-
bis gaqrobis umaRlesi pilotaJi
iyo. Cven bileTebi mogvces media
jadoqrobis, komunikaciuri Savi
magiis ritualze dasaswrebad da
gvanaxes, rogor xdeba yalbi rea-
lobis fabrikacia. TiTqos cota
xniT aRmovCndi uzarmazar qarxana-
Si, sadac brma deidebi da biZiebi
`akeTeben~ samyaros, romelSic Cven
vcxovrobT. me mgoni es am gadace-
mis erTaderTi plusi iyo. `qro-
nikam~ moaxerxa da qarTulenovan
masobriv sistemebSi uwyvetad mi-
mdinare Sizofreniis yoveldRiur
dozas ramdenjerme gadaaWarba,
aseTi IL propagandistuli over-
dozi ki SeuZlebelia ukvalod
gaqres. axla ki mivubrundeT pir-
vel abzacSi dasmul ritorikul
kiTxvebs. minda, cota gavxalisdeT
da Tqveni yuradReba erT saintere-
so faqtze SevaCero, romelic, ukve
didi xania, daJinebuli sijiutiT
meordeba Cveni naciis sakomunika-
cio sistemebSi da eTnofsiqiatre-
bis saTuT yuradRebas elodeba.
Sizofreniis TeoriaSi arsebobs
Zalian saintereso termini Double Bind ormagi Setyobineba, es aris
mdgomareoba, romelsac erTi ada-
miani gacnobierebulad Tu gauc-
nobiereblad iwvevs meoreSi da
romlis drosac meores aRar rCeba
Sansi, gaakeTos swori arCevani. or-
magi Setyobinebaa, roca avtorite-
ti (mag. deda) eubneba Svils: `gibr-
Zaneb, ar Seasrulo Cemi brZanebebi~.
aseT SemTxvevaSi, Svilis nebismieri
arCevani mcdaria da iwvevs avtori-
tetuli pirovnebis agresias. Sesa-
bamisad, adamiani, romelmac orma-
gi Setyobineba miiRo, ibneva, ver
akeTebs swor arCevans. Tu ormagi
Setyobinebebis nakadi xangrZlivi
periodis ganmavlobaSi meordeba,
adamiani saerTod kargavs sakuTar
nebas, uWirs damoukideblad azro-
vneba, realobis adekvaturi aRqma.
amxanagi gregori beiTsoni, `ormagi
Setyobinebis~ avtori miiCnevs, rom
ormagi Setyobinebebi Sizofre-
niis gamomwvevi mTavari mizezia.
ar aris aucilebeli, aseTi Setyo-
bineba maincdamainc teqstis saxiT
arsebobdes. nebismier komunikacias
ramdenime logikuri done aqvs, da
Tu am doneebs Soris SeuTavseblo-
baa, e.i. saxezea ormagi Setyobineba
(cota uxeSi magaliTi: prezidenti
ambobs, rom omi movigeT da bed-
nierebi unda viyoT, saxeze ki feri
ar adevs; an popularuli telearxi
acxadebs, rom ruseTma dabomba ae-
roporti. Tqven ki fanjridan xe-
davT, rom aeroporti adgilzea da
ar iciT, ras daujeroT _ sakuTar
Tvalebs Tu masmedias). ormagi Se-
tyobinebis Teoriis axali danama-
tia _ sammagi Setyobineba, romelic
Cndeba xolme Zalauflebriv stru-
qturebTan an adamianebTan komu-
nikaciis Semdeg. magaliTad, Tu
mTavroba acxadebs, rom sityvis Ta-
visufleba misi umTavresi miRweva
da sazrunavia, Tqven didi yoymanis
Semdeg gamodixarT da am Tavisufa-
li sityvis gamoyenebiT akritikebT
Zalauflebas, xolo amis sapasuxod
gesmiT, rom aseT dros sityvis Ta-
visuflebis gamoyeneba Ralatia da
es isjeba _ ai, es aris sammagi Se-
tyobineba. ai, es aris Sizofreniis
namdvili didi muSti, romelic Te-
savs konspirologiur paranoias,
rogorc marTvis sistemas gabrue-
buli tvinebis fxvier niadagze.
axla dafiqrdiT da gaixseneT
saqarTvelos uaxlesi istoria _
esei
cxeli Sokoladi 77
politikuri debatebi, mTeli mas-
mediuri TreSis terabaitebi, rac
ki am xnis ganmavlobaSi giWamiaT.
gaixseneT da SeecadeT, ipovoT am
kadrebSi ormagi Setyobinebis ni-
muSebi. nu SegeSindebaT, rom Cve-
ni ormagi Setyobinebebis dRiuri
doza bevrad aRemateba Sizofre-
niuli riskis saSualo maCvenebels.
roca erTsa da imave gadacemaSi
ori politikosi agresiuli saso-
warkveTilebiT amtkicebs or Seu-
Tavsebel rames da Tavisi versiis
dasadastureblad orive (!) `flo-
bs~ specialur dokumentacias da
wonian mtkicebulebebs _ ormagi
Setyobinebebis garda, adgili aqvs
realobis speqtaklad qcevas, vir-
tualizacias da Tu es `realoba~
amavdroulad mayureblis cocxa-
li nawilia, gamodis, rom yvela _
ekrans iqiT, ekrans aqeT _ mTeli
qveyana gadaqceulia virtualur,
simulaciur TamaSad. am gaugebro-
baSi moxvedrili yvela adamiani
Sizofreniuli spamis generatori
xdeba, daClungebuli `Tavisufali~
nebiT. yvelas Tavisi matrica aqvs.
`gixaroden, gixaroden, mzem Rru-
blebi gadadeeenaaaa~...
taqtikuri media Tu
taqtikuri realoba?
taqtikuri media mis pirvel mani-
festSi aRwerilia rogorc `krizi-
sis, kritikisa da opoziciis media~.
es oficialuri tvinisrecxvis wi-
naaRmdeg alternatiuli, damou-
kidebeli informaciuli `mauwye-
blobebis~ praqtikaa. teqnikurad
nebismieri taqtikuri media efuZ-
neba iaffasian an ufaso teqnolo-
giebs, rac patara saSualebas mainc
iZleva didi mediebis (waikiTxe:
realobis oficialuri versiis)
winaaRmdeg sakuTari tribunis Se-
saqmnelad. TiTqos saqarTveloSi
uamravi mizezi arsebobs taqtikuri
mediis arsebobisTvis, magram sa-
boloo jamSi, rac gvaqvs, es aris
ramdenime blogi da ramdenime ada-
miani, vinc adekvatur da droul
reaqcias amJRavnebs garemos cvli-
lebebze. igive situaciaa qarTul
artSic, romlis warmomadgenelTa
Zalian didi nawili dakavebulia an
zogadi xasiaTis masturbaciiT an
iaffasiani saxelmwifo propagandis
konveieriT (patriotuli klipebi
da videoebi, mTavrobis an opozi-
ciis mxardamWeri rok an saestrado
koncertebi da a.S.), saboloo jamSi
grovdeba tonobiT kitCi, rac 5-6
wlis Semdeg, darwmunebuli var,
iseTive sasacilo TreSi iqneba,
rogorc SevardnaZis droindeli
oficialuri qarTuli pop-kul-
tura. magram vinc ar Tvlis Tavs
pop-kulturul botad (specialu-
ri programa, romelic dawerilia
erTi funqciis Sesasruleblad)
,mag. qarTveli pankebi, ras akeTe-
ben dRes? bolo mini pank-festiva-
li, romelic DVD-zec ki gamovida,
mourideblad patriotul-naciona-
luri deviziT Catarda: `pativi eci
Sens ers, imRere qarTul enaze~,
riT gansxvavdeba leqsenis diskur-
sisgan? TiTqos aravis araferi aqvs
saTqmeli. erekle deisaZem Tavi-
si protesti (rogor SemaZules es
sityva) zumbas `afxazeTos~ nihi-
listuri pank-versiis SesrulebiT
rom gamoxata, lamis fexqveS gaig-
des qarTvelma patriotma, mili-
taristma pank-rokerebma (ormagi
Setyobinebis adamianebi). Semdeg
pank-rok festivals albaT erqmeva
`vazis naJuri~ an `mokali rusi~.
aqtualuri artis ase mcire
doziT arseboba yvelganmyofis
ormagi Setyobinebis TvalsaCino
Sedegia. amas emateba memarjvene
militaristuli diskursi da kon-
servatoruli azrovnebis tota-
luri mefoba, yoveldRiuri eko-
nomikuri problemebis siuxve da
sazogadoebis totaluri konfor-
mizmi, romelic SeiZleba ubralo
daRlilobiTac ki aris gamowveu-
li. es foni Zalian mouxerxebeli
samoqmedo arealia nebismieri me-
marcxene kritikuli artisTvis,
Tu aqtivobisTvis da, amavdrou-
lad, zRva masala da mizezi am
artis sakeTeblad. Tumca para-
noidaluri Sizofrenia imdenad
areulia yvela sferosa da infor-
maciul nakadSi, rom rTulia kla-
sikuri kritikiT saWiro efeqtis
miRweva. mag. telearxi `maestro~
an `kavkasia~ xSirad imdenad ara-
profesionaluri da DIY taqtikiT
moqmedebs, rom SeiZleba taqtiku-
ri mediis karg magaliTad gamod-
ges, magram maTi miznebi absolu-
turad gansxvavebulia nebismieri
media-ninZas miznebisgan, igivea
qarTuli mitingebis, samoqalaqo
daumorCileblobis da `revolu-
ciebis~ rigi taqtikebi, romlebic
aSkarad memarcxenuli `warmoSo-
bisaa~, magram memarjvene miznebiT
da mesijebiT ikvebeba. am qaotur
garemoSi martivia, liberalurma
aqtivistma sakuTari Tavi ultra-
memarjvene militaristis gverdiT
aRmoaCinos, rogorc es Tundac
`imedis~ protestis dros moxda.
Sesabamisad, sakuTari `tribunis~,
xmis ararsebobis gamo (Tu am tri-
bunas ar SemovsazRvravT mxolod
socialuri qseliT internetSi),
kritikuli azri tradiciulad (ix.
mixako wereTeli) sustia gurjis-
tanSi da Zalauneburad daTmobaze
midis nebismier avtoritarul, Si-
zo-paranoidul diskursTan, rome-
lic uxvad iRvreba teleyuTidan.
erTi mxriv, socialuri media
`Zlierdeba~, moviyvan dodi xare-
lis (Dodka.ge) frazas feisbuqidan:
`imedTan~ dakavSirebiT upreceden-
to faqti moxda qarTul socialur
mediaSi. garda ganxilvebisa, blo-
gebze dawerili uamravi posti-
sa, forumebs da aqaurobas aRarc
vTvli, soc. mediis saSualebiT mo-
xda aqciebis organizeba da arxis
direqtormac ki gancxadeba feis-
buqis saSualebiT gaakeTa~.
es marTla uprecedento situ-
aciaa saqarTvelosTvis, magram
informaciuli teqnologiebis
sinaTlis siCqariT gavrcelebis
pirobebSi sakmaod bunebrivicaa
samoqalaqo internet aqtivo-
ba (Tundac forumis saSualebiT
sakuTari azrebis dafiqsireba).
esei
78 cxeli Sokoladi
Tumca gacilebiT saintereso iqne-
ba kritikuli, antiavtoritaruli
media an calkeuli subieqti (ro-
melic Tavis mxriv mono-mediaa),
romelic seriozuli travmebis
gareSe SeZlebs ormagi Setyobi-
nebebis eTnofsiqiatriul sfero-
Si operirebas. taqtikuri media
(romelic aucileblad gulisxmo-
bs soc.medias da dafuZnebulia
masze) ufro met dros uTmobs
Zalauflebrivi, manipulaciuri
mesijebis gamovlenas, speqtaklis
TvalTvals sxvadasxva kuTxidan,
saidanac misi absurduloba Cans.
is axerxebs Ripiani politikuri
Waobis winaaRmdeg axalgazrduli
energiis da ulimito protestis
ramdenime muStSi mogrovebas. ma-
gram rogor SeiZleba pozitiu-
ri axalgazrduli energiis kon-
centracia sazogadoebaSi, sadac
bolo aTwleulebis ganmavlobaSi
nebismieri `pozitiuri~ wamowyeba
iyo gabrazebuli masebis griali
parlamentis SenobasTan, tyuili
dapirebebi, zemodan inscenire-
buli speqtaklebi, nacionaluri
TreSisa da cru idealebis zeimi?
yvela mitingi, yoveli revolucia
`imedis~ siuJetisnairi speqtakli
iyo (ubralod im speqtaklebis
mere aravis uTqvams, rom es iyo
modelireba). da ramdenadac yo-
veldRiuri cxovrebis virtuali-
zacia Cveni cnobierebis iseTive
`cocxali~ nawilia rogorc Sim-
Silis grZnoba _ es absurdis spe-
qtaklebi Cveni piradi istoriis
(zogjer mrwamsis da imedebis) or-
ganuli nawili gaxda.
zustad aq minda isev vaxseno
socialuri nihilizmi, romelic
xSirad bunebrivi reaqciaa aseT
unebisyofo da gamanadgurebel ga-
remoze. ra Tqma unda, arsebobs ra-
mdenime saxis nihilizmi, da taqti-
kuri mediis ararsebobis erT-erTi
mizezi swored aseTi nihilizmia,
romelic Cems Taobas axasiaTebs.
am SemTxvevaSi, Cven da Cveni tomebi
arsebobis gansakuTrebul riTmze
gadavediT, romelic mxolod pa-
siur amboxs gulisxmobs _ pro-
tests cxovrebis stiliT, gulu-
bryvilo imedis da rwmenis gareSe
socialur cvlilebebSi.
Cveni nihilizmi gansxvavdeba sxva
zarmaci moqalaqis religiuri pro-
testisgan, an paranoiduli agre-
siisgan, an opoziciuri ritorikis-
gan.
Cveni nihilizmi pasiuri samoqa-
laqo daumorCileblobaa, uaria
speqtaklSi monawileobaze, piradi
cxovrebis ufro meti SinaarsiT
datvirTvis xarjze.
Cveni nihilizmi sakuTari komu-
nikaciuri sistemebis mSeneblobaa,
mTvrali mogzauroba xruSCovkebi-
dan xruSCovkebSi, Cven gvafrTxo-
bs, magram amavdroulad mogvwons
sakuTari Tavis aRqma virusad,
romelic ar ekuTvnis mocemul
sxeuls, ormag Setyobinebebs Cven
vebrZviT Tavisufali siyvaruliT,
artiT da TviTganaTlebiT inter-
netSi.
Cven yvelas wasvla gvinda am
qveynidan, imitom, rom ar gvjera
momavlis, imitom, rom ar gvjera
tyuilebis da CvenTvis calkeu-
li megobris, individis cxovreba
gacilebiT saintereso da gulis
amaCuyebelia, vidre nebismieri
ideologiuri fiqcia an valdebu-
leba, romelsac Tavs gvaxvevs `sa-
mSoblo~, romelsac arasodes ar
gaukeTebia CvenTvis rame `kargi~.
Cveni nihilizmi Sizofreniis ga-
daxarSvis wamalia. da Tu dRes an
xval Cven mainc gadavalT taqtiku-
ri realobidan taqtikur mediaze,
araviTar SemTxvevaSi ar dagvaviwy-
deba, rom `mizani sistemis gaumjo-
beseba ki ara, misi mwyobridan ga-
moyvanaa. Tu virusad grZnob Tavs,
ratom unda gadardebdes is, rom
morig bags waawydi? `<©> daviT
makariZe [http://www.22111965.blogs-pot.com/]
imitom, rom: `araferi icvleba,
erT wreze vtrialebT da ase gagr-
Zeldeba usasrulod, Tavisi samo-
qalaqo dapirispirebebiT, areulo-
bebiT, tvinis recxvebiT, masobrivi
SizofreniiT, SiSebiT da mesianuri
ideebiT Sepyrobili prezidentebis
arCeviT, patriotizmis Tavze mo-
xveviT, militarizmis qadagebiT da
mogebuli, magram wagebuli omebiT.
mokled, dRes cud xasiaTze var:]~
<©> naja orasaki [nawyveti Zveli
iaponuri papirusebidan]
`imedis~ cnobili siuJeti realobis gaqrobis umaRlesi
pilotaJi iyo. Cven bileTebi mogvces media jadoqrobis,
komunikaciuri Savi magiis ritualze dasaswrebad da
gvanaxes, rogor xdeba yalbi realobis fabrikacia.
esei
cxeli Sokoladi 79
saavtoro
butoviavtori: levan berZeniSvili
ilustracia: mariam zaldastaniSvili
Savi zRvis margaliti, SesaniSnavi
qalaqi odesa XIV saukunis bolos
daaarsa litvis didma mTavarma vi-
tovtma. male osmanebma daipyres.
maSin mas xajibei, an polonurad
koCubei, erqva. osmanebma es dasax-
lebuli punqti edisanis provincia-
Si Seitanes. meTvramete saukuneSi
Turqebma xajibeiSi cixe-simagre
xelaxla aaSenes da mas eni-dunia
uwodes. xajibei maSin silistris
provinciis sanjayis centri iyo.
ekaterines mecadineobiT, ruseTma
SemoierTa es teritoriebi da ode-
sa „axali ruseTis~ anu novorosiis
did saporto qalaqad Camoyalib-
da. erTi saukunis ganmavlobaSi igi
ruseTis imperiis sididiT meoTxe
qalaqi gaxda peterburgis, mosko-
visa da varSavis Semdeg.
sxva tradiciebTan erTad, odesa
saxelganTqmuli iyo babelis mier
romantizebuli damnaSaveTa sa-
myaroTi, ebrauli saTvistomoTi,
yvela epoqis politikuri anekdo-
tebiT, moqalaqeTa frondioro-
biT, Tavisuflebisadmi SesamCnevi
ltolviT da, Sesabamisad, disiden-
tebis mravalricxovani saxelebiT.
Cvens zonaSi am SesaniSnav qalaqs
Rirseulad warmoadgenda Teore-
tikosi fizikosi petre butovi. igi
1982 wlis 10 Tebervals iyo dapa-
timrebuli da odesis saolqo sasa-
marTlos mier 5 weli banaki da 2
weli gadasaxleba hqonda misjili.
petre butovis damsaxureba disi-
denturi istoriis winaSe uzarma-
zaria: man viaCeslav igrunovisgan
Caibara, gazarda da istoriis mo-
napovari gaxada sabWoTa iatakqve-
SeTis saocreba, `samizdatisa~ Tu
`tamizdatis~ produqtebisgan Se-
mdgari antisabWoTa literaturis
veeberTela biblioTeka. ra ar iyo
am biblioTekaSi: solJenicinidan
da saxarovidan dawyebuli bul-
gakoviT, platonoviT, zamiatini-
Ta Tu pasternakiT damTavrebuli,
„mimdinare movlenaTa qronikidan~
dawyebuli da „litvis kaToliku-
ri eklesiis qronikebiT~ damTavre-
buli, oruelis 1984-iT dawyebu-
li da amalrikis „gaZlebs Tu ara
ssrk 1984 wlamde~ damTavrebuli,
maqsimoviseuli Jurnal „kontinen-
tiT~ dawyebuli da rusi solida-
ristebis saxalxo-SromiTi kavSi-
ris JurnaliT, saxelganTqmuli
„poseviT~damTavrebuli.
sabWoTa istoriis manZilze aseTi
iatakqveSa biblioTekebi sul sami
yofila: moskovis, peterburgisa da
odesis. saerTo aRiarebiT, yvelaze
didi yofila odesis biblioTeka,
romelSic 20 000-ze meti dasaxele-
bis TiTqmis 30 000 beWdviTi erTeu-
li (wigni, Jurnali, gazeTi, plaka-
ti da a.S.) da 20 000 mikrofilmi
80 cxeli Sokoladi
cema iyo imdroindeli mxatvruli,
politikuri da sazogadoebrivi
azris kvintesencia.
iatakqveSa biblioTekam butovis
xelSi TiTqmis aT weliwads iar-
seba, igi aTasobiT adamians ise
moemsaxura, rom Tavis arsebobas
safrTxe ar Seuqmna. butovi Sesa-
niSnavi direqtori iyo, brwyinvale
menejeri da administratori: sanam
Tavisufali iyo, biblioTeka yvao-
da da izrdeboda. aseve izrdebo-
da misi saxeli da dideba, odesis
biblioTekaze ukve miTebi iqmnebo-
da da es iqneboda imis SesaniSnavi
ilustracia, Tu risi gakeTeba Seu-
ZliaT adamianebs Tundac `borote-
bis imperiaSi~. samwuxarod, odesis
legendaruli biblioTeka iseve ga-
nadgurda cecxlSi, rogorc amave
qalaqis legendaruli sazafxulo
Teatri: butovis dapatimrebis Se-
mdeg umadurma Cekistebma samxree-
bze TiTo varskvlavi daimates da
mTeli odesuri biblioTeka mos-
pes. butovi xumrobda, _ Cemma wi-
namorbedma biblioTekarebma xalxi
CauSves da me mxolod wignebi gavi-
meteo. warmomidgenia, ra bedniere-
bi iqnebodnen Cekistebi, rodesac
odesis centrSi, butovis megobari
qalis saxlis saidumlo sardafidan
antisabWoTa literaturis tomeu-
lebi amohqondaT da iqve, saxel-
daxelod mowyobil autodafeze
wvavdnen mTeli kviris ganmavlo-
baSi. sxvaTa Soris, „antisabWoTa
literaturis~, anu kargi wignebis
ganadgurebis es samarcxvino pro-
cesi sabWoTa presamac gaaSuqa da
qarTuli sabWoTa presis flagma-
nis, saxelganTqmuli qarTul „ko-
munistis~ furclebzec ki moxvda.
butovis sasaxelod unda iTqvas,
rom man aawyo antisabWoTa wignebis
Camotanis marSrutebi evropidan
da amerikidan odesis portamde
(SemdgomSi meubneboda, _ mxolod
mezRvaurebs vendobodi da ara ge-
mis kapitanebs, zampolitebsa da
pompolitebso). TiTqmis mTeli an-
tisabWoTa literatura aqcia mi-
krofilmebad, xolo originalebi _
wignebi xeluxlebel fondSi Seita-
na. swored amitom mis biblioTekas
Cavardnamde raime seriozuli da-
nakargebi ar hqonia. beWdviT iSvia-
Tad beWdavdnen, magram Tu am sa-
qmes xels mohkidebdnen, papirosis
qaRalds iyenebdnen, romelic Svid
asls itanda. Tavis droze Cveni
partiis organoc, „samrekloc~ am
ueSmako meTodiT ibeWdeboda. ase
rom, petre butovTan, yvelafer-
Tan erTad, „teqnologiuri Zmobac~
makavSirebda. Cekistebma swored
xeluxlebeli fondi aRmoaCines,
mikrofilmebis saxiT ki butovis
biblioTekam dRevandelobamdec
moaRwia.
butovi ukve patimari iyo da po-
litikur banakSic iyo gadayvanili,
rodesac koreis TviTmfrinavis
tragedia moxda. es ambavi gulTan
ise axlos miitana, rom Tavis mud-
miv safiqralad da samuSaod aqcia.
zonaSi yvela axalmosuls ekiTxe-
boda TviTmfrinavis ambavs, ainte-
resebda yvelaferi: dro, statis-
tika, konkretuli TviTmfrinavis
istoria, mgzavrebi, politbiuros
reaqcia, sainformacio programa
„vremias~ pozicia, dasavleTis re-
aqcia da a.S., mokled, yvelaferi.
reisi 007-is tragedia butovis-
Tvis ara mxolod sabWoTa kavSiris
mier Cadenil vandalizmad, aramed
raRac pirad ubedurebad iqca. 1983
wlis 1 seqtembers sabWoTa gama-
nadgureblebma kunZul saxalinis
dasavleTiT, iaponiis zRvis Ta-
vze, „akrZalul sivrceSi~ Camoag-
des koreis aviaxazebis samoqalaqo
TviTmfrinavi ̀ boing 747~, romelic
asrulebda reiss niu iorki-seuli
(ankorijSi dajdomiT da sawvavis
SevsebiT). TviTmfrinavis bortze
269 adamiani imyofeboda (246 mgza-
vri da 23 ekipaJis wevri). yvela,
maT Soris 12 wlamde asakis 22 bavS-
vi, daiRupa.
sabWoTa kavSiri Tavdapirvelad
uaryofda, rom rame icoda inci-
dentis Sesaxeb, magram Semdeg aRia-
ra samgzavro TviTmfrinavis Camog-
debis faqti da daiwyo mtkiceba,
saavtoro
Sedioda. biblioTekas hqonda
sakuTari gasamravlebeli aparatu-
ra, UDC anu universalur aTobiT
sistemaze awyobili bibliografia,
mikrofilmebis damamzadebeli la-
boratoria da sakuTari finansebic
ki (biblioTekis wevroba fasiani
iyo, wliuri bileTi maneTi Rirda.
garda amisa, biblioTeka garkveuli
safasuris sanacvlod, amzadebda
aslebs, gamoscemda sakuTar pro-
duqcias, magaliTad yovelwliur
almanax „deribasovskaias~).
sabWoTa kavSiris dangrevis Sem-
deg am biblioTekis Sesaxeb mTelma
msofliom gaigo ludmila aleqse-
evas wignis (История инакомыслия в СССР, gansxvavebulad azrovnebis
istoria ssrk-Si, vilniusi 1992)
gamosvlis Semdeg; 1999 wels mec
mqonda moxseneba aSS-s kongresis
biblioTekaSi msoflios erovnu-
li biblioTekebis direqtorebis
winaSe odesur igrunov-butovis
iatakqveSa biblioTekaze. moxse-
nebam gansakuTrebuli mowoneba
daimsaxura samxreT amerikel ko-
legebSi, portugaliurad da es-
panurad iTargmna da, ramdenadac
vici, kubaSi analogiuri iatakqveSa
biblioTekis (ufro swori iqneba,
Tu vityviT, mediaTekis, radgan
beWduri erTeulebis garda, kubur
iatakqveSeTSi akrZaluli video-
filmebis soliduri maragic Sevi-
da) dafuZnebas Seuwyo xeli.
rogorc ludmila aleqseeva, ru-
suli disidentobis siamaye da Tavi-
suflebisTvis moZraobis namdvili
dedofali aRniSnavda, „samizda-
tis~ sust teqnikur bazaSi imale-
boda misi maRali xarisxis saidu-
mlo. marTlacda, vin gadabeWdavda
rames, vin gawevda seriozul risks
raRac umniSvnelo uazrobis gamo?
stamburad SeiZleba yvela sisu-
lelis beWdva, gansakuTrebiT, Tu
nacnobi gyavs an fuli geguleba;
xolo sabeWd manqanaze ibeWdeba
mxolod is, rac adamians aintere-
sebs, risTvisac is mzadaa, droc
daxarjos da riskic gaswios. swo-
red amitom, `samizdati~ TviTgamo-
cxeli Sokoladi 81
saavtoro
Tavze, aris simbolo ssrk-s momava-
li dacemisa. Sori ar aris is dRe,
rodesac ssrk Sewyvets Tavis arse-
bobas da politbiuros gamocdil
wevrebs uamrav sxva kiTxvasTan
erTad mouwevT pasuxis gacema am
kiTxvazec: kidev gaxsovT bavSvebis
sisxlis gemo?~
butovis zonuri cxovrebidan
erTi epizodi yvelas daamaxsovrda:
erTxel fizikosma da seriozulma
butovma Serlok holmsis roli Se-
asrula, damnaSave aRmoaCina da sa-
xeldaxelo sasjelis gansazRvra-
Sic miiRo monawileoba.
cxovreba savsea moulodnelobe-
biT da es istoriac moulodnelad
daiwyo. qarTuli enis mTeli si-
mdidre rom gamoviyenoT, anazdad
wvrilma rame-rumeebma anu ra-
Rac-raRacebma miyolebiT daiwyo
dakargva. ase, TavisiT „daiwyo~.
wlebis manZilze ar ikargeboda da
axla daiwyo. dakarguli nivTebis
ubralo CamonaTvalma daadastu-
ra, rom raime sistemis SemuSave-
ba maT aRsawerad Zneli iqneboda.
marTlacda, ra akavSirebs erTma-
neTTan levan berZeniSvilis ni-
gozs da 1 qila Sededebul rZes,
rafika papaianis erT Tav niors,
saavadmyofo dietaze myofi joni
laSqaraSvilis simwriT Segrovil
20 g karaqs, giorgi xomizuris 50 g
kvercxis fxvnils, miSa poliakovis
100 g fqvils da a.S.?
am kiTxviT mivadeqi saxelganTq-
mul fizikossa da Serlok holmsis
ubadlo mimdevars, odesis siamayes,
petro butovs (Serlok holmsTan
mas pistoletebisa da violinos
siyvarulic akavSirebda).
_ ucnaur kiTxvebs svamT, moqa-
laqe qarTvelo! _ sixaruliT mii-
Ro davaleba butovma, romelic,
Tavisi didi winamorbedis msgavsad,
mudmivad uCioda danaSaulis nak-
lebobas perestroikis pirvel wle-
bSi. _ marTlacda, ra saerTo unda
hqondes niors da karaqs? axla
wadiT, batono qarTvelo, da erT
saaTSi mobrZandiT, pirveli pasuxi
meqneba.
rom Camoagdo jaSuSi TviTmfrina-
vi. politbiurom ganacxada, rom es
iyo SeerTebuli Statebis ganzraxi
provokacia, Seemowmebina sabWo-
Ta kavSiris samxedro mzadyofna
an omic ki gamoewvia. SeerTebul-
ma Statebma brali dasdes sabWoTa
kavSirs, rom es ukanaskneli xels
uSlida xsnisa da Ziebis operacia-
sac ki. ukve ruseTma momxdaridan
mxolod cxra wlis Semdeg saerTa-
Soriso samoqalaqo aviaciis or-
ganizaciis zewoliT gamoaqveyna
tragediis zusti monacemebi.
es incidenti erT-erTi yvelaze
mZafri momenti iyo civi omis isto-
riaSi, romelmac gaaZliera antisa-
bWoTa ganwyobebi mTel msoflioSi,
gansakuTrebiT _ amerikis SeerTe-
bul StatebSi.
incidentis Sedegad amerikis
SeerTebulma Statebma Secvala
aliaskidan gasuli reisebis trekin-
gis sistema, Seicvala saaviacio
xazebis avtopilotis sqema, xolo
prezidentma ronald reiganma ubr-
Zana samxedroebs, rom globaluri
pozicionirebis sistema (jipiesi)
samoqalaqo reisebisTvisac xelmi-
sawvdomi gamxdariyo (ufasod) mo-
mavalSi msgavsi tragediebis Tavi-
dan asacileblad.
bevri mkvlevris azriT, swored
maSin daebada ronald reigans idea,
sabWoTa kavSirisaTvis „borotebis
imperia~ ewodebina. ai, ra aqvs na-
Tqvami SeerTebuli Statebis pre-
zidents: „sabWoTa kavSiri qadagebs
saxelmwifos upiratesobas, acxa-
debs, rom saxelmwifo pirovnebaze
da, saboloo jamSi, msoflios yve-
la xalxze maRla dgas da, amdenad,
swored amiT igi warmoadgens bo-
rotebis TavSesafars Tanamedrove
msoflioSi~.
mgzavrebis mesamedze meti kore-
eli iyo, TiTqmis meoTxedi _ ame-
rikeli (maT Soris jorjiis Statis
kongresmeni lourens makdonaldi);
iyvnen iaponelebi, Cinelebi, fili-
pinelebi, kanadelebi, tailande-
lebi, avstralielebi, ingliselebi
da sxvebi. TxuTmeti wuTis dagvia-
nebiT mas mihyveboda imave reisis
meore TviTmfrinavi, romelmac
seuls mSvidobianad miaRwia.
saidumlo Sekrebaze, romelsac
aTiode politpatimari eswrebo-
da da romelic zonis biblio-
Tekis patara oTaxSi Sedga, buto-
vma waikiTxa moxseneba koreuli
TviTmfrinavis Sesaxeb. moxseneba
mTavrdeboda sityvebiT: „ar vici,
icoda Tu ara es skkp-s maSindel-
ma generalurma mdivanma, suliT da
xorciT avadmyofma „poetma~, iuri
andropovma (aRar brZandeba cocxa-
li), Tavdacvis ministrma, general-
idiotma dimitri ustinovma (arc
es ar brZandeba) da saxelmwifo
uSiSroebis komitetis meTaurma
viqtor Cebrikovma (amas ra mokla-
vs!), magram TviTmfrinavi, romelic
1983 wlis 30 agvistos afrinda niu
iorkis jon kenedis saxelobis ae-
roportidan da romelic sabWoTa
`su-15~-ma Camoagdo iaponiis zRvis
82 cxeli Sokoladi
erTi saaTis Semdeg Jora xomizur-
Tan da boria maniloviCTan erTad
mivadeqi. es SemTxveviT ar gamike-
Tebia: jer erTi, pavelsonsidan da-
wyebuli da bobkoviT damTavrebu-
li, yvela aseTi wvrilmani qurdoba
bolos mainc borias braldeboda,
rogorc yvelaze ufro damaxasia-
Tebel semits, garda amisa, manilo-
viCi kritikulad iyo ganwyobili
butovis mimarT da mis calkeul ga-
monaTqvamebSi antisemitizmis ele-
mentebs xedavda. amave dros, joxs
Tavis mxares xrida, roca ambobda,
_ butovi ar unda warmoadgendes
odesas, odesa rom warmoadgino,
amisTvis, sul cota, butoviCi an,
kidev ukeTesi, butkeviCi unda iyoo.
_ mobrZandiT, mobrZandiT, bato-
nebo! _ gulTan axlos miitana Cveni
danaxva butovma. _ kargia, daza-
ralebulis garda, uotsonic rom
momiyvaneT, radgan me, pavelsonsis
primitiuli warmodgenebisgan da,
miT umetes, bobkovis cxoveluri
antisemitizmisgan gansxvavebiT,
ebraelebis da, miT ufro, batoni
eqimi Jidagos anu profesori mani-
loviCis funqcias ufro farTod
vxedav kacobriobis xangrZlivi is-
toriis konteqstSi.
_ Cven didi imedi gvaqvs, batono
fizikoso butov, odesis siamayev,
dido biblioTekaro da adamia-
no, rom am wvril saqmes iolad da
mikibv-mokibvis gareSe gamoiZiebT,
damnaSaves ipoviT da samarTals
azeimebT. dazaralebulebs Soris
arian samxreTi kavkasiis xalxTa
sworupovari warmomadgenlebic, _
Camoayaliba saerTo saTqmeli mWe-
vrmetyvelma giorgi xomizurma,
samxreTi kavkasiis xalxTa qristia-
nuli federaciis erTaderTma da
mudmivma Tavmjdomarem.
_ sworad gaqvT Cemi imedi, bato-
no geologo Jora. me ukve gadavd-
gi erTi nabiji danaSaulis gaxsnis
gzaze. me aRmovaCine Rrma kavSirebi
dakargul nivTebs Soris.
_ is xom ara, rom karaqic da nio-
ric iWmeba? _ mokrZalebulad iki-
Txa boriam.
_ ara, eg Tqveni aRmoCenaa, me ver
SegecilebiT, me gacilebiT ufro
mokrZalebuli aRmoCena maqvs.
_ brZaneT, holms.
_ karaqi xom laSqaraSvils mohpa-
res?
_ namdvilad. marjvena filtvSi
procesi gaexsna da eqimma Zlivs
gaimeta dReSi 5 grami. oTxi dRis
karaqi iyo dagrovili, 20 grami wai-
Ro viRac aramzadam! _ aRSfoTda
Jora.
_ emociebi ver dagvexmareba.
ubralod, davimaxsovroT, rom ka-
raqi avadmyofs mohpares. Tanac mo-
hpares iseT kacs, romelsac azra-
dac ar mosvlia misi damalva.
_ sruli simarTlea, holms, _
daudastura boria uotsonma.
_ xolo niori mohpares TviT ra-
fael papaians, romelsac igi saidu-
mlo seifSi hqonda Caketili?
_ saidan moitanda seifs zonaSi?
_ gaikvirva xomizurma. me mis gao-
cebas ar viziarebdi.
_ ki batono, ar vuwodoT seifi,
magram specialurad gadamaluli
xom iyo niori? Tu papaiani gamovi-
Zaxo? _ Cumad ikiTxa butovma.
_ ara, ra saWiroa gamoZaxeba, nio-
ri kargad iqneboda Senaxuli.
_ esec pirveli migneba: qurdis-
Tvis sul erTia, kargad inaxavs
Tu ara Tavis qonebas patroni. is
iparavs miyolebiT da yvelafers,
is poulobs papaianis gadamalul
niorsac ki, rodesac, sami Tvea,
erTi kbili nioric ki ar daunaxa-
vs vinmes! qurds ar erideba, avad-
myofi gaZarcvos, mas sruliad ar
aferxebs moraluri an nacionalu-
ri mizezebi.
_ amiT risi Tqma gsurT, holms?
_ vikiTxe me.
_ imisi, rom Cveni qurdi SesaniS-
navi fsiqologia da kavkasieli ar
aris.
_ fsiqologi mTel zonaSi mxo-
lod maniloviCia, _ Seaxsena Joram.
_ Tan kavkasielic ar aris, _ da-
vamate me.
_ Tqven gsurdaT geTqvaT, rom
saavtoro
odesis biblioTekaze ukve miTebi iqmneboda da es
iqneboda imis SesaniSnavi ilustracia, Tu risi gakeTeba
SeuZliaT adamianebs Tundac `borotebis imperiaSi~.
cxeli Sokoladi 83
fsiqologis diplomi mxolod ma-
niloviCs aqvs, magram me uotsoni
Tavidanve gamoricxuli myavs, is
aseTi wvrili saqmeebisTvis ar gau-
Cenia mama iahves.
_ raSi gamoixateba damnaSavis
fsiqologizmi?
_ imaSi, rom nivris qurdobaSi
brali ki daedeba, magram oqrosa-
viT nivris gaxmobisTvis arc pa-
paians moixseniebs vinme keTilad.
laSqaraSvilic, imis magivrad, ka-
raqs Wamdes, inaxavs, es Cvens qurds
sasacilodac ar hyofnis. warmoad-
gino msxverpli sasacilo mdgoma-
reobaSi _ ai, es aris misi fsiqo-
logiuri iaraRi.
_ karaqs rom iparavs, maSin Ror-
mucelaa da nivris qurdobisas da-
xvewili fsiqologi? _ SevSfoTdi
me.
_ raRac xdeba da me ar meubne-
biT? _ Semogveswro vadim iankovi.
fizikosebi da filologebi bWoben
da sabralo maTematikosebisTvis
adgili ar aris? papaianis niori
nioria da Cemi mTeli qila erbo
erbo ar aris?
_ Tqvenc mogpares? _ ver davma-
le gakvirveba me, radgan kosi ara-
fers ar inaxavda, yvela produqts
amanaTis miRebisTanave, umokles
droSi spobda.
_ Cemi dakvirvebiT, jerjerobiT
iuri baZio erTaderTia, visTvi-
sac araferi mouparavT, radgan mas
yvelaferi Tavisi Tan daaqvs: `om-
nia sua secum portat~, ase araa,
Cemo sokrate? (baZios mudmivad
Tan dahqonda Tavisi magidis saaTi,
romlis tarebis ufleba ruseTi-
sa da ukrainis `ka-ge-be~-sTan sa-
mwliani omis Semdeg moipova).
_ Cven ar vicodiT, rom erbo
gqondaT, _ Seapara butovma.
_ me xom vicodi! _ ar gaitexa ix-
tibari vadimma.
_ qurds Tqveni Sercxvena unda,
Cumad rom WamdiT erbos.
_ xmaurianad unda meWama?
_ ara, CemTvis unda gagesinjebi-
naT, _ dagvianebiT ewyina Jora xo-
mizurs.
_ mapovnineT da yvelas gagasin-
jebT TiTo kovzs. Cais kovzi igu-
lisxmeba. franguli erboa.
_ barem Cemi Tambaqoc ipoveT,
`bleq keptenia~, _ SemogvierTda
poliakovi.
_ ax, qurdi kidec Wams da kidec
eweva! _ daaskvna boria uotsonma.
_ ara, uotson, ar eweva, arc
Wams. qurdi naqurdaliT vaWrobs,
_ mniSvnelovani toniT ganacxada
butov-holmsma.
_ es rogor? _ marTla uotso-
niviT gaikvirva boriam, _ Tan ka-
vkasieli araa, Tan vaWrobs da Tan
fsiqologia? qurdi es me var?
_ ara, SegiZlia damSvidde. Sen
ufro didi saqmeebi gixmoben. war-
moidgine, ra mouva adamians, rome-
lic SeWams erbos, karaqs da niors.
_ ra unda mouvides?
_ diarea. martivi diarea. misi
povna Zalian ioli iqneboda: tua-
letidan cxvirs ver gamohyofda.
arada, diarea ar aqvs. ramdeni xa-
nia, iqiT viyurebi da, razlackis
garda, kaci ar Sesula tualetSi.
ese igi, qurdi xarbad ar nTqavs na-
Sovns, Tanac Seusveneblad muSao-
bs, aSkarad profesionalia.
_ profesional qurds politi-
kur zonaSi ra unda? ager ar aris
mSobliuri „troika~? qurdebic
arian, mkvlelebic da gamaupatiu-
reblebic.
_ aq profesionali vaWaric zis,
„gulags~ rom as maneTad yidda, _
Seaxsena Tanamoazres butovma (mar-
Tlac, rac baraSevoSi Tavi maxso-
vda, gauTaveblad mimdinareobda
polemika, unda CaiTvalos Tu ara
disidentad batoni melnikovi, ro-
melic antisabWoTa literaturiT
ki vaWrobda, magram sakuTari „pro-
duqtis~ ideologias ar iziarebda.
Tavad melnikovi Tavs disidentad
ar miiCnevda).
_ am bebrebSi vin icis, vin vin iyo
Tavis droze, _ gadaitana yuradRe-
ba samxedro damnaSaveebze Jora xo-
mizurma.
_ qurdi axalgazrdaa, _ mou-
lodnelad ganacxada butovma, _
da gasamarTlebulia samocdameaTe
muxliT.
_ saidan ici? _ aSkarad gavikvir-
veT yvelam.
_ papaianma manaxa Tavisi samalavi.
imas rom Sewvde, axalgazrda da fizi-
kurad kargad momzadebuli unda iyo.
_ danarCeni statistikis sakiT-
xia, _ ganacxada Joram. herodote
istoriis mama iyo, aristofane _
komediisa, xolo Jora samarTlia-
nad miiCneoda statistikis mamad.
napoleonis sityvebiT uyvarda
xolme Tqma, statistika saganTa
biujetiao. _ statistikis mixed-
viT, amJamad zonaSi xuTi kacia 30
wlamde asakis. xuTive mamrobiTi
sqesisaa (es aSkarad Warbi mona-
cemia), xuTives samocdameaTe mu-
84 cxeli Sokoladi
xli aqvs misadagebuli, erTi maT-
gani, miSa rivkini, ukve sami Tvea,
ПКТ (Помещение Камерного Типа) anu
burSi zis da gamoiricxeba, darCa
oTxi: Sabonasi, barkansi, mironovi
da udaCini.
_ CavTvaloT, rom qurdis saxeli
dasaxelebulia, _ brZana butovma,
_ darCa mxolod egreT wodebuli
daviwroeba da oTxidan erTis Ser-
Ceva, _ gTxovT, Tqven-Tqveni kandi-
datebi daasaxeloT.
_ Cemi azriT, Zalian sawyeni Se-
degi gveqneba, me arc erTi maTgani
ar memeteba qurdis saxelisTvis, _
gulwrfelad ganacxada iankovma.
_ leqsi daibada CemSi, _ ganacxa-
da maniloviCma:
Нечаянный вор неуслышанных слов Додумывал их, и попыток число Росло без конца, ибо снова и снова Ему не хватало то взгляда, то слова_ aranairi uneburi qurdi Cven
ar gvyavs, _ aRvSfoTdi me, _ sru-
liad konkretuli nigozi moipara,
romlisganac xuTi kacis baJe keTde-
boda, dagvxatavda xuTives axlave.
_ dagvxatavda ki ara, dagvxatavs,
_ Semiswora butovma, _ baJe iqne-
ba dResve. sxva ingredientebi xom
gaqvs?
_ xmeli qinZi, ucxo suneli, yvi-
Teli yvavili da wiwaka maqvs; pa-
paianis nioric Tu aRmoCnda, baJe
ukve mzadaa.
_ miyvars baJe yviTeli yvaviliT,
_ meocnebe xmiT warmoTqva buto-
vma.
_ gansakuTrebiT, Tuki Sig rame
devs, _ ganagrZo maniloviCma, _
sami Tevzis kudi Cemzea.
_ movmkvdarvarT WamiT da egaa,
_ aRmoTqva xomizurma, _ oRond
es mainteresebs, qurds aRar veZe-
bT? TavisiT gamova asparezze da
ityvis, _ me var hamleti da sisxli
meyinebao?
_ Sabonasi unda gamovricxoT, _
Tqva butovma.
_ ra safuZvelze? _ dainteresda
iankovi.
_ bevrs laparakobs, Zalian bevrs
laparakobs, qurdis profailSi ar
jdeba, _ daaskvna butovma.
_ aki zonaSi erTi fsiqologiao!
_ Zveli wyena ar damala maniloviC-
ma, _ ese igi, qurdis profaili ar-
sebobs. rogoria igi?
_ Cveni qurdi aris axalgazrda,
janmrTeli mutruki, gamWriaxi
mzeriT, naTeli gonebiT, daxvewili
manerebiT, sityvaZunwi... _ metisme-
tad TviTdarwmunebulad daiwyo
butovma.
_ ... da aqvs cisferi Tvalebi, _
daasrula maniloviCma.
_ aqilevsis simarde, odisevsis
goneba, linkevsis mzera, hamletis
siRrme, _ daaskvna iankovma, _ la-
mis vaRiaro, rom aseTma kacma unda
moiparos kidec Cemi erbo da berZe-
niSvilis nigozi.
_ Sen gaviwydeba, vadim, rom man
papaianis nioric moipara. argiStis
sikvdilisa da 26 komisris daxvre-
tis Semdeg samxreTi kavkasiisTvis
aseTi Seuracxyofa aravis miuyene-
bia.
miuxedavad iankovis aSkarad dam-
cinavi tonisa da xomizuris saeWvo
aluziebisa, butovi ar aRelda.
_ axalgazrda da janmrTeli ro-
maa, amas adasturebs papaianis sama-
lavi. moxuci da avadmyofi imas ver
Sewvdeboda verasodes. _ gamWriaxi
goneba rom ar hqonoda, papaianis
samalavs ver miagnebda. dRisiT
im adgils ver gaekarebi, RamiT ki
marTla linkevsis mzera gWirdeba.
_ an feldmanis farani, _ davayo-
le me.
>>> gagrZeleba gv. 118
saavtoro
antisabWoTa literaturis~, anu kargi
wignebis ganadgurebis es samarcxvino
procesi saxelganTqmuli qarTuli
`komunistis~ furclebzec ki moxvda.
cxeli Sokoladi 85
86 cxeli Sokoladi
postsabWoTa kavSiri
anu gandevnili warsuli
avtori: giorgi maisuraZe
ilustracia: maia sumbaZe
`wiTeli zonis~ miRma da gadaRma
am werilis daweris survili gasuli wlis
oqtombris bolos TbilisSi, kerZod ki „oku-
paciis muzeumSi“ yofnisas gamiCnda. muzeumSi
remonti iyo da eqsponatebis naxva ver SevZeli,
Tumcaki iq am mizniT arc mivsulvar. im dRes
gogi gvaxarias gadacema „wiTel zonaSi“ vmo-
nawileobdi, romelic oqtombris revoluciis
uSualo organizatorsa da sabWoTa saxelmwi-
fos erT-erT damaarsebels lev trockis eZR-
vneboda. gadacemis dasasruls gogi gvaxarias
bolo SekiTxvaze, _ „ratom aris dRevandel
saqarTveloSi memarcxene ideebi arapopula-
ruli?~ _ vupasuxe, rom amisi mizezi memar-
cxeneobis sabWoTa kavSirTan gaigiveba unda
iyos. aseTi pasuxi aradamakmayofilebelia
da ufro vrcel ganmartebas saWiroebs. Ta-
nac misi marTebuloba sazogadoebis mxolod
garkveul jgufebze SeiZleba vrceldebodes,
anu adamianTa im kategoriaze, romlebSic sa-
bWoTa totalitarizmi protests iwvevda da
mis winaaRmdeg met-naklebad aqtiuri qmede-
bisaken ubiZgebda. aseTi kategoriis yvelaze
radikalur frTas disidentebi warmoadgend-
nen, romelTa saqmianobis didi nawili sabWoTa
sistemis Ria kritikasa da mis winaaRmdeg Ziri-
Tadad organizebul saagitacio-saprotesto
qmedebas eTmoboda.
maT paralelurad, arsebobda bevrad ufro
mravalricxovani, „inteligenciad“ wodebuli
sazogadoebrivi fena, romlis warmomadgenel-
Ta udides nawils aranairi iluzia sabWoTa
wyobilebis aRmatebulebisa Tu komunizmis
idealebis Sesaxeb ara hqonia, magram gansxva-
vebiT disidentebisgan, romlebic ZiriTadad
swored inteligenciis rigebidan iyvnen ga-
mosulebi, igi arsebul viTarebasTan morge-
biTa da mis Tavis sasargeblod gamoyenebiT,
sakuTari saqmianobis areals nebadarTulis
farglebSi SemosazRvravda. amiT inteligen-
cia sazogadoebis reprezentaciul an, ufro
sworad, dekoratiul elitad Camoyalibda,
romelic Tumca Zalauflebis realur meqa-
nizmebs ar flobda, magram xelisuflebasTan
siaxlove masac materialuri Tu moraluri
privilegiebiT amkobda. miuxedavad Sedare-
biT maRali xelfasebisa da zogjer premiebi-
sac, inteligenciis ekonomikuri mdgomareoba
axlosac ver mividoda maRal Tu saSualo ran-
gis sabWoTa saqmosnebisa da korumpirebuli
biurokratiis keTildReobasTan. poststa-
linuri xanis korumpirebul sabWoTa sazoga-
saavtoro
„aq, rogorc yovelTvis, amas unda erqvas: pudenda origo! (sa-
sircxvilo warmomavloba _ g.m)“ fridrix nicSe
cxeli Sokoladi 87
doebaSi inteligencia, ekonomikuri TvalsazrisiT,
saSualo fenas warmoadgenda, magram misi Zalaufle-
bisa da eliturobis ganmsazRvreli faqtori am sa-
zogadoebrivi fenis reprezentaciuli statusi da
lavirebis unari iyo, romelsac yvela sxva fenasTan
kargi urTierToba hqonda: „ubralo“ xalxisaTvis is,
rogorc „gamoCenili adamianis“ xati, Tayvaniscemis
obieqti iyo, fuliani saqmosnebisaTvis _ „presti-
Juli“ nacnob-megobari, xolo xelisuflebisTvis _
ideologiuri sayrdeni. inteligencia iyo rogorc
oficialuri sabWoTa kulturuli industriis mTa-
vari mamoZravebeli da aRmasrulebeli Zala, aseve
ideologiurad nebadarTulis farglebSi sabWoTa
sistemis erTgvari sapirispiro, e.w. kontraprezen-
tuli miTebis avtoric.
„kontraprezentuli miTi“ awmyos, arsebuli rea-
lobis sawinaaRmdegod, erTgvari virtualuri, ga-
mogonili samyaros Seqmnas niSnavs da amdenad mas-
Si sxvadasxvagvari Sefaruli formiT mocemulia
awmyos kritika. sabWoTa kontraprezentul miTo-
logiaSi, gansakuTrebiT breJnevis xanis, romelsac
mec moveswari, sami ZiriTadi tipis gamoyofa SeiZ-
leba: pirvelia mTlianad nacionalisturi Sinaarsis,
romelic istoriuli faqtebis gadametebuli paTe-
tikiTa da heroikuli gamosaxviT iqmneba. am miTis
funqcia ki uferuli awmyos gmiruli da saamayo war-
suliT Canacvlebaa. aseTi Canacvleba fsiqologiur
kompensacias emsaxureba: ki viciT, rom cud dReSi
varT, magram samagierod unda gvixarodes, rom ase-
Ti didebuli warsulis mqone da aseTi bumberazi
kulturis warmomadgenlebi varT („me patronma, me
patronma amisTana cis“...). meore tipic istoriuli
xasiaTisaa, Tumca masSi erovnuli siamayis adgili
erTgvar socialur-klasobriv nostalgias ukavia.
esaa „revoluciamdeli“ yofis gaidealeba, degradi-
rebul sabWoTa adamianebis paralelurad, rogorc
oTar ioselianis filmebSia, aristokrat winaprebis
gaxunebuli fotosuraTebisa da antikvaruli nivTe-
bis Cveneba, romlebic erT dros am fotoebze gamo-
saxul „kneinebsa“ da maT oficris mundirian kaval-
rebs ekuTvnodaT. aseT miTebSi kritikuli elementi
sabWoTa adamianis habitusisa da mentalitetiskenaa
mimarTuli, Tumcaki Tavisi SinaarsiT igi elituri
fenis _ inteligenciis dinastiuri miTicaa, romlis
meSveobiTac igi sakuTar „keTilSobilur“ warmoma-
vlobas deklarirebs da „usaxo“ sabWoTa masas emij-
neba. amiT ki sazogadoebrivi elitis gansazRvrebis
ara mxolod revoluciamdeli, aramed premodernu-
li, feodaluri stereotipebis reproduqcia xdeba,
sadac ganmsazRvrelia socialuri warmomavloba.
mesame tipis miTi yvelaze metad „disidenturia“
da misi idealizaciis obieqti ara miRmiur warsulSi,
aramed wiTeli zonis gadaRma mdebare „sazRvarga-
reTSia“. es miTi, romelmac araoficialuri da Ti-
Tqmis mxolod zepirsityvieri diskursi warmoSva,
sabWoTa wyobilebisa da misi ideologiuri miznebi-
sadmi yvelaze mZafri nihilizmis gamomxatveli iyo.
is „kapitalistur“ dasavleTs ise aidealebda, rom
mis avtorebs xSirad elementaruli warmodgenac ki
ar hqondaT arc dasavleTze da arc kapitalizmze.
magram, vinaidan boroti sabWoTa kavSiri socializ-
mis gansaxierebaa, kapitalizmi Tavad sikeTis ideis
xorcSesxma unda iyos. am miTis Tanaxmad, socialuri
Cagvra da eqspluatacia sabWoTa propagandistuli
tyuilebia. sinamdvileSi ki kapitalistur qveynebSi
lamis miwieri samoTxe sufevs, razec sabWoTa kav-
Siridan gaqceuli emigrantebic mowmoben; Tumcaki
iqidan ukan dabrunebuli aravis enaxa, magram samo-
TxeSi mcxovrebi emigrantebi am miTis logikas See-
fereboda.
sabWoTa disidentebis umravlesoba swored in-
teligenciis rigebidan iyo gamosuli da maT, gan-
sakuTrebiT qarTvelebma, samive Sinaarsis miTis ra-
dikalizacia moaxdines. am disidentur politikur
miTologiaSi ki socialur kritikas, an Tundac sabWo-
Ta istoriisa da marqsistuli ideologiis gaazrebas
TiTqmis aranairi adgili aRar ekava (gamonaklisis
saxiT, 50-iani wlebis bolos moskovis axalgazrda
filosofosTa wreebSi, romelsac merab mamardaS-
vilic miekuTvneboda, marqsis naSromebis axleburi,
araoficialuri meTodebiT wakiTxvis mcdelobis
gaxseneba SeiZleba). Tumca arsebobda meoTxe saxis
kontraprezentuli miTic, romelic sabWoTa sazoga-
doebis „dabal“ fenebSi gaCnda da romelic stalinis
pirovnebisa da misi mmarTvelobis idealizacias ax-
denda. SeiZleba iTqvas, rom es miTi erTaderTi iyo,
romelic, Tumca primitiuli formiT, magram mainc
Seicavda socialur kritikas: ubralo adamianebi,
sabWoTa kavSiri, rogorc pirveli Semdgari memarcxene saxelmwifo, am politikuri
platformis absoluturi saxiT gamovlineba iyo, romelic swored Tavisi
absolutizaciiT da WeSmaritebaze monopoliis damyarebiT gadaiqca totalitarul
sistemad da amiT imave idealebis mtrad, romlisTvisac is Tavad ibrZoda.
saavtoro
88 cxeli Sokoladi
anu mosaxleobis umravlesoba, romlebic gvian sa-
bWoTa xanaSi korumpirebuli biurokratiisa da sa-
qmosnebis fonze ukidures gaWirvebaSi aRmoCndnen
da romlebsac arsebobisaTvis yoveldRiuri brZola
uxdebodaT, im xanas aidealebdnen, rodesac koruf-
cia da Cawyobebi ar arsebobda. muSa-mosamsaxureTa
fena sakuTar saxelmwifoSi aRmoCnda yvelaze metad
daCagruli klasi, romelsac socialuri samarTlia-
nobisaTvis brZolis yovelgvari Sansi hqonda warT-
meuli. an vis winaaRmdeg unda ebrZola, rodesac
saxelmwifo reJims socialisturi erqva da sakuTar
Tavs socialuri Tanasworobis idealebis xorcSesx-
mad asaRebda? amdenad TviTgadarCenis erTaderTi
Sansi iyo korumpirebuli ierarqiis rac SeiZleba ma-
Ral eSelonebSi moxvedra.
miTi da utopia
erTi anekdotis Tanaxmad, gansxvaveba memarjvenee-
bsa da memarcxeneebs Soris isaa, rom memarjveneebi
warsulis miTebs qmnian da mere Tavadve ijereben,
efuZneba, anu RmerTis Seqmnil samyaroSi yvelaferi
swori da kargia, da aranair revizias ar unda eqve-
mdebarebodes. am RvTaebriv wesrigs dacva sWirdeba
imaTgan, visac amisi ar sjera...
Tumca, droTa ganmavlobaSi memarjveneobaSic
da memarcxeneobaSic imdeni sxvadasxva mimdinareo-
ba gaCnda, rom romelime maTganis erT kristalur
formaze laparaki SeuZlebelia. XX saukunis meore
naxevridan moyolebuli dasavlur samyaroSi li-
beraluri demokratia dominirebs, rac, rogorc
memarcxene, aseve memarjvene politikur partiebs
polarizaciis saSualebas ar aZlevs da araerT saki-
TxSi maT erTmaneTTanac aaxloebs. Tanamedrove da-
savleTi swored am ori politikuri mimarTulebis
balanszea damyarebuli. garda amisa, arsebobs kidev
partiul-politikur struqturebs miRma arsebuli,
e.w. inteleqtualuri memarcxeneoba da memarjvene-
oba. memarjvene, anu konservatori inteleqtualebi,
ZiriTadad tradiciuli, qristianuli Rirebulebe-
bis dacviT arian dakavebuli; memarcxeneebisaTvis ki,
realobad aRiqvamen sakuTar Txzulebas da mis sina-
mdvileSi gadmotanas cdiloben. „odiTganve ase iyo,
amitomac aseve unda darCes!~ amis sapirispirod, me-
marcxeneebi miTs utopias upirispireben: warsulSi
araferi sanimuSo da misabaZi araa; istoria _ esaa
adamianis Cagvra da Zaladoba, sicrue da manipula-
cia. amitomac ideali mxolod momavalSi SeiZleba
arsebobdes, romelic, radikaluri memarcxeneobis
SemTxvevaSi, samyaros wesrigSi qirurgiuli Careve-
biT, anu revoluciebiTaa SesaZlebeli, rodesac ada-
mianebi samyaros RmerTis mier dakanonebul WeSma-
ritebad da sikeTed ki ar miiCneven, aramed Tavadve
qmnian iseT wesrigs, romlidanac usamarTloba da
Cagvra gaqreba. am TvalsazrisiT, radikalur memar-
cxeneobaSi, romelic warsulis negaciiT momaval ke-
TildReobaze ocnebobs, qristianuli esqatologiis
modelis damiwebis danaxva SeiZleba, maSin, rodesac
memarjveneoba samyaros Sesaqmis miTsa da Teodicias
romlebic gasuli saukunis 60-iani wlebidan moyo-
lebuli dasavlur inteleqtualur samyaroSi umra-
vlesobas warmoadgenen, kritikis ZiriTadi samizne
swored tradiciuli Rirebulebebi da, rac mTava-
ria, Zalauflebis meqanizmebia, romelTa demiTolo-
gizaciiT, maTTvis mistikuri saburvelis CamoxsniT,
Seulamazebeli sinamdvilis danaxva unda iyos Sesa-
Zlebeli. es Tema imdenad vrcelia, rom mis oriode
sityviT mimoxilvas azri ara aqvs. Tanac naklebad
adekvaturia aradasavluri ganviTarebis sabWoTa sa-
myarosaTvis, romlis daxasiaTebasac ufro arqauli
kategoriebi, pirobiTad, miTisa da utopiis metafo-
rebi miesadageba da amitomac, mec maTze dayrdnobiT
gavagrZeleb msjelobas.
sabWoTa kavSiri, rogorc pirveli Semdgari memar-
cxene saxelmwifo, am politikuri platformis ab-
soluturi saxiT gamovlineba iyo, romelic swored
Tavisi absolutizaciiT da WeSmaritebaze monopo-
saavtoro
cxeli Sokoladi 89
liis damyarebiT gadaiqca totalitarul sistemad
da amiT imave idealebis mtrad, romlisTvisac is
Tavad ibrZoda. amasTanave, sabWoTa kavSiri maga-
liTia utopiis _ miTad, „esqatologiis“ _ „kos-
mogoniad“ transformaciisa. „utopiuri“ periodi,
romlis ZiriTadi maxasiaTebeli niSanic _ warsul-
Tan gamomSvidobeba, yvelafris axliT da momavlis
proeqtebiT Secvla iyo, 1917 wels oqtombris revo-
luciiT daiwyo da 1927 wels, oqtombris revolu-
ciis me-10 wlisTavze dasrulda, xolo saiubileo
TariRi axal Sesaqmis miTad gardaiqmna, romelmac 10
wlis winandeli istoriac ki xsovnidan amoSala da
gayalbebuli, gamogonili ambebiT Secvala. stalinis
epoqis istoricizmi istoriis ideologiur zRaprad,
miTad gardaqmnas da mis politikur instrumentad
gamoyenebas gulisxmobda. momavali aRar iyo „futu-
ristuli“ proeqti, romelic mankier, Cagvrisa da Za-
ladobis amsaxvel warsulTan gamijvniT, misi gadmo-
naSTebis daZleviTa da yvelafris nulidan dawyebiT
unda Seqmniliyo, aramed igi awmyoSi zombebad gaco-
cxlebuli istoriuli figurebis panTeonad iqca,
romlebic mkvdar Tu cocxal beladebTan erTad bed-
nieri momavlis ukve dadgomasa da gamarjvebas iuwye-
bodnen. amiT dasrulda eqsperimentebisa da novato-
robis xana, iseve, rogorc sabWoTa avangardizmi. ar
unda dagvaviwydes, rom 30-iani wlebis represiebi,
1937 weli, upirveles yovlisa, revolucionerTa da
pirveli Taobis komunistTa ganadgurebisken iyo mi-
marTuli; anu im adamianebis likvidacia moxda, rom-
lebsac gulwrfelad sjerodaT komunisturi uto-
piis. maTi adgili ki usityvod morCilma saldafonma
biurokratiam daikava, romlis umaRlesi idealic
ara romelime ideis erTguleba, aramed beladisadmi
monuri morCileba iyo. utopiis sanacvlod ki, safu-
Zveli Caeyara stalinur monumentur erTferovnebas
_ xalxisa da saxelmwifos erT gigantur koleqtiur
sxeulad SeduRabebas da yovelgvari individualu-
ri mravalferovnebisa da pluralizmis srul mos-
pobas. gmiruli warsulis miTologia, romelic XIX
saukunis nacionalizmebma warmoSva, stalinis xanaSi
gacocxlda da aqamde arnaxul masStabebs miaRwia.
saxelovan winaparTa _ mefeTa da mxedarTmTavarTa
kultma, romelsac aRaraferi saerTo 20-iani wlebis
„proletkulturasTan“ aRar hqonda, wanamZRvrebi
Seuqmna poststalinuri xanis kontraprezentul mi-
Tologiebs da mis Tanmxleb nacionalizmebsa Tu So-
vinistur tendenciebs, romlebic ukve ara arsebuli
realobis alternativa, aramed swored am realobis
_ stalinuri monumenturi kulturis uSualo pro-
duqti iyo.
1956 wels stalinis oficialuri kultis damxo-
biT sabWoTa kavSirSi „RmerTi mokvda“ da sayovel-
Tao nihilizmis xana dadga. stalini mis mier Seqmni-
li sabWoTa imperiis erTaderTi gamaerTianebeli da
saintegracio figura iyo. mis pirovnebaSi utopiuri
esqatologia mesianur imperiad ganxorcielda, ro-
melSic stalins xorcSesxmuli mesiis adgili ekava.
oficialuri ideologiidan stalinis kultis gaqro-
biT Tavad es ideologia aRmoCnda Tayvaniscemis im
erTaderTi subieqtis gareSe, romelisadmi rwmena
da morCileba aseT mesianur ideologias qmediTuna-
rians xdida. da, vinaidan „RmerTi“ a(Ra)r arsebobs,
yvela saxis korufciac nebadarTulia...
30-ian wlebSi devnilobaSi myofma trockim stali-
nis reJimis aRsasruli biurokratiis gaburJuaziu-
lebiT warmoidgina, romelic axal mCagvrel klasad
moevlineboda sabWoTa adamianebs da, saboloo jam-
Si, Signidan daangrevda am saxelmwifo wyobilebas.
poststalinur xanaSi sayovelTao korufcia, ro-
melsac mogvianebiT „Crdilovani ekonomika“ uwodes,
erTgvar paralelur Tu ze-saxelmwifod Camoyalib-
da, romelic mosaxleobisa da saxelmwifo resurse-
bis ZarcviT, sakuTari Tavis ngrevas Seudga. aseTma
hibridma, romelsac aRaraferi saerTo aRar hqonda
Tanasworobisa da socialuri samarTlianobis idea-
lebTan, sabWoTa adamianTa cnobierebaSi memarcxene
politikuri platformis diskreditacia moaxdina.
magram arsebobs kidev sxva, SeiZleba iTqvas, wmindad
fsiqologiuri faqtorebic, romlebic ukve post-
sabWoTa periodSi anti-memarcxene afeqtebis saxiT
gamovlinda.
homo postsovietikusi
rusi mwerali da filosofosi aleqsandr zino-
vievi, romelmac termini homo sovieticus gamoigona,
sabWoTa adamianis yvelaze maxasiaTebel Tvisebebad
gamoyofda, erTi mxriv, oportunizms _ umravleso-
bis azrze yofnas da cxovrebis sayovelTaod aRia-
kapitalisturi dasavleTis, rogorc `aRTqmuli miwis~ miTis ngreva dasavleTis
gacnobisTanave daiwyo: postsabWoTa adamianebma aRmoaCines, rom dasavleTSi
materialur keTildReobasTan erTad kidev iseTi raRacebic arsebobs, rac maTTvis
cnobili miTidan ucnobi iyo.
saavtoro
90 cxeli Sokoladi
rebul normebTan morgebas, da amasTan dasavluri
samyaros, rogorc „kapitalisturi sazogadoebis“,
sruliad idealizebul warmodgenas. aman jer kidev
„perestroikis“ xanaSi dabada dasavleTis, rogorc
sabWoTa xalxis mesiisa da ganmaTavisufleblis miTi.
aseTi miTologikiT, radgan amerikis prezidentma
ronald reiganma sabWoTa kavSirs „borotebis impe-
ria“ uwoda, maSasadame Tavad reigani unda yofiliyo
is mesia, romelic borotebis am urCxuls anadgure-
bda. Tumca ki am miTs, romelsac istoriul sinamd-
vilesTan naklebi saerTo aqvs (jer kidev 1990 wels
amerikis prezidentma jorj buSma ganacxada, rom
ssrk-s daSla aranairad ar Sedis amerikis intereseb-
Si; mogvianebiT ki ganmarta, rom amerikas ssrk-s, ro-
gorc zesaxelmwifos gauvnebelyofa undoda, xolo
misi daSla-daqucmacebis winaaRmdegi iyo), sxvagva-
ri axsnac SeiZleba moeZebnos: heroizmsa da miTebze
gazrdil sabWoTa adamianebisaTvis Zneli misaRebi
aRmoCnda sazogadoebis Sinagani xrwnisa da TviTn-
azrovnebis gansxvavebul formaTa mSvidobiani Tana-
arseboba, romelic sazogadoebis erTi nawilis mier
meoris diskriminaciis nebas ar iZleva, da ufro me-
tic, umciresobaTa uflebebs saxelmwifo da misi ka-
nonmdebloba icavs.
ara mxolod rigiTi oportunisti homo sovieti-
kusebisaTvis, aramed araerTi sabWoTa disidentisa-
Tvis dasavluri sazogadoeba aranakleb miuRebeli
aRmoCnda, vidre sabWoTa totalitarizmi. amis sai-
lustracio magaliTia cnobili rusi disidentis
vladimir bukovskis sul cota xnis winaT gamoTq-
muli azrebi dasavluri politkoreqtulobis Sesa-
xeb, romelic mas komunizmze ufro did saSinelebad
miaCnia (http://www.regions.ru/news/2242306/). politko-
reqtuloba, romelic ara samarTlebrivi, aramed
eTikuri principia, adamianebs sazogadoebriv sivr-
ceSi TviTgamoxatvis iseTi formebisaken mouwode-
bs, romlebic sxva adamianis warmomavlobas, sqess,
rasas, seqsualur orientacias, socialur statuss
grevis aRiareba, romelSic igi ara gmirad, aramed
Cveulebriv patara Tu msxvil kriminalad warmoCin-
deboda. amis sakompensaciod, sakuTari „gaTavisu-
flebisaTvis“ borotebis urCxulTan brZolis gmi-
ruli siuJetis gamogoneba gaxda aucilebeli. ufro
Znelad saRiarebeli ki is iyo, rom sabWoTa kavSiri
raRac abstraqtuli warmodgena ar yofila, aramed
korumpirebuli da socialur cnobierebas moklebu-
li, ukritiko da konformisti moqalaqeebisgan Semd-
gari saxelmwifo, romlis yoveli wevri, iSviaTi ga-
monaklisebis garda, arsebuli wyobilebis organul
nawils warmoadgenda da misgan naboZeb „sikeTeebze“
uars arasdros ambobda.
kapitalisturi dasavleTis, rogorc „aRTqmu-
li miwis“ miTis ngreva dasavleTis gacnobisTanave
daiwyo: postsabWoTa adamianebma aRmoaCines, rom
dasavleTSi materialur keTildReobasTan erTad
kidev iseTi raRacebic arsebobs, rac maTTvis cno-
bili miTidan ucnobi iyo. aseTia, magaliTad, azrTa
pluralizmi, socialuri solidaroba, cxovrebisa da
an janmrTelobis mdgomareobas damamcirebeli da
Seuracxmyofeli gamoTqmebiT ar daaxasiaTebs. esaa
adamianebis am niSnebiT diskriminaciis mizniT gaCe-
nil terminologiaze uaris Tqmis moTxovna. sabWoTa
disidentebis did nawils ki Tanasworuflebianobis
sakiTxSi iseTive totalitaruli stereotipebi da
kliSeebi aRmoaCndaT, rogoric im sistemas, romel-
sac isini upirispirdebodnen.
saqme isaa, rom sabWoTa disidentebis umravleso-
ba zustad imave diskursis struqturas imeorebda,
romelzedac oficialuri reJimi idga. disidente-
bic sabWoTa sazogadoebisa da azrovnebis sabWouri
stilis nawili iyvnen, romlebic, faqtobrivad, da-
savleTisagan ukeTesi sabWoTa kavSiris miTs Txza-
vdnen. isini simbiozs qmnidnen sabWoTa sistemasTan,
uromlisodac maTi arseboba TiTqmis SeuZlebe-
li iyo. ssrk-s daSlis Semdeg isini ufunqciod da
„saarsebo sivrcis“ gareSe aRmoCndnen. dasavlurma
realobam ki maT ukanaskneli sayrdeni daungria _
maTive SeTxzuli miTi dasavleTis Sesaxeb. maTTvis,
saavtoro
cxeli Sokoladi 91
rogorc sabWoTa kreaturebisaTvis, dasavluri
pluralizmi da gansxvavebul poziciaTa Tanaarse-
boba gaugebari da miuRebeli aRmoCnda. magram, amis
gacnobierebis sanacvlod, kidev axali miTi daibada:
esaa evropeli Tu amerikeli memarcxeneebi, rogorc
yovelive am borotebis mTavari mizezi _ memarcxene-
ebi, rogorc liberalizmisa da demokratiis mtrebi,
romlebic dasavleTSi sabWoTa wyobilebisa da pro-
letariatis diqtaturis damyarebisaTvis ibrZvian.
„komunizmis“ halucinaciebi ki disidentebisTvis
dakarguli saarsebo garemos reproduqcias waagavs:
saWiroa axali mtris xati, evropasa da amerikaSi mo-
siarule komunizmis aCrdili, memarcxeneebis, femi-
nistebis, homoseqsualebis msoflio SeTqmulebebis
gamogoneba da mxileba, romlis winaaRmdeg brZolac
erT dros „gansxvavebulad moazrovneebs“ dakargul
heroikul funqciasa da statuss daubrunebs. amito-
mac maTi mekartistuli fantaziebi totalitarizmi-
sa da sabWouri tipis normatiuli moralis imagina-
ciiskenaa mimarTuli. dasavleTis maTeuli kritika
maTive totalitarul cnobierebas amJRavnebs, gan-
sakuTrebiT, rodesac saqme exeba nebismieri niSniT
„umciresobebis“ Temas. es Tviseba sabWoTa adamianma
Tavis pirmSos _ homo postsovietikussac uanderZa,
romelic aRSfoTebulia imis gamo, rom mas vinmes ar
aCagvrineben da, ufro metic, mas uTanabreben.
homo postsovietikusis mTavari maxasiaTebeli ni-
Sani, rac mas aseve memkvidreobiT ergo, umravle-
sobis mxares yofnaa, anu iq, sadac ara solidaroba,
aramed Zala da erTobaa. igi iqaa, sadac yvela da Ta-
nac ver itans, brZolas ucxadebs maT, vinc am umrav-
lesobas emijneba, ar swams koleqtiuri eiforiebisa
da sayovelTaod aRiarebuli Tu damkvidrebuli WeS-
maritebebis... amave dros homo postsovietikusebi
yvelaze mtkivneulad sakuTari sabWoTa pudenda ori-go-s _ „sasircxvilo warmomavlobis“ daviwyebiTa da
mexsierebidan gandevniT arian dakavebuli, rac sxva-
dasxva saxis akviatebuli SexedulebebiT gamoixateba.
maT sayovelTao gamemarjvenebasa da sakuTari Tavis
ultrakonservatorad, radikal antikomunistad, an-
timemarcxened warmosaxvaSi sabWoTa kavSirTan, ara
mxolod rogorc totalitarul sistemasTan ideo-
logiuri gamijvnis meqanizmi, aramed ufro metad
fsiqologiuri motivaciebis mTeli kompleqsi moqme-
debs. upirveles yovlisa, esaa sakuTari sabWoTa war-
momavlobis dafarva misi polarulad sawinaaRmdego
ideologiuri poziciis ukritiko da gauazrebeli mi-
RebiT. Tuki sakuTar Tavs rac SeiZleba memarjvene-
konservatorad warmovaCen, miT ufro advili iqneba
im iluziis Seqmna, rom araferi saerTo saZulvel
da Tanac damarcxebul sabWoTa kavSirTan ar maqvs.
es meqanizmi gvaris gadakeTebas waagavs, gansakuTre-
biT _ ara sakuTari nacionalobisa da eTnikurobis,
aramed socialuri warmomavlobis Secvlis mizniT,
rasac, garda fsiqologiuri zekompensaciisa, aranai-
ri sxva funqcia ar gaaCnia. Tu adamiani „Tavadur“
gvars irqmevs, igi amiT sakuTari aristokratulo-
bis, klasobriv ierarqiaSi amaRlebis iluzias iqmnis,
mxolod imis vergacnobierebis xarjze, rom gvaro-
vnuli aristokratia, rogorc feodaluri klasi,
aRar arsebobs da sakuTari „keTilSobilobisa“ da
aRmatebulobis Sua saukuneebis kriteriumebiT ga-
mosaxva ubralod sasacilo anaqronizmia. aseTive
anaqronuli komponenti arsebobs homo postsovieti-
kusebis akviatebul memarjveneobaSic, rodesac maT-
Tvis memarcxeneoba, rogorc mSromeli da Cagruli
xalxis uflebebisaTvis gaCenili msoflmxedveloba,
romelic socialur ierarqiebsa da uTanasworobas
upirispirdeba, mdabiur warmomavlobasTan igivdeba.
amitomac rac ufro metad konservatori iqneba, rac
ufro SeiZulebs socialurad susts da daucvels,
miT ufro gaezrdeba sakuTari arasabWouri, „revo-
luciamdeli“ keTilSobilobis gancda.
aq calke aRniSvnis Rirsia memarjvene-konservato-
rad konvertirebuli homo postsovietikusi inte-
leqtualis tipaJi, romelic faqtebis ara mxolod
tendenciuri gaSuqebiT, aramed maTi damaxinjebiTac
cdilobs ukve dasavleTis memarcxene inteleqtua-
lebis, rogorc sxvadasxva saxis totalitarizmis
mqadageblebis mxilebas. mxilebis mTavari samizne ki
1968 wlis evropasa da amerikaSi momxdari studen-
turi gamosvlebi da mis fonze warmoSobili post-
modernizmia. 1968 wlis ambebi, romelic homo post-
sovietikusTa azriT, sxva araferi yofila, garda
totalitaruli lozungebiT liberalizmis winaaR-
mdeg brZolisa, xolo „postmodernisti“ filoso-
fosi miSel fuko ki aiaTola xomeinis kultmsaxu-
ri, sabWoTa satirul Jurnal „niangis“ politikuri
sakuTari sabWoTa warmomavlobis uaryofa, misgan gaqceva, misi ara gaazreba, aramed
kvalis waSla, magaliTad Tanamedrove saqarTveloSi, homo postsovietikusebis
mxridan sruliad destruqciuli saxiTac vlindeba, romelic sabWoTa warsulis
gamaxsenebeli simbolikis ganadgurebiskenaa mimarTuli.
saavtoro
92 cxeli Sokoladi
gverdebis tradiciis gagrZelebas hgavs, romelic
dasavluri imperializmis gaSarJebasa da dagmobas
emsaxureboda. risi gaxsenebac 68 wlis movlenebze
saubrisas homo postsovietikusebs mudam aviwydebaT,
swored is faqtia, rom es amboxi, upirveles yovlisa,
avtoritaruli saganmanaTleblo sistemisa da oja-
xuri struqturis, muSa-mosamsaxureTa araadekva-
turi anazRaurebisa da mZime socialuri pirobebis
da, rac mTavaria, sakuTari saxelmwifoebis kolo-
nialuri Tu neokolonialuri politikis winaaRmdeg
iyo mimarTuli. mTavari kiTxva, romelsac am Taobis
adamianebi sakuTar mSoblebs da maswavleblebs usva-
mdnen, sakuTar danaSaulsa da konformizms exeboda
da igi uaxlesi warsulis gadafasebasa da gaazrebas
emsaxureboda. frangebi safrangeTis kolonialur
politikas da 1954-1962 wlebis alJiris omSi sakuTa-
ri mTavrobisa da armiis mier Cadenil sisastikeebs
amxeldnen; germaniaSi am procesis gagrZeleba ara
mxolod memarcxene terori, aramed germaniis mTa-
vrobis meTauris, federalur kancler vili bran-
dtis mier 1969 wels varSavis getos memorialTan mu-
xlis modreka da germanuli nacional-socializmis
mier Cadenili danaSaulis aRiareba iyo; amerikelebi
ki vietnamSi oms aprotestebdnen da swored am pro-
testSi daibada saerTaSoriso pacifisturi moZrao-
ba... saboloo jamSi, am movlenebma Tavad dasavluri
liberalizmi ufro liberaluri da TviTkritikuli
gaxada. postmodernulma kritikam ki TavisTavad
cxadi WeSmaritebebisa da „umaRlesi idealebis“ ar-
seboba eWvqveS daayena da maTi demiTologizaciiT
aseTi miTebis ukan mdgari Zalauflebis manipulato-
ruli meqanizmebi gamoaaSkarava.
sakuTari sabWoTa warmomavlobis uaryofa, mis-
gan gaqceva, misi ara gaazreba, aramed kvalis waSla,
magaliTad Tanamedrove saqarTveloSi, homo post-
sovietikusebis mxridan sruliad destruqciuli sa-
xiTac vlindeba, romelic sabWoTa warsulis gamax-
senebeli simbolikis ganadgurebiskenaa mimarTuli.
aseTi qmedebebis arsi warsulis gadaazreba ki araa,
aramed misi gandevna, rogorc dakarguli umankoebis
daviwyeba da yvelaferSi sxvis, „ucxo Zalis“ dadana-
Sauleba. am movlenis saukeTeso ilustraciad homo
postsovietikusebis gamogonili ritorikuli for-
mula „70 weli“ gamodgeba, romlis gaCeniTac postsa-
bWoTa kavSiris istoria iwyeba. aseTi formula mTel
sabWoTa periods ise warmoaCens, TiTqos sabWoTa
sistema romeliRac Soreuli galaqtikidan Camosuli
abstraqcia yofiliyo, romlis Seqmnasa da zemoqme-
debaSic adamianebi ar monawileobdnen. Tumca far-
dobiTobis principi „70 welzec“ gavrcelda da misi
„okupaciis muzeumad“ saxeldeba moxda: saqarTvelo
70 weli okupirebuli iyo, amitomac is yovelgvari
pasuxismgeblobisgan Tavisufalia! es warmodgena
qarTvel homo postsovietikusebs ara mxolod maT
„sasircxvilo warmomavlobas“ aviwyebs, aramed saku-
Tari ucdomelobisa da umankoebis iluziasac uqm-
nis. rodesac sabWouris sakuTar TavSi Secnoba da
misgan gaTavisufleba ar xdeba, mTeli energia „ga-
regnul“ niSnebze gadadis: yvelaferi, rac okupants,
anu ruseTs ukavSirdeba _ rusuli ena, literatu-
ra, kino, musika, romelzedac ara mxolod qarTvel
homo postsovietikusTa Taobebia gazrdili, rac maT
sakuTar sabWoTa „sasircxvilo warmomavlobas“ axse-
nebs, aramed romlis simbiotur nawilsac bolo ori
saukunis qarTuli kulturac warmoadgenda, mexsie-
rebidan unda amoiSalos.
saboloo jamSi, realoba, romelsac homo postso-
vietikusebi qmnian, aris sabWoTa kavSiris virtualu-
ri postsabWoTa kavSiriT Secvla, romelic sakuTar
TavSi sabWouri stereotipebisa da miTebis daZle-
visken ki araa mimarTuli, aramed swored sabWoTa
xanaSi Camoyalibebuli miTosuri saazrovno stru-
qturebis karikaturulobamde misul absolutiza-
cias cdilobs. mexsierebidan gandevnili da miTebad
qceuli warsuli akviatebuli ideebisa da qmedebebis
saxiT ukan brundeba da yvelaze metad swored to-
talitaruli warsulisagan gaTavisuflebas uSlis
xels.
saavtoro
cxeli Sokoladi 93
gagrZeleba
<<< dasawyisi gv. 30
2008 wlis martSi uprecedento
ram moxda: mmarTveli `samarTlia-
nobis da ganviTarebis partiis~
winaaRmdeg sakonstitucio sasa-
marTlos mTavarma prokurorma,
ialCinkaiam saqme aRZra da, qveynis
konstituciasTan da laicistur
principebTan winaaRmdegobis gamo,
misi akrZalva moiTxova. ialCinkaia
partias qveynis araerTi sferos fa-
rul islamizaciaSi sdebda brals.
imave wels sakonstitucio sasamar-
Tlom saboloo gadawyvetileba mii-
Ro da braldebas moTxovnaze uari
eTqva, Tumca, partiam seriozuli
gafrTxileba miiRo da biujetic
Seekveca. prezidenti abdula giuli
da premieri erdoRani xuTi wliT
politikur saqmianobasTan damSvi-
dobebas gadaurCnen.
ori wlis win qalbatoni erdo-
Rani erT-erT samxedro hospital-
Si ar SeuSves, im dRes mas, isla-
mis wesiT, hijabi exura, romelic
qals mxolod Tmas ufaravs. sa-
mxedro elitis warmomadgenlebma
daTmobas premierisTvis bodiSis
moxda amjobines. Tumca, erdoRans
sakuTari coli oficialur Sexve-
drebze mainc arasdros dahyavs _
TurqeTSi moqmedi kanonis gamo,
romelic qalebs saxelmwifo da-
wesebulebebSi TavsaburiT gamoCe-
nas ukrZalavs. 2008 wels partiam
am akrZalvis nawilobriv gauqmebas
(umaRlesi saswavleblebis studen-
tebisTvis) miaRwia. wels premierma
erdoRanma ganacxada, rom hijabis
akrZalva adamianis uflebis darR-
vevaa, ataros iseTi samosi, ro-
gorc Tavad surs.
mustafa qemalis samoqalaqo re-
formis udidesi miRweva araTu is-
lamuri samyaros, aramed msoflio
masStabiTac ki, xelisuflebis
mxridan qalTa emansipaciis upre-
cedento mxardaWera iyo. maSin
qalebi gamoCndnen sazogadoebriv
cxovrebis bevr sferoSi, miecaT
arCevnebSi monawileobis ufleba...
kidev erTi saintereso paradoqsi
isaa, rom roca qalis Tu mamakacis
CacmulobaSi (feskis da Cadris ta-
reba) sakuTari koreqtivebi Sehqon-
da, aTaTurqi iseve Zaladobda,
rogorc petre I rusi Tavadaznau-
robis mimarT. erdoRanis iniciati-
va ki Turqi qalebis im 2/3-isTvisaa
gankuTvnili, vinc islamis tradi-
ciul normebs misdevs, Turqul ga-
remoSi es Sesworeba bunebrivad da
misaRebad gamoiyureba.
`samarTlianobis da ganviTare-
bis~ proislamurma RonisZiebebma
piks wels, 2010 wlis 22-23 Teber-
vals miaRwia, rodesac erTdrou-
lad samxedro elitis ormocdaa-
Tiode gamorCeuli warmomadgeneli
daakaves. maT brali wauyenes samxe-
dro gadatrialebis mcdelobis-
Tvis.
armiis mimarT xalxis siyvarulis
miuxedavad, es ambebi qveyanaSi er-
Tgvarovnad ar aRqmula. ̀ SesaniSna-
vi ambavia TurqeTisTvis, SesaniSna-
vi ambavia demokratiisTvisac~, _
werda im dReebSi stambolis erT-
erTi gazeTi. avtoris mtkicebiT,
Zalian mcdaria gavrcelebuli Se-
xeduleba, TiTqos Turquli armia
aTwleulebis ganmavlobaSi qveynis
demokratiulobis garanti yofi-
Turquli demarSi
94 cxeli Sokoladi
gagrZeleba
liyos. `piriqiT, _ werda Jurna-
listi, _ demokratia Cven swored
samxedroebma wagvarTves~.
TurqeTma gonivrulad gamoiyena
Seqmnili viTareba da erTdroulad
ori kurdReli daiWira: samxedroe-
bis Zalauflebis moTokvasac Seud-
ga da evrokavSiris rekomendaciac
Seasrula. zedapiruli ganxilviT,
es SeiZleba kidev erT paradoqsad
gamoCndes: prodasavluri samxedro
elitis moTokvas TurqeTs, didi
xania, swored evrokavSiri sTxovs.
Tumca, moTxovnis arsi isaa, rom
armia samoqalaqo xelisuflebas
unda eqvemdebarebodes. aseTi Za-
laufleba armias evropis arc erT
qveyanaSi ar aqvs.
proislamur talRaze TurqeTs
metismetad daeZaba urTierToba
Tavis Zvel partniorTan, israel-
Tan. arada, 1949 wels TurqeTi is-
lamuri samyaros pirveli saxelmwi-
fo iyo, romelmac israeli aRiara,
da mas Semdeg ori qveyana mWidrod
TanamSromlobda bevr, maT Soris _
samxedro sferoSic. usiamovnebis
mizezad (SesaZloa, sababad) israe-
lis mier SarSan RazaSi Catarebuli
operacia ̀ mdnari tyvia~ iqca. wels,
ianvarSi TurqeTis telearxma TTR1 am ambebis amsaxveli antiisraeluri
teleserialis Cveneba daiwyo, rac
diplomatiuri uTanxmoebis pirvel
etapad iqca. TurqeTma israels
uari uTxra erTobliv samxedro
wvrTnebSi monawileobaze. amas ian-
varSi, davosis forumze erdoRanis
antiisraeluri replikebi da ka-
tegoriuli demarSi daemata. maSin
premiers stambolSi erovnuli gmi-
riviT daxvdnen. martSi TurqeTma
israeli miwisZvris Sedegebis li-
kvidaciis drosac ar daixmara da
SeTavazebaze uari uTxra.
qemalisturi ideologiis Turqe-
Ti is qveyanaa, romelic XX sauku-
nis islamur samyaroSi avtorite-
tiT arasdros sargeblobda. axla
TurqeTi iransac uaxlovdeba,
erTi mxriv, isteriuli antisemi-
tis, ahmadineJadis, da meore mxriv,
israelTan mkveTri dapirispirebiT
dRiTi dRe igebs arabuli samyaros
guls da aRmosavleTis mimarTule-
biTac ixsnis gzas. wels erdoRanma
CineTi muslimi, da Tan Turquli
warmoSobis xalxis, uigurebis ge-
nocidSi amxila.
Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom
mas sulac ar gahfuWebia urTier-
Toba ruseTTan _ CrdiloeT kavka-
siis muslimuri mosaxleobis mi-
marT warmoebuli politikis gamo.
ruseT-TurqeTis urTierTobaSi
daaxloebis axali etapi ki lamis
saqarTvelo-ruseTis 2008 wlis
omis dros daiwyo. omis dReebSive,
roca iranis xelisuflebam qarTu-
li mxaris mier afxazebis da osebis
genocidi dagmo, abdula giulma
ruseTs, samxreT oseTSi misi 2000
moqalaqis daRupvis gamo, TanagrZ-
noba gamoucxada.
bevri rusi eqspertis azriT,
Turquli diplomatia brwyinvaled
muSaobs, da msoflios aCvenebs,
rogor SeiZleba Sedegiani urTier-
Tobebis damyareba erTdroulad
sxvadasxva mimarTulebiT.
saqarTvelo-ruseTis oms Tur-
qeTis da somxeTis urTierTobis
saintereso, magram droebiTi da-
Tboba mohyva. am or mxares Soris
urTierTobis normalizaciaze sau-
bari, sami welia, mimdinareobs. 2008
wlis cnobili safexburTo vizitis
Semdeg, SarSan, 2009 wels ori qvey-
nis sagareo uwyebis warmomadgen-
lebma ciurixSi erToblivi gancxa-
deba gaakeTes, rom diplomatiuri
urTierTobis aRdgenas apireben da
samoqmedo dokumentze, e.w. `sagzao
rukis~ SemuSavebaze muSaoben. es
ambavi msofliom sasiamovno siax-
led miiRo. Tumca male probleme-
bic gamoCnda. `sagzao ruka~ arsad
gamoqveynebula, da somxurma dias-
poram, romelic genocidis aRiare-
bis msoflio procesis ̀ avangardSi~
dgas, axsna-ganmarteba moiTxova.
somxeTis xelisuflebasa da dias-
poras Soris urTierToba daiZaba
da procesi gaiyina.
amiT ZiriTadad Turqebma moi-
ges: SarSandeli aprilis Semdeg
genocidis aRiarebis procesi mniS-
vnelovnad SeCerda, da mis mimarT
mtrulad ganwyobili da gavleniani
somxuri diaspora somxeTis xeli-
suflebas daupirispirda: Turqe-
Ti gaero-s usafrTxoebis sabWos
droebiT wevrad iqna arCeuli: re-
gionuli mniSvnelobis procesebSi
man sakuTari roli mniSvnelovnad
gazarda, da Tan SeerTebuli Sta-
tebisa Tu evrokavSiris winaSe mi-
mzidvel moTamaSed warmoCinda.
Tumca, 2010 wlis dasawyisi, ge-
nocidis aRiarebis TvalsazrisiT,
somxebisTvis mosavliani gamodga.
martSi somxebis genocidi aRiara
SvedeTis da kataloniis parlamen-
tebma da, rac mTavaria, martSive,
aSS-s kongresis warmomadgenel-
Ta palatis saerTaSoriso saqme-
Ta komitetma miiRo rezolucia,
romelSic osmaleTis imperiaSi
somexTa masobrivi xocva-Jleta
genocidadaa Sefasebuli. Tumca,
barak obamam da hilari klintonma,
romlebic adre aRiarebis momxree-
bad moiazrebodnen, komitetis ga-
dawyvetileba dagmes, da mizezad
is moitanes, rom axaldawyebul
Turqul-somxur dialogs es faqti
CixSi Seiyvans.
am fonze Zalian mkafiod ikve-
Teba TurqeTsa da ruseTs Soris
urTierTobis daTboba. wina sauku-
nis ormociani wlebidan, ufro ki
1952 -dan (nato-Si gawevrianebidan
sabWoTa kavSiris daSlamde) es ori
qveyana mtrul banakebs warmoad-
genda. mas Semdeg, rac samxreT
kavkasiaSi sami damoukidebeli sa-
xelmwifo warmoiqmna, TurqeTi
aq sakuTar gavlenas nel-nela da
Zalze efeqturad afarToebda. ise
rom, dRemde Tan aSS-s interesebis
gamtareblad rCeboda da Tan ru-
seTTan daaxloebasac axerxebda.
putinis mosvlasTan erTad, da
evrokavSirTan dausrulebeli po-
litikuri vaWrobis fonze, ori
saxelmwifos daaxloeba evropis
mxridan msgavsi damokidebulebis
WrilSi gagrZelda.
urTierTobis daTbobis axali
cxeli Sokoladi 95
talRa ruseT-saqarTvelos omis
Semdeg iwyeba. am xanmokle omis
aqtiur fazaSi TurqeTis rolma
rusuli mxaris mowoneba daimsa-
xura. omis yvelaze mwvave fazaSi,
TurqeTma saqarTvelosken momava-
li amerikuli samxedro tankere-
bi sakuTar wylebSi ar SeuSva.
omis dasrulebisTanave ki, kavka-
siis xuTi regionisTvis (TurqeTi,
ruseTi, saqarTvelo, somxeTi da
azerbaijani) stabilurobis pla-
tformis Seqmnis ideiT mimarTa ru-
seTs. da, rasakvirvelia, SeerTebu-
li Statebis wyroma kidev erTxel
daimsaxura.
daaxloebiT aseTive iyo CineTis
qmedebebi agvistos omis Semdeg.
CineTis warmomadgenlobiTi dele-
gacia ruseTSi omis dasrulebis-
Tanave Cavida da mxardaWera ga-
moucxada. delegacias, bunebrivia,
qarTuli mxaris poziciac aintere-
sebda, magram ruseTis gaRiziane-
bas moerida da mxolod reigionSi,
baqoSi Casvla gabeda. TurqeTTan
amas kavSiri ar aqvs, mxolod is mo-
menti ikveTeba, rom Zlieri saxel-
mwifoebis umetesoba, romlebic
evraziuli interesis nawilad gani-
xilebian, regionSi ruseTis domi-
nantobas kiTxvis niSans arasdros
usvamen.
ukanasknel wlebSi aSS da ruseTi
erTad ubiZgeben somxeT-azerbai-
jans da somxeT-TurqeTs saerTo
enis gamonaxvisken. aSS-sTvis es da-
axloeba somxeTze ruseTis gavle-
nis Semcirebas moaswavebs. ameriku-
li xazi am urTierTobaSi sruliad
marTebulad wamoswevs erT dros
somxebisgan daviwyebul realobas,
rom maT genocidSi ruseTs Tur-
qeTis Tanabari roli miuZRvis.
es mosazreba yovelwliurad met
mxardamWers iZens Tavad somxeTSi
(somxur diasporas msgavsi simar-
Tlis aRiarebis problema ar aqvs).
2003 wels sakiTxze momuSave erT-
erTma somxurma komisiam ortomeu-
li gamosca. meore tomSi avtorebi
mxolod ruseTis wil danaSaulze
amaxvileben yuradRebas.
TurqeTi ise gaerTo rusul-
somxur xazTan daaxloebiT, rom
erT-erT molaparakebaze (mar-
Talia, kulisebSi) azerbaijanis
mxares SesTavaza, yarabaRi somxe-
TisTvis daeTmoT. anu, TurqeTis-
Tvis miebaZaT da ise moeSorebinaT
tvirTi Tavidan, rogorc TurqeTma
_ kviprosis problema `moagvara~.
ase rom, rogorc vxedavT, da ro-
gorc batonma putinma brZana, `iqm-
neba axali realoba~ (TurqeTis mxa-
res albaT ukeT esmis, rogoria es
reloba, radgan putinis es mimar-
Tva patriot Turq samxedroebs ise
moewonaT, sakuTar vebgverdzec ki
ganaTavses), romelSic partniorebi
proteJeebs, da xandaxan aramxo-
lod maT, `msubuqad~ Ralatoben.
regionis sakiTxebze momuSa-
ve amerikeli eqspertebi _ meTiu
braiza da zeino barani TurqeTis
prorusuli nabijebis gamo SeS-
foTebas ukve agvistos omis Sem-
deg gamoTqvamdnen. zeino barani
TurqeTis mier `nabukos~ proeqtis
Tavdapirveli Canafiqris gauTva-
liswineblobas da egreT wodebuli
`samxreTis nakadis~ mimarT rusuli
interesis gatarebas did Secdo-
mad uTvlida. Tumca, mxolod ru-
seTze ar aris saubari. TurqeTma
`nabukos~ proeqtSi monawileoba
iransac SesTavaza. marTalia, aSS-
s kongresis mier zemoT naxsenebi
rezoluciis miReba somxuri dias-
poris Zalisxmevis Sedegicaa, ma-
gram, SesaZloa, TurqeTis mimarT
sagareo politikis veqtorebis
gadanacvlebis, aseve ruseTTan me-
tismeti daaxloebis gamo, patara
profilaqtikur gafrTxilebadac
miviCnioT.
TurqeTis mxridan muslimur
samyaroSi prestiJis amaRlebaze
zrunva udavod gonivruli gada-
wyvetilebaa. urigo ar iqneboda,
amaze samomavlod qarTul saxel-
mwifosac ezruna, amgvari kapita-
lis dagrovebis dawyeba uaxloesi
wlebidanac SeiZleba, Tuki saqar-
Tvelo dasavleTisa da CrdiloeT
kavkasiis interesebis gonivrul ga-
dabmas moaxerxebs da iqneb, region-
Si mcxovrebi patara muslimuri
erebis interesebis pirveli gamta-
rebelic ki gaxdes.
TurqeTis protesti dasavluri
samyarosadmi absoluturad gasa-
gebia. osmalur-somxuri sakiTxi
namdvilad rTuli samecniero pro-
blemaa, orive mxares seriozuli
argumentebi da sakiTxis sakuTa-
ri, damajerebeli xedva aqvs. dasa-
zustebelia, riT xelmZRvaneloben
evropis parlamentebi, rodesac ge-
nocids aRiareben. ucnauria isic,
rom, am sadavo sakiTxis gamo, arc
aSS-s kongresi moerida masStabur
cvlilebebs.
Turqi avtorebi, Jurnalistebi
axla im damokidebulebaze saubro-
ben, romelic aSS-m regionSi Tavi-
si mokavSireebis mimarT gamoiCi-
na. amerika, maTi TqmiT, sakuTari
partniorebis interesebs ar icavs,
maSin, roca ruseTma Tavisi mokav-
Sireebis ricxvi regionSi samamde
gazarda.
asea Tu ise, Sua evropis aRmosav-
leTiT saintereso situacia iqmne-
ba. ukrainis arCevnebSi prorusuli
ianukoviCis arCevis Semdeg, roca
TurqeTi veqtorebs dasavleTis
winaSe kunTebiviT aTamaSebs, azer-
baijans regionis kvalobazec ki
Znelad SeiZleba ewodos demokra-
tiuli qveyana, somxeTi ki Tura-
nuli ideebis winaSe panikur SiSs
da rusul perspeqtivas ver eleva,
saqarTvelos mniSvnelovneba re-
gionSi, wesiT, kidev metad unda
warmoCeniliyo. wina aTwleulis
saqarTveloSi aRsaniSnavi tempiT
viTardeboda samoqalaqo sazoga-
doeba, romelsac dasavleTidan
meti mxardaWera da gaZliereba
sWirdeboda. mxardaWera dResac
swored qarTvel moqalaqes sWir-
deba, romelic Sin Tu gareT, mis
garSemo daZrul veqtorebs Soris,
cvalebad realobaSi, gaurkveveli
perspeqtivebis winaSe martoa dar-
Cenili.
gagrZeleba
96 cxeli Sokoladi
<<< dasawyisi gv. 36
yvela gisosze aucileblad Se-
xvdebiT dambali puriT miwebe-
bul, „yviTeli“ Jurnalebidan
amoWril xatebsa da saqarTvelos
kaTalikos-patriarqis portrete-
bs. zurgze xelebdakrefilebi am
sarkmlisken piriT videqiT. kame-
ris mkvidrni or-orad gahyavdaT
derefanSi, saidanac cema-tyepis
xma moismoda. damamcirebel gamo-
naTqvamebze patimrebis Sepasuxe-
bis xma ar gagvigonia. ismoda mxo-
lod tylaSa-tyluSi da kedelze
Tavis mirtymis yru baguni. Cveni
jeric dadga, magram jer sxva ka-
meraSi gadagviyvanes. erTi me-
Tvalyuris xeli Tvalze momxvda.
ar mtkenia, TiTqmis amcda.
am kameraSi gverdiT proeqto-
ris qurdobaSi eWvmitanili biWi
medga. is ara, lamazi romelic
iyo, meore. man miTxra, Sen na-
rkotikebis Semotana giweria ba-
raTSi da magrad gcemen, da modi,
me sxvasTan erTad gavalo. kargi,
batono-meTqi. is biWi Cemamde ga-
vida da magrad scemes _ Tu swa-
vlobdi, geswavla, ras iparavdi,
rom iparavdio.
axla ki aliyuris koridori
unda gamevlo da cixis ufrosi-
saTvis Cemi baraTi mimeca. manamde
patimrebma gamafrTxiles, fexsa-
cmlis enebi gaiswore, rom kori-
doris gavlisas ar daece, Torem
Senze ixtunavebeno. isic miTxres,
xma ar amoiRo, Torem ufro mets
girtyameno. bloki Tu auRe, haer-
Si gaburTavebeno. isic ar vicodi,
Cems sasikeTod maZlevdnen am rCe-
vebs Tu Radaobdnen. mokled, Cemi
jeric movida. gavedi koridorSi,
arc erT meTvalyures ar Sevxede,
pirdapir cixis ufross gavuswo-
re Tvali da Tavdajerebuli da
gamarTuli nabijiT gavemarTe
misken. cixis ufross mivawode Cemi
baraTi da sakuTari gvari, saxeli
da mamis saxeli vuTxari. raze da-
giWireso. planze-meTqi, mivuge. aq
ori muxli giweriao. braldebas
nawilobriv veTanxmebi-meTqi. ho,
ho, eg nawili gaasaCivreo, iro-
niulad momigo. misi ironia Zalian
tkbilad Camesma, is fizikuri gve-
misagan indulgenciis momaswavebe-
li iyo. ar mcemes.
SevediT kidev erT, msgavs ka-
meraSi, sadac ukve nacemi xalxi
idga. Cem mimarT wayenebuli bral-
debebis simZimiT dafiqrebuli da
mainc sastikad nacemi studenti
isev Cem gverdiT idga. Semecoda,
magram erTi niSnismogebiT ki ga-
davxede. imiTRa daimSvida Tavi,
rom miTxra, Tvalze fingali gaqv-
so. warmovidgine, rogor gauxar-
deboda, marTla rom momxvedro-
da, magram ver mivarTvi.
gamogviyvanes karantinidan da
daiwyo kamerebze aweva. adminis-
traciidan pirvelive korpusSi
Segviyvanes da pirvelive sarTul-
ze sxvadasxva kamerasTan dagvaye-
nes. manamde vcdilobdi maTTan
movxvedriliyavi, visac an kape-
zedan, an karantinidan vicnobdi.
axla ase aRar vfiqrobdi. pirve-
li, igive „e“ korpusis X kameraSi
Semiyvanes.
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 97
`svaboda~
Zalian gamimarTla. gamimarTla,
rom movaxerxe Tavdacva karantin-
Si, gamimarTla, rom 24 saaTSi da-
gvSales, gamimarTla, rom TiTqmis
ar momxvedria, namdvilad gami-
marTla, im kameraSi rom movxvdi,
sadac amwies, da Cems sixaruls sa-
zRvari ar hqonda, rodesac Sevi-
tyve, rom imdenadac gamimarTla,
rom kviraSi erTxel xelmisawvdo-
mi abano 2 saaTSi iqneboda. mok-
led, magari gamimarTla.
korpusi 1, kamera X
Tavidanve vityvi, rom karg kame-
raSi movxvdi _ maZRarSi, rogorc
aseTebs cixis administracia uwo-
debs. sigaretisTvis Tavis danebe-
bis gegma filtriani sigaretis da-
naxvisTanave Caifarcxa. sigaretma
gamabrua, imdeni xani ar mqonda
moweuli. kameraSi garkveuli wes-
rigi idga da mec Sevecade, am wes-
rigis arss Cavwvdomodi.
kameraSi ramdenime rames unda
daukvirde: vin wevs dabla da vin _
maRla. unda gamoricxo fizikuri
janmrTelobis faqtori, romlis
gamoc vinme SeiZleba dabla iwves.
imasac unda miaqcio yuradReba,
vis meti aqvs lariokis baraTze,
miuxedavad amisa, ramdenad xel-
gaSlilia. Tu xelgaSlilicaa,
kameraSi „macqeralobis“ preten-
ziac aqvs. „macqeraloba“ maTi
mogonili sityvaa, vinc mxolod
socialuri uTanasworobis gamo
ver „mayureblobs“ da xandaxan am
mware sityvis sarkastulad war-
moTqmiT egueba realobas. kidev
erTi ramaa gasaTvaliswinebeli:
vinc xSirad „atarebs“ usiamovno,
„megobrul“ xumrobas, yvelaze
moulodnel da radikalur qmede-
bebsac misgan unda elode.
SesvlisTanave civilizebuli
adamianebis xeli vigrZeni. siga-
reti SemomTavazes, gamosacvleli
tansacmeli, pirsaxoci momixies
da saponi momces. Cemi adgili ma-
Cvenes da Cemi winamorbedis kbi-
lis jagrisic momces, miTxres,
sapniT garecxe, araferi sWirdao.
gavixade sacvlebi da gavrecxe,
rom abanodan gamosuls sufTa
sacvlebi mqonoda. miTxres, sanam
tansacmeli Semogiva, ar mogeri-
dos, yvelafers gaTxovebTo. bevr
kiTxvebs vusvamdi. isinic moTmi-
nebiT mpasuxobdnen. kameraSi iyo
radio, romliTac saaTs vigeb-
diT, iyo Jurnal-gazeTebic da
Wadrakic. igive zomis kamera iyo,
rac karantinSi, magram aq mxolod
eqvsni viyaviT da rigrigobiT
Zili ar gvWirdeboda. patimrebi
yoveldRiurad saguldagulod
alagebdnen kameras. paraSazec
uCveulo sisufTave iyo. ganwyo-
bis amaRlebaze givi zrunavda,
romelic kameras „ganagebda“.
givi surameli biznesmeni iyo,
romelmac nasesxebi fuli drou-
lad ver daabruna. mevalemac ar
daayovna da uCivla. givim amis Se-
saxeb Seityo da mTeli Tavisi qo-
nebisa da biznesebis axloblebze
gadaformeba moaswro, amitomac
„gasrokvas“ didad ar ganicdi-
da. ganaTlebuli kaci iyo, sain-
tereso. ambobda, daceminebisas
„svabodas“ nu iZaxiT, Tavisufle-
ba TqviT, es xom ufro lamazad
JRerso. 6 Tve iyo, rac givi im ka-
meraSi ijda.
SedarebiT naklebstaJiani Ta-
nakamereli iyo zura, qurdobisa-
Tvis daWerili veeberTela kaci,
saxis nakvTebic ki veeberTela
hqonda. uSvelebeli mxrebi hqon-
da, da roca kameraSi SuadRis
da saRamos locvis gaZlierebis
rituali imarTeboda, misi mxre-
bis mezoblad Cumad mdgoms sul
imis SiSi mqonda, ybaSi ar gaertya
pirjvris gadasawerad moqneuli
xeli. es SiSi gavuziare kidec. xu-
mroba gaigo.
21 wlis WiaTureli giorgi Se-
darebiT cota xnis win daeWiraT
da kameris danarCen binadarTa
msgavsad, jerac „gausudavi“ iyo
(ara, nu, raRaca arsebobs ra _
visi asakic gavige _ samisa _ yve-
la 21 wlis iyo). giorgi qurduls
awveboda, rac danarCen Tanakame-
relebSi xSirad xumrobis sagnad
iqceoda xolme _ ara imitom, rom
qurduls pativs ar scemdnen, ara-
med imitom, rom eg palaJenia miSas
xelSi veRar dabrundeboda, rad-
ganac imdeni obSiaki verasodes
aikrifeboda, rom axali drois Ci-
novnikebis avtobanis mSeneblobi-
dan da sxva elituri biznesebidan
miRebuli wili gadaefara. gior-
gim Tavisi maisuri maTxova. kargi
biWi iyo giorgi.
konstantinoviCi Cemi megobris
Zmakacis mama aRmoCnda. fizikosi
iyo, inteleqtuali, da kameraSi
ganviTarebuli movlenebisa Tu
saubrebis umetesobas mdumare
ironiiT adevnebda Tvals. rode-
sac Cemi istoria movyevi, Cumad
miTxra, mTel Sens emociebs nu
gaamJRavnebo. albaT, Cemken iyo.
mokled, konstantinoviCi erTiT
meti nugeSi myavda tusaRobisas.
is imitom daiWires, rom mTvral-
ma poker klubSi iCxuba. konstan-
tinoviCi ayvanis dros sastikad
scemes, nekni stkioda, eqTans ki
omeprazoli Semohqonda. omepra-
zoli kuWis wamalia, magram eqTan-
ma uTxra, neknebTan kunTs da-
giamebso. konstantinoviCi mainc
kmayofili iyo, radgan kuWic awu-
xebda.
da bolos, veSapo, igive zug-
dideli vato. veSapo imitom Se-
arqves, rom veeberTela zuras
xSirad uZaxda ase da es saxeli
bolos isev TviTon SerCa. vato
yvelaze naklebad hgavda veSaps:
patara, gamxdari, warsulSi efe-
drinis miRebisagan mudam mZinare.
veSapo sul klubur cxovreba-
ze mekiTxeboda _ ra xdeba „neiT
ofisSio“. es kiTxvebi sayovelTao
xorxocs iwvevda. vuxsnidi, rom
„naiT ofisi“ sinamdvileSi erTi
didi nagvis ormo iyo, magram mas
mainc sxvanairad enTeboda Tvale-
bi. misTvis im nagvis ormos xsene-
ba saxeze dacemul ezos lampione-
biT ganaTebuli gisosebis Crdils
ultraTanamedrove klubur gana-
Tebad aqcevda.
gagrZeleba
98 cxeli Sokoladi
ai, abanozec gagviyvanes da
cota momeSva. mere sadilic mo-
vida. balanda mdidari sakvebi Ri-
rebulebis mqone produqtebisagan
keTdeba, magram rogor axerxeben,
rom aseTi ugemuri iyos, vera-
friT davadgine. samagierod, la-
riokze ajika iReba da yvelafers,
tkbils Tu cximians, ajikas ama-
teb, rom rame gemo mieces da bo-
los makaronsac, piuresac, supsac
da brinjsac marto ajikis gemo
aqvs. calke aRniSvnas imsaxurebs
puri, romelsac diliT gaZleven.
axali puri moaqvT, magram xelSi
iSleba _ umariloa. patimrebi am-
bobdnen, adre kacze naxevar purs
iZleodnen da miSas ministrobis
dros mTeli puris mocema daiwye-
so. Cai? Caize ambobdnen, broms
ureven, rom erTmaneTi ar dava-
makoTo. ra vici, ra vici...
balandis mosvla mixaroda _ na-
xevar saaTs klavs. Wadrakic klavs
dros. bavSvobis mere ar meTamaSa
da Tavidan „davamuRame“. erTis
garda yvelas veTamaSe. im erT-
Tan rom davapirebdi TamaSs, sul
raRac xdeboda. erTxel balanda
moitanes, erTxel locvis dro
dadga, erTxel „praverka“ daiwyo,
erTxelac kontroliorma radio
wagvarTva da yvelani gabrazebu-
lebi viyaviT, da bolos erTxelac
cixis ufrosma momakiTxa.
palaJenia
cixis ufrosis piradad stu-
mroba ucnaurad meCvena. xelebi
zurgze davilage da derefanSi
gavedi. uceb nacnobi xma Semo-
mesma, cixis ufross ekiTxeboda,
xelebi zurgze ratom ulagiao.
cixis ufrosma miugo, wesia aseTi
batono giorgio. es nacnobi xma
ombudsmens ekuTvnoda. warmomad-
geneli axlda, romelic pirvelive
dRidan axdenda Cemi saqmis doku-
mentirebas. giorgis piradad mos-
vlam Zalian gamaxara. samorigeoSi
SevediT sasaubrod. cixis ufross
qcevaze Sevatye, rom ombudsmenze
STabeWdilebis moxdenas cdilob-
da _ mainc saCvenebeli cixea.
giorgim pirobebi gamomkiTxa.
mec yvelaferi vuambe. saerToSi
ratom xaro, calke ar Segiyvane-
so? me arc vicodi, calke kamere-
bic Tu iyo. is Turme „palaJenias“
gulisxmobda. saubris dasasruls
cixis ufrosma miTxra, ratom ar
miTxari, Tu aseTi Tema iyo, Tavi-
danve „palaJeniaze“ gagwevdio. me
vuTxari, rom aranair palaJeniaze
gaweva ar mindoda da Cems kameraSi
darCena merCivna. man sastiki uari
Tqva im motiviT, rom mand dacu-
li ver iqnebi da me Rame ver da-
viZineb, rodesac es mecodinebao.
wamiT davfiqrdi: rogor SeiZle-
boda, mTel karantins detalurad
scodnoda Cem Sesaxeb da cixis
ufross ver gaego.
TanakamerelebTan normalurad
damSvidobebac ki ver movaxerxe,
ise gadamiyvanes palaJeniaze.
palaJenia calke korpusia para-
lelurad Camwkrivebuli korpuse-
bis gverdiT. pirvel or sarTulze
absluga cxovrobs. es Cveule-
brivi patimrebi arian, sxva pati-
mrebisaTvis balanda da larioki
daaqvT. maT uniformiT gamoarCe-
vT. amaSi gasamrjelos ar uxdian,
Tumca sigarets aZleven da cixis
teritoriaze Tavisuflad gada-
adgilebis saSualeba aqvT. maTi
kamerebi saRamos 8 saaTamde ar
iketeba. bolo sarTulze ki sa-
qaTmea. saqaTme imitom hqvia, rom
iq wesiT qaTmebi unda isxdnen. qa-
Tami cixis Jargonze mamaTmavals
hqvia. saqaTmis ramdenime kameraSi
ZiriTadad pedofilebi da gaupa-
tiurebisTvis daWerilebi ixdian
sasjels. arian mesame kategoriis
patimrebic, romlebic iq gaurkve-
veli mizeziT sxedan. ar vici, da-
narCeni patimrebisagan maTi izo-
lireba albaT sxva niSniT wydeba.
mTel saqaTmeze erTi qaTa-
mi ijda _ baTumeli maqsime. mis
garda kameraSi isxdnen maqsimes
„qmari“ da kidev orni, vinc gaupa-
tiurebisTvis ixdidnen sasjels.
maqsimem maSinve gamarkvia iqaur
wesebSi. vecade, male dameZina,
radgan Tanamosaubre ver vnaxe.
Zalian ganvicade, rom iq mimiyva-
nes. RamiT maqsimem zeda Sponki-
dan zewari Camoafara da, damswre-
Ta miuxedavad, Zalian vokaluri
aqti moawyo „qmarTan“.
im Rames Tu daviZinebdi, ar me-
gona. qveda Sponkidan iseTi suni
amodioda, rom Zils mifrTxob-
da. zewaric Zalian WuWyiani iyo.
diliT maqsimesa da misi qmris
Cxubma gamaRviZa. sul Cxubobd-
nen, rogorc namdvil col-qmars
Seefereba. qmari umtkicebda, sva-
bodaze kacTan dawola grexia da
SigniT _ arao. maqsime ironiu-
lad pasuxobda, razec qmari kidev
ufro brazdeboda.
daiwyo namdvili jojoxeTi. mi-
vxvdi, rom im kameraSi gaCereba
Cemi fsiqikis dangrevis xarjze Tu
moxerxdeboda. qveda mezobeli,
romelsac stefane „ieRovelos“
eZaxda, mTeli dRe loculobda.
mere momiyva istoria, romelmac
`TeTri bairaRebis~ „Semomeupa-
tiura“ gamaxsena. kameris mexuTe
binadarma ki miambo, Tu rogor
wauyvana Zmakacs qali, romelmac
agreTve iCivla. is mexuTe binada-
ri gamudmebiT iRimoda. ieRove-
lo sul imas cdilobda, misTvis
sakuTari gonebrivi upiratesoba
daemtkicebina _ krosvordSi xma-
maRla amoikiTxavda xolme iseT
kiTxvebs, romelzec TviTon hqon-
da pasuxi, da rodesac mosaubris-
gan pasuxs ver moismenda, TviTon
ambobda da debiloo, eZaxda. er-
Txel misi krosvordebis gazeTi
aviRe da TiTo krosvordSi 3-4
Sevsebul sityvaze meti ver vnaxe.
Zalian, Zalian gavbrazdi ieRove-
loze.
amasobaSi maqsime miyveboda, rom
erTi suli hqonda, zonaze rodis
gadaiyvandnen. meubneboda, zona-
ze magrad iqnebi, filtriani da
sguSoni ar mogakldebao. es Tur-
me gasamrjeloa seqsualuri saxis
momsaxurebisaTvis. vkiTxe, cixeSi
an zonaSi prezervativi Tu iyo.
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 99
gaecina. rac mets miyveboda, miT
ufro depresiaSi vvardebodi. bo-
los erT wertils mivaSterdi da
vecade, araferi gamego, rasac me-
laparakebodnen.
rogorc iqna, dadga is nanatri
wami da advokatTan gamiyvanes.
haeri rom CavisunTqe, bednieri
viyavi _ im kameridan gasvla me-
Rirsa. am daculi palaJeniis erT
Taviseburebasac davakvirdi: ro-
desac im korpusidan gamodixar,
ramdenime korpusis patimrebi xv-
debian, rom saqaTmidan mohyavxar,
radgan abslugis forma ar gacvia.
Tan kameraSi iseTi xalxi zis, rom
rodis ra mouva TavSi azrad, ver
mixvdebi. ai, aseTi daculi aris es
palaJenia. mere karantinze svanis
naTqvami gamaxsenda, purs erTad
xom ar SevWamTo, da mivxvdi, ra-
tom aTavsebdnen calke zogierT
patimars.
„axalgazrda iuristebis“ ad-
vokati iyo. Zalian SeSfoTebuli
miyurebda, rame xom ar moxda,
adre aseTi daTrgunuli ar iya-
vio. me suliT da guliT vTxove,
cixis ufrosi enaxa da im kameri-
dan moveSorebine.
misi naCuqari qaRaldis xelsa-
xoci Smonze damatovebines, ar
SeiZlebao. advokatma piroba Se-
asrula da cixis ufrosTan er-
Tad dabrunda. gadavwyvite, cixis
ufrosTan blefze wavsuliyavi da
vuTxari, rom ombudsmenma Cemi
dacul kameraSi gadayvana Cemi
muSaobis Temis gamo moiTxova da
ara Cemi piradi identobis gamo.
me iq ver gavCerdebi da an SimSi-
lobas daviwyeb, an rames davimar-
Teb-meTqi. Zalian SeSfoTda. sa-
erTod, ar awyobda es ambavi. unda
gavarkvioo da saRamos moval ka-
meraSio.
isev im kameraSi dabruneba mo-
miwia. ar gavamxile, rom saRamos
sulmouTqmelad velodi, rom ar-
cerTi maTganis saxe aRar damena-
xa. arada, adre ase aravis movqce-
vivar, amanac Zalian damafiqra.
meRirsa: cixis ufrosma ramdenime
dRe iTxova Cem mier gaziarebuli
informaciis gadasamowmeblad da
sanacvlod gverdiT kameraSi ga-
dayvana SemomTavaza. visargeble
imiT, rom es SemoTavazeba bolom-
de damakmayofilebeli ver iqne-
boda da sigareti, axali zewrebi,
adiala da axali saparsi vTxove.
cixis ufrosma gankargulebebi
gasca da umalve yvelaferi momi-
tanes. kmayofili viyavi, radgan
depresiuli garemos Semdeg situ-
aciis Cems sasargeblod gamoyene-
ba movaxerxe.
bolo pasadka
XX-dan XY kameraSi aRmovCndi.
momijnave kamerebis binadarni
komunikaciis primitiuli xerxe-
biT sargebloben _ kedelze abra-
xuneben da Semdeg tualetSi Se-
dian, rom saventilacio sistemis
gamoyenebiT miawvdinon erTma-
neTs xma. aman damafiqra, vicodi,
rom maqsimes megrel „qmars“ Cems
axal kameraSi nacnobi hyavda da
megrulad esaubreboda xolme. ar
mindoda, Cemze rame rom gaegoT
axal kameraSi, radgan vivaraude,
rom cixis ufrosi maTTanac See-
cdeboda Cemi sqesobrivi idento-
bis dadgenas da Sesabamisad imas,
rom blefze wavedi. Tadarigi da-
viWire da yvelas vuTxari, rom
Cemi saqmianobis gamo movxvdi
palaJeniaze da rom maqsimes gei
vegone.
im ors ki salaparako bevri
hqonda, Tan megrulad. ar vicodi,
raze dailaparakebdnen.
rodesac cixis ufrosma kamera-
Si piradad Semacila, axali zewre-
bis, sigaretis, saparsis da Cem
mier kompensaciad miRebuli sxva
nadavlis TanxlebiT, yvelam eWvis
TvaliT Semomxeda. Tanac pirve-
lad momaTavses qveda Sponkaze,
egonaT, im Cxubis ambis garkvevaSi
davxmarebodi cixis administra-
cias. es CemTvis aravis uTqvams,
magram patimrobis cxra dRis Se-
mdeg TanakamerelTa ganwyobis
amocnobac viswavle.
axali kamera Zvels arc Seedre-
boda. is gacilebiT sufTa da mo-
wesrigebuli iyo. ganwyobac yve-
las ufro optimisturi hqonda da
saubaric xuTidan oTxTan Tavisu-
flad iyo SesaZlebeli, depresiu-
lobis gareSec.
im kameraSi adgili ramdenime
saaTiT adre gaTavisuflda: pa-
timrebs Cxubi mouvidaT. vinme
prokurori, romlis prokuro-
robac kameris binadrebma CemTan
saubarSi eWvqveS daayenes, nikas
waeCxuba. nikam Sewyalebis Semdeg
policiis TanamSromeli mokla
da kvlav cixes daubrunda. am sa-
qmem sayovelTao yuradReba mii-
pyro. TviTon nikas erTi Tvis
ganmavlobaSi sastikad scemdnen.
naiarevebi jer kidev etyoboda.
rodesac prokurorTan Cxubis Se-
mdeg oriveni karantinSi Caiyvanes,
„prokurorma“ cixis ufross Seax-
sena, rom es swored is patimari
iyo, romelmac policieli gamo-
asalma sicocxles. rogorc Cans,
cixis ufross is wameba, rac am
patimarma dakavebisas gamoiara,
sakmarisad miiCnia da aRar dasa-
ja. metic, sakuTar kameraSi swo-
red is daabruna, „prokurori“ ki
maqsimesTan gaamwesa, Cems yofil
kameraSi.
nika Cemze oriode wliT umcro-
si iyo. igi ise Seiwyales, rom gan-
cxadebac ar hqonda dawerili. man
gviambo, rom roca policielebma
cema dauwyes, forma ar ecvaT da
Tavidan ver mixvda, ra xdeboda.
yvelasaTvis saubedurod, Tan
dana hqonda da policielebi da-
Wra. Wrilobebi sasikvdilo aR-
moCnda.
nika ganaTlebuli biWi iyo. ga-
naTleba CemsaviT saerTaSoriso
urTierTobebSi hqonda miRebuli
da Cven Soris uTanxmoebis mizezi,
ZiriTadad, krosvordebis dato-
veba xdeboda xolme. qalaqobana-
sac vTamaSobdiT da sityvobana-
sac. Wkviani biWi iyo nika.
donskis ki 10 weliwadze meti
hqonda gatarebuli cixeSi. Ziri-
gagrZeleba
100 cxeli Sokoladi
Tadad, qurdobis gamo iWerdnen.
mas Seyvarebuli hyavda, magram
cixidan gamosvlisa da stabiluri
Semosavlis wyaros uSedego Ziebis
Semdeg uari Tqva qorwinebaze: ar
undoda, colis ojaxze damoki-
debuli yofiliyo. donski Zalian
mxiaruli biWi iyo, kargad xumro-
bda da TanagrZnobasac xSirad ga-
moxatavda. am yvelafers isic ema-
teboda, rom fexze Zalian lamazi
sviringic hqonda.
mindia Cveni partniori organi-
zaciis moxalise yofila da kole-
gebTan mokiTxvac ki damabara. mas
male upirebdnen gaTavisuflebas.
is donskis gamudmebiT eCurCu-
leboda, albaT ar undoda, misi
saqmis detalebi Semetyo. tanmor-
Cili mindiac xSirad xumrobda.
donskis exumreboda, colad unda
SegirToo. isic valSi arasdros
rCeboda da sul eRadaveboda. er-
Txel tualetSi mimaval donskis
mindiam miaZaxa, kari datove Riao.
donski moubrunda da uTxra, ko-
vzi gamoayoleo...
merabs kameraSi yvelaze mistiu-
ri patimris tituls veravin Se-
ecileboda. mas xulignobis gamo
ramdenime weli hqonda misjili
da bralad xulignoba edeboda.
man miambo, rom TavSi Cipi hqon-
da CamontaJebuli. es rom miTxra,
Tavi ver Sevikave da vuTxari, rom
aseTi tipis Cipi ar arsebobs, rom
es religiuri isteriis gamaRvive-
beli Teoriaa. sxvebma gadmomxe-
des, maniSnes, SeeSvio. merabi ima-
sac momiyva, rom roca misi devna
daiwyo, Tbilisidan gaiqca da gza-
Si, xaragaulTan, xmebi Semoesma,
sodis TanamSromlebi eubnebod-
nen, Cagvbardio. igi avtobusidan
Camovida da xaragaulis tyeSi ima-
leboda. rodesac darwmunda, rom
masze kosmosidan xorcieldeboda
meTvalyureoba, tansacmeli gai-
xada da ise daimala, magram di-
dxans veRar gaZlo da xaragaulis
policias Cabarda.
merabs bolomde swamda, rom
marTlac „daCipuli“ iyo da amis
damadastureblad yviTeli Jurna-
lebidan saguldagulod amoWrili
statiebic manaxa, romlebic sru-
liad saqarTvelos antiqristes
manqanebze amcnobda. me vurCie
ombudsmenis ofisisTvis miemarTa.
merabma gancxadeba dawera da
saxalxo damcvels gaugzavna. kon-
sultaciisaTvis madloba ki imiT
gadamixada, rom cixis ufrosis na-
Cuqari erTjeradi saparsiT Tavi
gadamparsa. Tavidan gamikvirda,
is saparsi, romelmac wveric ki
Zlivs gamparsa, mTel skalps ro-
gor momiprialebda. merabma kidev
erTi saidumlo gamimxila _ adia-
las Zafebi gamoaZro, misgan daq-
na basri saWreli, riTac saparsis
damcavi tixari gadaxerxa da swo-
red ase moaxerxa Cemi gadaparsva.
yandaureli Saqro yvelaze se-
vdismomgvreli patimari iyo. igi
TiTqmis ar laparakobda da drois
did nawils Sponkaze mwoli ata-
rebda. 24 wlis Saqros 24-wliani
patimroba hqonda misjili, vinai-
dan mamida gaaupatiura da Semdeg
moaxrCo. rom vkiTxe, ratom-me-
Tqi, mipasuxa, rom mTvrali iyo.
Saqros aravin akiTxavda. albaT
naTesavebma misi saxiT mxolod
balasti dakarges. yvela etapire-
buli patimari mas utovebda tan-
sacmels, kontrolioric Zalian
keTilad epyroboda. ver mivxvdi,
cixeSi ras akeTebda, mis Seracxa-
dobaSi eWvi mepareboda.
erTxel axali krosvordebi moi-
tanes da mindiam hkiTxa Saqros,
aba, ra aweria am gazeTso. Saqrom
Tavdajerebulad miugo, kros-
vordebio. Semdeg mindiam sityva
„axalze“ miuTiTa da hkiTxa _ aba,
aq ra weriao. Saqrom gaicina da
aranaklebi TavdajerebulobiT
upasuxa, sudokuo. es rom movis-
mine, Zalian cudad gavxdi da Se-
vTavaze, wera-kiTxvas gaswavli-
meTqi. biWebma miTxres, rom maTac
araerTxel SesTavazes igive, ma-
gram Saqrom uariT gaistumra. Sa-
qrom arc angariSi icoda.
aseTi iyo Cemi axali sabinadro.
biWebi sul maimedebdnen, sakuTar
nivTebs miyofdnen, sigarets mawe-
vinebdnen, radgan Cemi lariokis
baraTi damzadebuli ar iyo da ve-
rafris yidvas ver vaxerxebdi.
gaTenda, kontroliori Semovi-
da da gviTxra, rom pragulkaze
unda CaveyvaneT. gakvirvebisagan
yvelas Tvalebi gaufarTovda, me
Semomxedes. Tavidan ver mivxvdi,
ratom. kameraSi dabrunebulebma
miTxres, am korpusis xalxs ara-
sodes aseirneben da Sen Tu gada-
giyvanes, albaT maSinve Sewyveten
amis keTebaso.
...saqarTvelos axalgazrda de-
mokratiis wiaRSi aRmocenebu-
li sasjelaRsrulebis sistemis
xelmZRvanelad qali dainiSna.
patimrebi am faqts dadebiTi an-
tisipaciiT Sexvdnen. ver mivxvdi,
ratom. savaraudod, imitom, rom,
maTi azriT, qalis mier marTul
struqturaSi amdeni sisastike
aRar iqneboda. mec dadebiTad Se-
vafase es movlena, vinaidan kar-
gad vicnob menejmentis qalur
stils, is ufro horizontaluria,
ufro demokratiuli da patriar-
qalur ierarqias bzars uCens, es
ki Tanamdebobriv kibeze mcocav
mamakacebs arakeTilsindisierad
muSaobis, da karieruli wins-
vlisaTvis yvelanairi principis
ugulebelyofis motivacias ukar-
gavs. Tumca erTi ram ver gaviTva-
liswine _ amis gakeTeba mxolod
iseT qals SeuZlia, vinc sakuTar
Tavs ar daumorCilebs im mankie-
rebebs, romlebiTac ase uxvadaa
es sistema gajerebuli. aseT qals
saqarTveloSi sasjelaRsrulebis
ministrad kidev did xans ar da-
niSnaven...
svaboda
dasasruli yvelasaTvis mou-
lodnelad dadga.
paraskevi saRamo iyo. uqmeebiT
gamowveuli mSvidi da mosawye-
ni realobisaTvis ganvewyve. sa-
axalwlo gegmebic davawyve: 25
dekemberi iyo da Cemi saqmis da-
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 101
Cqarebis imedic aRar mqonda. ma-
Sin aRmovaCine, rom saaxalwlo
„ivenTebis“ radioTi ulimitod
reklamirebas CemSi depresia aqa-
mde ar gamouwvevia. mdumared
gavcqerodi gisosebs miRma mo-
elvare dumbaZis gamzirs, sadac
erTi Zalian monatrebuli adamia-
ni meguleboda. gviani saRamo iyo.
cixe am dros daketilia da gareSe
pirebis Semosvlac ikrZaleba. ami-
tom Zalian gamikvirda, rodesac
gamomiZaxes.
oTaxSi Cemi saqmis gamomZiebeli
da advokati melodnen. Zalian ga-
mikvirda. gamomZiebeli aRar meu-
xeSeboda. gaRimebulma momaxsena,
rom prokuraturam saproceso Se-
Tanxmeba SemomTavaza. advokatTan
pirispir darCena viTxove, da man
miTxra, rom saerTaSoriso orga-
nizaciebisa da diplomatiuri mi-
siebis reaqciis gamo saswrafod
undaT Cemi gaTavisufleba, imde-
nad Cqaroben, Cemi cixeSi datove-
ba orSabaTamdec ki ar undaT.
ra pirobebiT?
rodesac Sevityve, rom Cem mi-
marT wayenebuli brali srulad
unda meRiarebina da ganaCenis
gadasinjvac SeuZlebeli iqnebo-
da, vkiTxe, Rirda Tu ara, saqmis
arsebiTad ganxilvas davlodebo-
di. man mipasuxa, rom mdgomareo-
ba SeiZleba Secvliliyo da aRar
gaeTvaliswinebinaT is mxardaWe-
ra, romelic amdenma adamianma ga-
miwia. mokled, saproceso SeTanx-
mebas xeli movawere.
cixis ufrosma momiloca da
mTxova, gancxadeba damewera, rom
cixeSi yofnis dros problemebi
ar Semqmnia da rom amisaTvis admi-
nistraciis madlobeli viyavi. es
Txovnac Sevasrule.
gaTavisuflebis Semdeg xSirad
vusvam Cems Tavs SekiTxvas, Tu
ratom vawerdi xels ama Tu im
dokuments. ratom Caviyene Tavi
aseT mdgomareobaSi. magram giso-
sebs miRma es SekiTxvebi ar gamCe-
nia _ me xom ase mindoda Tavisu-
fleba.
...davbrundi kameraSi. erTi wuTi
Cumad vijeqi, ar vicodi, ra for-
miT mecnobebina sxvebisaTvis es
ambavi. dumili TviTon daarRvies.
me vuTxari, rom saprocesoTi
gamaTavisuflebdnen, meore di-
liTve, sasamarTlo darbazidan.
Zalian gauxardaT, Tumca maleve
danaRvliandnen. yvela meubnebo-
da, rogor gavaxsendebi, rogor
SemeCvivnen da rogor davakldebi.
mec davnaRvliandi.
im Rames gvianobamde visxediT
da vsaubrobdiT. yvela raRac
rCevas mekiTxeboda, Semomna-
trodnen da mpirdebodnen, rom
gaTavisuflebis mere minaxulebd-
nen. me davpirdi, rom saaxalwlod
donskis baraTze garkveul Tanxas
davuricxavdi, rom Cems saxelze
moelxinaT. maT miTxres, rom es
ar iyo saWiro. diliT erTmaneTs
davemSvidobeT. diax, ai, ase, mok-
led da konkretulad, radgan ami-
saTvis bevr dros ar gaZleven.
korpusidan morigem gamomiyva-
na. gzad „smenis“ ufrosi Segvxvda
da gaTavisufleba momiloca. me
vTxove, rom im korpusis patimre-
bis dilaobiT saseirnod Cayvana
gaegrZelebinaT. miTxra TviTon
eridebodnen adreo. me vuTxari,
rom sinamdvileSi maT es Zalian
sWirdebaT da es sami dila SeeCvi-
vnen kidevac.
Tavisuflebisaken gza igive
marSrutiT unda gamevlo, riTac
cixeSi mimiyvanes. jer karantinSi
Camiyvanes da fuqsSi Semiyvanes.
rodesac patimari fuqsSi SehyavT,
yvela xvdeba, rom is palaJenii-
dan aris Camoyvanili. erT-erTma
kontroliorma Semomiyvira da
cemiT damemuqra _ jibidan xeli
amoiReo. am dros kidev erTxel
moviSvelie cixis ufrosTan pi-
radi nacnoboba da ase moviSore
abezari kontroliori. Tan saku-
Tari saqcielic aRar minania, rom
cixis administraciis misamarTiT
dadebiTi gancxadeba davwere wina
saRamos.
...furgonSi Segviyvanes. badragma
cixis mcvelebs informacia mia-
woda _ 13 patimaria, erTi `er-
bedan~ (rezbalnica, igive cixis
saavadmyofo) da erTi qalio. vi-
fiqre, rom cixeSi qalebis kor-
pusic iyo da romelime patimar
qals amoiyvandnen. arada, yvela
sxva patimari mixvda, rom Cemze
iyo saubari, radgan fuqsidan ga-
mosvlis dros daminaxes.
sasamarTlo darbazSi Cemi ko-
legebi ar damxvdnen, iyvnen de-
daCemi, Cemi da da siZe. dedaCemi
mkacrad miyurebda, magram cota
xanSi Zalian molba da mis gamo-
xedvaSi ufro meti alersi da
monatreba amovikiTxe. naiarevi
prokurori uCveulod karg xa-
siaTze iyo, TiTqos uxaroda Cemi
gaTavisufleba. mosamarTlem
uyoymanod daamtkica saproceso
SeTanxmeba. xelborkilebi momxs-
nes. prokurorma xelic ki Camo-
marTva da momiloca. axloblebs
gadavexvie da sasamarTlo darba-
zi davtoveT.
aq unda davasrulo Txroba,
radgan yvelaze saintereso mov-
lenebi swored svabodaze moxda.
arcTu advili aRsaweria is, rac
gareT meloda. arcTu TavSesa-
qcevi wasakiTxi iqneba. undoblo-
ba, SiSi, imedgacrueba, Ralati,
mitoveba, Seuracxyofa, damcire-
ba, dacinva, martooba, depresia,
sakuTari Tavis rwmenis dakargva,
tkivili, motyueba, danaSaulis
grZnoba, Secodeba, xelmocaru-
loba, imedi, mokled klasika... es
sityvebi Zalian, Zalian sustad
gamoxatavs imas, rasac miqadda es
ybadaRebuli „svaboda“.
P.S. „Cipian“ merabs etapireba
gaukeTes da zonaze gadaiyvanes.
damireka da momikiTxa. mkiTxa,
donskis baraTze Sen Caricxe fu-
lio? me mivuge, rom mxolod da-
napirebi Sevasrule. man naRvliani
xmiT miTxra _ netav icode ram-
deni dagvpirebiao... donski mome-
natra.
gagrZeleba
102 cxeli Sokoladi
aRar ibeWdeba <<< dasawyisi gv. 54
vebgverds sxva ucnaurobebic axasia-
Tebs. ramdenadac gazeTi pasuxismge-
blobas iRebs sakuTar masalaze im saa-
redaqcio procesis saSualebiT, romlis
drosac profesionali reportiorebi
da redaqtorebi saguldagulod amowme-
ben wyaroebs, azusteben gamosaqveynebel
informacias, blogosfero xarisxis kon-
trols mTlianad mkiTxvelebs andobs.
`hafington postSi~ jona pereti ganmar-
tavs, rom redaqtorebi `mTavar gver-
ds aqceven yuradRebas~ da yvelafers
akeTeben imisTvis, rom mxolod sando
blogerebma daweron da sarwmuno in-
formacia moxvdes masze. mTeli gverdis
masStabiT komentarebis umravlesoba ki
manamde qveyndeba, vidre redaqtori wai-
kiTxavs. is mxolod im SemTxvevaSi ereva
dauyovnebliv, Tu mkiTxveli romelime
komentars cru informaciis an lanZRva-
ginebis Semcvelad miiCnevs.
`hafington postis~ saredaqcio pro-
cesebi, peretis gamoTqma rom vixmaroT,
`malitis strategias~ (mullet* strategy)
efuZneba (`win wamoweuli biznesi da ukan
datovebuli mkiTxvelebis jgufi~ _ ase
xatovnad gvixsnis am ideas monaTesave
gagrZeleba
<<< dasawyisi gv. 44
gubaidulinas erTnairad aRelvebs
socialuri, religiuri da filoso-
fiuri sawyisi. `mistikuri komentare-
bi~, anu teqsti, romelic man parizSi
sakuTari musikaluri nawarmoebebis
Sesrulebas daurTo, swored aRmosa-
vluri poeziisa da filosofiis gav-
lenis Sedegia. igi TiTqos gaSmagebiT
eZebs `vertikalis~ _ anu socialuri
sferos da `horizontalis~ _ religiis
gadakveTas da am misias musikaluri
liturgiis formas akisrebs.
sofia gubaidulina: `arsebobs faru-
li Tu gacxadebuli mizezi, ratomac
irCevdnen kompozitorebi sasuliero
Janris musikas: vnebebs, oratoriebs,
kantatebs. baxidan an buqstexudedan
moyolebuli, olivie mesianiT damTa-
vrebuli, kompozitorebi cdiloben
sulieris Canacvlebas miwieriT, anu _
socialuriT. kompozitori, romelic
dRes musikis religiur formas irCevs,
sinamdvileSi stadionze an teleekranis
win Sekrebil mayurebels mimarTavs. es
praqtikulad igivea, rac saukuneebis
win wirvaze misuli xalxi, romelic ta-
ZarSi locvas an orRans usmens~.
berZnuli sityva `liturgia~ swored
`saerTo samuSaos~ niSnavs da kompo-
zitoric am saerToobisa da samuSa-
os `msxverplia~, romelic, yvelafris
miuxedavad, adamians mimarTavs _ cod-
vils, susts, dacemuls. raTa Tavisi
xma uzenaess miawvdinos.
mxolod brwyinvale goneba ar iye-
nebs am RvTiur, disharmoniul xmas
miwieri didebisaTvis. magram eWvgare-
Sea Tu ara miwieri didebiT sargeblo-
ba? es xom Zalian didi cdunebaa. meore
mxriv, warmatebis SegrZneba xelovans
sakuTari SesaZleblobis ganmtkicebaSi
exmareba.
didi xelovneba isev warmogvidgeba
saidumlo horizontad, okeaned, ro-
melSic samoTxe mudmivad dafarulia
nisliT da miuRweveli sixaruliT. cxa-
dia, Semoqmedebis saidumlo arsebobs,
iseve rogorc am saidumloTi mogvrili
tkivili, romelic xelovans mudam Tan
sdevs. amis Sesaxeb bevri ram Tqmula
da dawerila. magram arsebobs ubra-
lod tkivili, romelsac cxovreba da
zogjer sakuTari qveyana ayenebs xelo-
vans da romelic ubralod waruSlelia.
ufro sworad, tkivilis gancda erT ad-
gilas gubdeba da mogvianebiT mexsiere-
baSi Waobad iqceva, saidanac gaqceva Tu
Tavdaxsna sasicocxlod aucilebelia.
sofia gubaidulina, didi xania,
imdroindeli, Sededebuli sabWoTa
mexsierebisa da jandabas gagzavnili
kompozitorTa kavSiris miRma cxo-
vrobs. TiTqos sagangebod gamoiketa
patara, ekologiurad sufTa, mSvid
da uSfoTvel germanul qalaqSi, raTa
musikis karibWe gaxsnas. damRleli me-
gapolisis Semdeg is qmnis gigantur,
mSvid disharmonias, raTa adamianebma
ubralod iwamon, magram tkivili ar
daiviwyon.
brwyinvale disharmoniuli goneba
cxeli Sokoladi 103
vebgverdi BuzzFeed). `momxmareblebis
mier vebgverdis sivrcis Sevseba Zalian
moduria, Tumca maTi komentarebis
umravlesoba sruli nagavia~, _ ambobs
pereti. malitis strategia momxmare-
blebs iwvevs `meorexarisxovan gverde-
bze sakamaTod da azris gamosaTqmelad,
im dros, roca profesionali redaqto-
rebi mTavar gverdze wesrigs mkacrad
icaven~. malitis strategia swored am
midgomas aviTarebs, radgan veb-kompa-
niebisTvis trefikis gazrdis sauke-
Teso saSualebaa momxmareblebisTvis
kontrolis SeTavazeba, Tumca reklamis
mozidvis saukeTeso gzas TvalSisacemad
mimzidveli mTavari gverdi warmoadgens,
sadac korporatiuli sponsorebi saku-
Tari brendebis xilviT datkbebodnen.
es politika unaklo namdvilad ar
aris. im dros, roca qariSxali katrina
mZvinvarebda, aqtivistma rendal robin-
sonma erT-erT komentarSi ganacxada,
rom is niu orleanidan miRebul infor-
macias eyrdnoboda, romlis Tanaxmadac,
zogierTebi iq `gvamebs Wamdnen, SimSi-
liT rom ar daxociliyvnen~. roca erie-
na hafingtonma am komentaris Sesaxeb
gaigo, robinsons daukavSirda da aRmo-
aCina, rom mas ar SeeZlo, sakuTari war-
mosaxvis nayofi faqtebiT gaemyarebina.
erienam am adamians sakuTari sityvebis
sajarod uaryofa mosTxova. namdvilad
misasalmebeli iyo adekvaturi reaqcia,
romlis Sedegadac Secdoma gamosworda,
magram aman mainc ver SeuSala xeli im
cru informaciis swrafad gavrcelebas,
romelic yvelas pirze ekera.
daZabuloba meinstrimul mediasa da
vebsivrcis warmomadgenlebs Soris jer
kidev me-20 saukuneSi iwinaswarmetyve-
les, erT-erTi yvelaze cxare da anga-
riSgasawevi diskusiis dros.
1920-1925 wlebSi axalgazrda uolter
lipmanma sami wigni gamosca, romleb-
Sic demokratiisa da presis Teoriul
kavSirebs ikvlevda. maT Soris iyo `sa-
zogadoebrivi azri~ (1922), romelic da-
debiTad miiRo rogorc sazogadoebas-
Tan urTierTobis sferos praqtikosTa
jgufma, aseve Jurnalistikis kvlevis
akademiurma wrem. lipmanma SeniSna, rom
erTmaneTs metad daSoreboda is, rasac
demokratiisgan bunebrivad elodnen
da is, rac xalxis Sesaxeb icodnen. de-
mokratiis Teoriis moTxovniT, moqa-
laqeebi kargad unda erkveodnen sxva-
dasxva sakiTxSi da icnobdnen im pirebs,
romlebsac winamZRolobas sTxoven. es
mosazrebebi udavod keTilgonivruli
iyo jeims franklinis droindeli bos-
tonis TeTrkaniani, mamrobiTi sqesis,
miwaTmflobelTa klasisTvis, magram,
lipmanis azriT, misi Tanadrouli ka-
pitalisturi sazogadoeba imdenad ga-
zrdiliyo da garTulebuliyo, rom
saSualo moqalaqe veRar erkveoda um-
niSvnelovanes movlenebSi.
lipmani werda, rom Jurnalistika Ta-
vis saqmes kargad asrulebs, roca `is
sportuli Sejibris angariSs gvacnobs,
transatlantikuri reisis Sesaxeb mogvi-
Txrobs an monarqis sikvdils gvauwyebs~.
Tumca situacia gacilebiT rTuldeba,
roca `magaliTad, saqme exeba politi-
kur warmatebas an ucxoeTis romelime
qveynis socialur pirobebs, anu iseT
SemTxvevebs, romlebsac martivi pasuxi
ar moeZebneba da faqizi midgoma, miuker-
Zoebeli gadmocema sWirdeba~. am dros
JurnalistikaSi `sruli uTavbolobaa,
gaugebroba da faqtebis damaxinjebis Se-
mTxvevebic ki~.
lipmanma saSualo amerikeli, romel-
sac enamoswrebulad `autsaideri~ uwo-
da, sportul Sejibrze `bolo rigSi
Camomjdar yru mayurebels~ Seadara:
`man ar icis, ra xdeba, ratom xdeba da
ra unda moxdes~. is `im samyaroSi cxo-
vrobs, romlis arc danaxva SeuZlia, arc
gageba da arc marTva~. sazogadoebis mi-
seuli aRwera iqneb gulzec moxvdes mas,
vinc dRevandel sakabelo arxebze uyu-
rebs axal ambebs an im radiogadacemebs
usmens, romlebSic mowveuli stumrebi
saubroben xolme. misi sityvebiT, sazo-
gadoeba `gvian fxizldeba, yuradReba ki
swrafad efanteba... da mxolod maSin in-
teresdeba, roca movlenebi melodrama-
tuli konfliqtis saxes iRebs~. lipmani,
vinc Tavgadakluli elitisti iyo, ver
xvdeboda, ratom unda daezafra vinme
mis daskvnebs. saSualo moqalaqeebs xom
aravin sTxovda elementaruli nawilake-
bis fizikisa Tu poststruqturalizmis
srulyofil codnas. ratom unda mogve-
Txova maTTvis, rom kongresis politi-
kaSi bevrad ukeT garkveuliyvnen, vidre
Sua aRmosavleTis saxelmwifoebis stra-
tegiebSi?
lipmanis mier SemoTavazebuli gamo-
savali, arsebiTad, demokratiaze xelis
aRebas gulisxmobda. am mosazrebas is
imiT amarTlebda, rom mTavari Sedege-
bi iyo. maSinac ki, Tu xalxi sakmarisad
informirebuli iqneboda da sakuTa-
ri Tavis samarTavad brZnuli nabije-
bis gadadgmas SeZlebda, `saeWvoa, bevr
Cvengans TiTis ganZreva moesurvebina~.
aRniSnuli sakiTxis irgvliv pirvelad
saubrisas, 1920 wels gamocemul wign-
Si, `Tavisufleba da axali ambebi~, li-
pmani acxadebda, rom es problema maSin
gadaiWreboda, Tu Jurnalistika ufro
metad dafasebuli profesia gaxdebo-
da. ori wlis Semdeg daweril `sazo-
gadoebriv azrSi~ ki man daaskvna, rom
Jurnalistika mocemul problemas ver
gaumklavdeboda ̀ 24 saaTis ganmavlobaSi
adamianebze mxolod ocdaaTwuTiani ze-
moqmedebiT~. lipmanma Tavisi xangrZlivi
karieris manZilze mofiqrebuli erT-er-
Ti yvelaze ucnauri formulireba Semo-
gvTavaza: unda Seqmniliyo `inteleqtu-
alTa biuroebi~, romlebic yovelgvari
saWiro informaciiT uzrunvelyofilni
iqnebodnen da miukerZoeblad gansjid-
nen mTavrobis qmedebebs, ar gauwevdnen
angariSs arc demokratiul Rirebulebe-
bs da arc sazogadoebriv azrs. mas ar
auxsnia, ra roli unda Seesrulebina (an
saerTod Tu unda Seesrulebina raime
roli) am procesSi sazogadoebas.
jon diuim `sazogadoebriv azrs~ uwo-
da `albaT yvelaze mZime braldeba de-
mokratiis mimarT, rac ki odesme vinmes
gamouTqvams~. momdevno 5 weliwadi man
swored am wignis kritikas moandoma.
1927 wels gamoqveynebuli naSromi, saxe-
lwodebiT ̀ sazogadoeba da misi proble-
mebi~, ukiduresad tendenciuri, mZimed
wasakiTxi ram iyo, magram mainc mniSv-
nelovan wigns warmoadgenda. diui ar
upirispirdeboda lipmanis mosazrebebs
Jurnalistikis xarvezebsa Tu iolad ma-
nipulirebadi sazogadoebis Taobaze. is
ubralod Tvlida, rom mis mier SeTava-
zebuli wamali bevrad mavne iyo, vidre
Tavad sneuleba. lipmani sazogadoebriv
azrs calkeuli adamianebis mosazre-
gagrZeleba
104 cxeli Sokoladi
bebis jamad aRiqvamda (sociologiuri
gamokiTxvis Sedegebis msgavsad), diui ki
mniSvnelobas fokus jgufebs aniWebda.
misTvis demokratiis damkvidreba ufro
saubars, gansjas ukavSirdeboda, vidre
informaciis qonas. demokratiuli sazo-
gadoebis wevrebs unda gamoemuSavebinaT
is, rasac Jurnalistikis mkvlevari jei-
ms keiri debatebis aRwerisas demokra-
tiis `aqtiur unar-Cvevebs~ uwodebda _
gansxvavebuli Temebis ganxilvis, Rrma
analizis unarebi da aseve, imgvari kama-
Tis unari, romelsac mokamaTeebis kon-
sensusamde miyvana SeeZlo.
diuim lipmani ganaTlebuli, infor-
mirebuli elitis ndobisTvisac gaakri-
tika. `eqspertebis wrisTvis imdenad
ucxoa sazogadoebis interesebi, rom is
udavod gadaiqceva im jgufad, romel-
sac piradi interesebi amoZravebs. Sesa-
bamisad, misi codnac SezRuduli iqneba.
fexsacmelebis kervis ostatma SesaniS-
navad icis, rogor unda moargos kacs
fexsacmeli, magram visac fexsacmeli
acvia, is ukeT grZnobs, sad uWers igi~, _
amtkicebda is.
lipmanma da diuim cxovrebis didi
nawili Seswires im problemebTan ga-
mklavebas, romelTa diagnozic Tavad
dasves: lipmanma, rogorc arqetipulma
swavlul-gandobilma da diuim, rogorc
demokratiuli ganaTlebis profetma.
ramdenadac am kamaTSi gamarjvebulis
gamovlena momdevno Taobebis gadasa-
wyveti gaxda, SegviZlia vTqvaT, rom
momavali ufro lipmanis ideals daua-
xlovda. diuis demokratiisadmi ndoba
ki mniSvnelovanwilad darCa `rwmenad,
rom Sesabamis pirobebSi adamianebs go-
nivruli gansja da moqmedeba SeuZliaT~.
Teoretikosis mravalricxovan naSro-
mebSi miniSnebasac ver wavawydebiT imis
Taobaze, rom aseTi pirobebi _ misive
gansazRvrebiT, demokratiuli skolebi,
sawarmoebi, Tavisufali asociaciebi da
gansakuTrebiT, gazeTebi _ mis sicocx-
leSi sadme arsebobda (92 wlis diui 1952
wels gardaicvala).
amerikuli presis istoriaSi profe-
sionalizaciis iseTi tendencia Sei-
niSneba, rogorzec lipmani saubrobda.
rodesac is am Temaze werda, bevri ga-
zeTi isev me-18-19 saukuneebis ameriku-
li presis modelis erTguli rCeboda.
redaqtorebi da gamomcemlebi sakuTar
Tavs romelime politikuri Zalis an
mfarvelTa jgufis damatebad Tvlidnen
da, Sesabamisad, axal ambebsac tenden-
ciurad aSuqebdnen (warmoidgineT Tomas
jefersoni da eligzander hamiltoni,
romlebic erTmaneTs sakuTari gaze-
Tebis meSveobiT epaeqrebodnen jorj
vaSingtonis ministrTa kabinetSi msa-
xurebis dros). swored lipmanis dros
Caisaxa me-20 saukunis modeli _ gazeTe-
bis brZola politikuri damoukideblo-
bisTvis da maT mier mediatoris rolis
Sesrulebis mcdeloba partiaTa konku-
renciis procesSi, sazogadoebis intere-
sebidan gamomdinare.
ramdenadac Jurnalistika sul ufro
rTuli da dafasebuli profesia xde-
boda _ nawilobriv lipmanis nimuSis
wyalobiTac _ wamyvani reportiorebis,
telewamyvanebisa Tu redaqtorebis sta-
tusebi bunebrivad izrdeboda da uTa-
nabrdeboda senatorebis, ministrTa
kabinetis mdivnebis, korporaciis aR-
masrulebeli direqtorebis socialur
statusebs, romelTa Sesaxebac Tavad
mogviTxrobdnen. diuis winaswarmetyve-
lebis kvalad, es reportiorebi da re-
daqtorebi sakuTar Tavs bevrad ufro
bunebrivad aigivebdnen siuJetebis mTa-
var moqmed pirebTan, vidre mkiTxvele-
bTan. im arCevnebis garda, romlebSic
sul ufro cota amomrCeveli iRebda
monawileobas, politika TandaTan pro-
fesionalebis saqme gaxda da amasTanave,
saseiro sanaxaobadac iqca farTo mase-
bisTvis _ rogorc lipmani imedovnebda
da diui SiSobda. mkiTxvels sruliad
pasiuri roli daekisra: isic sakmari-
si iyo, xandaxan redaqtors werils Tu
miswerda.
Tavdapirvelad lipmanis modelma ga-
mowveva memarjveneebisgan miiRo. bevri
konservatori meinstrimul medias _
wamyvan telearxebs, gazeTebsa da yo-
velkvireul gamocemebs aRiqvamda, ro-
gorc liberal mediatorebs, romlebsac
ar SeeZloT miukerZoeblad gaeSuqebi-
naT samxreT StatebSi samoqalaqo ufle-
bebis damcvelTa moqmedebebi Tu bari
golduoTeris saprezidento kampania.
memarjveneebma kvleviTi centrebi da
sakuTari media-punqtebi Seqmnes, romle-
bsac meinstrimuli media unda gamoewvia
da amasTanave, misi gverdis avliT emo-
qmeda. xelisuflebis saTaveSi reigani-
sa da konservatorebis mosvla mxolod
prezidentobis kandidatis, rogorc
`didebuli mosaubris~, pirovnuli xi-
bliT ki ar iyo ganpirobebuli, aramed _
aTwleulebis manZilze Catarebuli, mo-
samzadebeli ideologiuri samuSaoebiT.
es yvelaferi ki iseTma Jurnalebma gana-
xorcieles, rogorebicaa uiliam baklis
`neSenel riviu~ da norman podhorecis
`komentari~, Tavisi wvlili ki `uol
strit jernelis~ sabrZolo suliskve-
TebiT gamorCeulma im saredaqcio we-
rilebmac Seitana, romlebsac 30 wlis
ganmavlobaSi robert bartli werda. e.w.
konservatiuli `kontristebliSmentis~
damkvidreba, xolo mogvianebiT iseTi
media-fenomenebis gaCena, rogorebic
iyvnen radio gadacemebSi raS limbo da
sakabelo telegadacemebSi bil o’reili,
SeiZleba ganvixiloT diuianuri gaer-
Tianebis mcdelobad, romlis mizani iyo
lipmaniseburi elitisTvis demokratiu-
li mmarTvelobisa da informaciis sada-
veebis warTmeva.
diuianuri gaerTianebis liberaluri
variantis Seqmnas didi dro dasWirda,
nawilobriv imis gamoc, rom Tavad li-
beralebma didxans ver moaxerxes im xar-
vezebis aRmoCena, romlebic mediasTan
urTierTobaSi xels uSlidaT. gasuli
saukunis 70-iani wlebis bolomde bevri
meinstrimuli gamocema Riad ixreboda
liberalizmisken, razec konservatore-
bi maT mudmivad miuTiTebdnen. amasTa-
nave, es gamocemebi sruliad darwmune-
bulebi brZandebodnen Zlieri, aqtiuri
mTavrobis aucileblobaSi, romelic
moralur pasuxismgeblobas aiRebda da
uzrunvelyofda rogorc qalTa ufle-
bebis, aseve _ eTnikuri Tu rasobrivi
umciresobebis uflebebis dacvas. Tum-
ca meinstrimuli Jurnalistikis Tval-
Si metad mimzidveli aRmoCnda axali
konservatiuli kontristebliSmentidan
Tanamedrove swavlulebis gamoxmoba,
rasac Tan daerTo mdidari memarjvene
aqtivistebisa Tu biznesmenebis mxridan
investiciebis ganxorcieleba kvleviT
centrebSi, konkretul politikur wre-
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 105
ebSi, periodul gamocemebSi, radiosad-
gurebsa Tu telearxebze. am yvelaferma
ki iseTi mimzidveli konteqsti Seuqmna
konservator kandidatebs, rogorsac
golduoTeris mxardamWerebi verasdros
warmoidgendnen.
ekonomikis yofili profesori danken
bleki, vinc eitriousis saxeliT erT-
erTi yvelaze popularuli blogi Seqm-
na, ambobs, rom odesRac masac sjeroda
`liberaluri mediis miTis~: `magram pre-
sis koleqtiur gamoxmaurebaze dakvir-
vebam klintonis impiCmentis moTxovnisa
Tu goris kampaniis dros, 11 seqtembris
Semdeg, erayis omis dawyebis win da,
agreTve, aRmasrulebeli xelisuflebis
mimarT buSis administraciis absurdul-
ma da saxifaTo mowodebebma Cemi rwmena
absurdad aqcia. amerikuli sazogadoe-
bis 65% buSis administraciis qmedebebs
gmobs, magram amgvar xedvas dResac ki
Zalian iSviaTad gadaawydebiT meinstri-
mul mediaSi~.
liberaluri blogosferos dabadeba,
romlis wiaRSic, didi media-institucie-
bis gverdis avliT, TanamoazreTa wreSi
dialogebis gamarTva SeiZleba, diuiseu-
li warmodgenis gamococxlebasa da axa-
li ambebis lipmanisebur gaazrebasTan
dapirispirebas niSnavs. es ukanaskneli
Cvens xedvas emTxveva, aRniSnulma da-
pirispirebam ki, SesaZloa, diuis cnebas
_ WeSmaritad demokratiul diskurss
STaberos suli. globaluri qseli jgu-
febis Sesaqmnelad mZlavr platformas
qmnis, ambebis gadacema uwyvetad, swra-
fad da iafad xdeba. Zveli demokratiu-
li modeli niu inglendis im qalaqebis
erTobaze iyo morgebuli, romlebSic
keTilSobili, kargad informirebuli
fermerebi cxovrobdnen. dRes ki, glo-
baluri qselis wyalobiT, yvelas Segvi-
Zlia diuianur debatebSi CaverToT da
vikamaToT prezidentebze, politikaze,
sxvadasxva gegmaze. amisaTvis mxolod
xarisxiani interneti gvWirdeba.
`hafington posts~ popularoba 2005
wlis zafxulsa da SemodgomiT gamo-
qveynebulma im statiebma moutana, rom-
lebSic eriena hafingtoni umowyalod
akritikebda `taimsis~ reportioris,
judit mileris reportaJebs samxedro
operaciebsa da sagareo politikaze.
is im gaJonil informaciasa da rCevebs
eyrdnoboda, romlebsac `taimsis~ reda-
qtorebisa da reportiorebisgan uwyvet
nakadad iRebda. miuxedavad amisa, Jurna-
listikis sferoSi mis kompetenturobas
mediasamyaro mainc eWvis TvaliT uyure-
bda.
`hafington posti~ sulac ar yofila
pirveli vebgverdi, romelmac am teqni-
kas mimarTa: mkiTxvelebis codna da in-
teleqti meinstrimul media-narativTan
dasapirispireblad gamoiyena. magali-
Tad, konservatorma blogerebma `liTl
grin fuTbolsis~ vebgverdze didi sia-
movnebiT gaanadgures den rezeri mas
Semdeg, rac man saeWvo Rirsebis doku-
menturi filmi aCvena imis Sesaxeb, rom
TiTqos jorj buSi teqsasSi, sahaero Za-
lebis danayofSi msaxurobis dros mkur-
nalobis gansakuTrebul kurss gadioda.
den rezerze konservatorebis Seteva-
mde didi xniT adre liberalma Jurna-
listma, joSua maika marSalma vebgverdi
`Toqing points memo~ (Talking Points Memo)
Seqmna. mas surda, informacia gansxvave-
buli arxebiT mieRo da ara im wyaroebi-
dan, romlebidanac meinstrimuli media
iRebda. amdenad, marSali xSirad eyrd-
noboda moxaliseTa mokvlevebsa Tu en-
Tuziasti mkiTxvelebis droulad mowo-
debul informaciebs. misma vebgverdma,
2000 wlis floridis debatebidan moyo-
lebuli, ramdenime monaTesave vebgverds
daudo dasabami, romelTa saerTo saxe-
lwodebaa TPM Media. isini finansdebian
rogorc mkiTxvelTa SemowirulobebiT,
aseve reklamidan Semosuli TanxiT. `ko-
lambia jernelizm rivius~ SefasebiT,
`Toqing points memo~ `TiTqmis erTa-
derTi vebgverdi iyo, romelmac ameri-
keli gadamdgari prokurorebis Tema
mTeli simZafriT gaaSuqa~. sabolood,
am skandals generaluri prokuroris,
alberto gonsalesis gadadgoma mohyva,
marSali ki pirveli blogeri gaxda, ro-
melic jorj polkis premiiT daajildo-
ves. `Toqing points memom~ agreTve mTa-
vari roli Seasrula buSis socialuri
usafrTxoebis gegmis CavardnaSi da im
faqtis farTod gaSuqebaSi, rom trent
lotma pozitiurad Seafasa strom ter-
mondis 1948 wlis segregacionistuli
saprezidento kampania. Sedegad, loti
iZulebuli gaxda, senatis umravlesobis
lideris Tanamdebobidan gamdgariyo.
marSalis Tanaxmad, vebgverdis `Tana-
mSromlobiTi aspeqti~ `sruli SemTxve-
viTobis nayofia~. Tavidan mas surda,
yvelaferi `gamWvirvale~ yofiliyo da
mkiTxvelebs misi `mkafiod gamokveTi-
li Tvalsazrisi~ kargad gaerCiaT Se-
Tavazebuli faqtebis fonze. droTa
ganmavlobaSi ki man aRmoaCina, rom im
uzarmazar sapasuxo reaqcias, rasac misi
naSromi iwvevda, `didi raodenobiT Ri-
rebul informaciamde~ mihyavda. meins-
trimuli mediis reportiorebisTvis es
informacia yovelTvis xelmisawvdomi
ar gaxldaT. isini xom saqmes umTavre-
sad, marSalis gamoTqma rom gavimeoroT,
`profesional wyaroebTan~ iWerdnen. ma-
galiTad, qariSxal katrinas mZvinvare-
bis dros man aRmoaCina, rom zogierTi
mkiTxveli klimatsa da amindze dakvir-
vebis federalur samsaxurSi muSaobda.
isini iseT sando informacias awvdidnen
mas da mis vebgverds, rogorsac sxvagan
versad naxavdiT.
miuxedavad marSalis udavo warmate-
bisa, tradiciuli gazeTebis TanamSrom-
lebze did STabeWdilebas ver axdens im
stilis Jurnalistika, rogorsac poli-
tikuri vebgverdebi irCeven. tradiciis
mimdevrebi isev lipmaniseburad aRmer-
Teben kuluarul informacias da maTTan
Sejibrs, visac masze xeli ar miuwvdeba.
bevri maTgani am vebgverdebs ise uyu-
rebs, rogorc seriozuli romanistebi
Sexedavdnen gareubnebidan samsaxurSi
mimavali iaponelebis mobilur telefo-
nebSi Cayril `romanebs~. gazeTebis Ta-
namSromlebi gvaxseneben, rom namdvili
reportaJis, Jurnalisturi gamoZiebis
momzadeba Zviri siamovnebaa, kompilacia
da azrebis frqveva ki iafia.
marTalicaa: arc erTi vebgverdi im
Tanxis naxevarsac ki ar xarjavs, rasac
saukeTeso gazeTebi xarjaven reporta-
Jebis momzadebaze. bolo saStato Sem-
cirebisa da aqciebis nawilis gayidvis
Semdeg `taimsi~ 1200-ze meti Jurnalis-
tisgan Semdgar birTvs inarCunebs, rac
daaxloebiT 50-jer aRemateba `hafing-
ton postisas~. `uoSington postsa~ da
`los enjiliz taimss~ 800-900 TanamSro-
meli hyavT. mxolod `taimsis~ baRdadis
gagrZeleba
106 cxeli Sokoladi
biuros Senaxva weliwadSi daaxloebiT
sami milioni dolari jdeba. am investi-
ciebiT garkveulwilad `hafington pos-
tic~ sargeblobs, Tumca Tavad mcired-
sac ar xarjavs.
gazeTebSi daSvebuli uamravi Secdo-
mis miuxedavad, reportiorebisa da
redaqtorebis didi umravlesoba wle-
bis, aTwleulebis manZilzec ki utria-
lebs sakuTari statiebis Temebs da
yvela wvrilmanSi garkvevas cdilobs.
gagviWirdeba romelime blogeris da-
saxeleba, vinc im donis profesionali
Jurnalisti iqneboda, rogorebic arian
`uoSington postis~ barton gelmani da
dana pristi, ̀ taimsis~ deqster filkinsi
da elisa rubini.
2005 wlis oqtomberSi, finiqsSi,
reklamis sferos warmomadgenelTa kon-
ferenciaze, bil kelerma daiCivla, rom
blogerebi, ubralod, `axal ambebs Ta-
vidan ReWaven~. man xazi gausva, rom am
dros `taimsi~ bevrad met yuradRebas
aqcevs `gadamowmebis Jurnalistikas~ (es
misi gamoTqmaa), vidre ubralod `raRa-
cis mtkicebas~.
`blogerebi axal ambebs ar ReWaven.
isini axal ambebs fqvaven~, _ ukmayofi-
leba ver damala eriena hafingtonma
sakuTar blogze. bevri liberali blo-
geris msgavsad, is ar eTanxmeba tradi-
ciis mimdevari Jurnalistebis varauds,
TiTqos simarTlis gulisgulSi Casa-
wvdomad isini blogerebze mets muSa-
oben. erayis omis dros meinstrimuli
mediis reportaJebSi blogerebis mier
aRmoCenilma xarvezebma ̀ e.w. meinstrimu-
li mediisa da blogosferos sandoobis
Sedarebis sruli absurduloba aCvena, _
ambobs is, _ erayis omis dawyebisas mra-
valma meinstrimulma media-saSualebam,
maT Soris `niu iork taimsma~, eWvmiuta-
neli WeSmaritebis mRaRadeblis gareg-
nuli iersaxe dakarga bevri mkiTxvelisa
da mayureblis TvalSi. hoda, naTeli
gaxda, rom axali wyaroebis ndobac Sei-
Zleboda. isini xom xSirad tradiciul
wyaroebze ufro swrafad asworeben daS-
vebul Secdomebs~.
hafingtoni yuradRebas ar amaxvile-
bs gazeTebis mimarT im parazitul da-
mokidebulebaze, romelic faqtobri-
vad yvela sainformacio vebgverdsa da
blogis mimomxilvels axasiaTebs. Tumca
`hafington postma~ gasul wels mainc
gadadga nabiji profesionalizmisa da
tradiciuli reportingis mimarTule-
biT, roca politikur redaqtorad `uo-
Sington postsa~ da araerT sxva gazeTSi
namuSevari, 40 wlis gamocdili Jurna-
listi tomas edsoli aiyvana. ̀ hafington
postSi~ gadmosvlisas edsolma ganacxa-
da, rom grZnobda, rogor `CaiTria `uo-
Sington posti~ SiSis talRam: SeeSinda
mkiTxvelebis gandgomis, reklamis da-
mkveTebis dakargvis, Semosavlebis Sem-
cirebis, imis, rom interneti walekavda,
rom sruliad usargeblo gaxdeboda. am
SiSma gazeTs erTianad daria xeli da
axali ambebis momzadebis procesi Ta-
vdayira daayena~. edsolis TqmiT, `ha-
fington postSi~ gadmosvla raRaciT
`cixis kedlebis datovebas~ hgavda. man
isic aRiara, rom mas Semdeg sruli Ta-
visuflebis gancdiT wers. Tumca aseTi
magaliTebi metad iSviaTia.
im SemTxvevaSic ki, Tu hafingtonis
mier `taimsis~ misamarTiT gamoTqmul
mware-mware SeniSvnebs da `uoSington
postis~ edsoliseul kritikas gavizia-
rebT, SeuZlebelia, ar davinteresdeT:
ra daemarTeba ara mxolod axal ambebs,
aramed Tavad demokratias im msoflio-
Si, sadac aRar dagvWirdeba gazeTebi,
arc maT mier warmoudgenlad didi re-
sursebis daxarjva da profesiuli sia-
mayis gamovlena imis saTqmelad _ Tun-
dac arasrulyofili saxiT _ Tu ra unda
vicodeT.
`simfsonebis~ axal seriaSi den re-
zeris animaciur oreuls xelSi pano
uWiravs, warweriT: `ron lehari, `uo-
Sington postis~ Jurnalisti~. bartis
dauZinebeli mteri, nelsoni Sexedavs da
wamoiyvirebs: `aha, Seni mediumi kvdeba!
nelson!~ _ biWs skineri gamoeqomageba.
`marTla kvdeba!~ _ ar Cerdeba nelsoni.
is ar cdeba. gazeTebi marTlac kv-
deba. yvelgan TvalnaTliv Cans, rogor
mcirdeba maTi sicocxlisunarianoba,
Semosavlebi, xarisxi, siRrme, TanamSro-
melTa raodenoba da gverdebis ricxvi.
rTuli saTqmelia, ras gviqadis moma-
valSi es yvelaferi. sami wlis win ru-
pert merdokma gazeTebis redaqtorebi
gaafrTxila: `bevri Cvengani saocrad,
gamaogneblad TviTkmayofili iyo... da
im imediT ikvebeboda, rom is, rasac
cifrul revolucias uwodeben xolme,
gverdiT Cauvlida~. dRes TiTqmis yvela
seriozuli gazeTi cdilobs im teqno-
logiuri SesaZleblobebis gamoyenebas,
romlebsac axali ambebis cifruli gziT
gavrceleba sTavazobs. maT Sorisaa: in-
dividualuri blogebi, video reporta-
Jebi da mkiTxvelebis dialogis SesaZle-
bloba. zogierTi gazeTi, `taimsisa~ da
`postis~ msgavsad, albaT mainc gauZlebs
teqnologiur transformacias da sxva
formas miiRebs. isini TanamSromlebis
raodenobas Seamcireben, onlain ver-
siebis siRrmesa da moculobas gazr-
dian. sxvebi ecdebian, rom lokaluri
mniSvneloba SeiZinon. dRes gazeTebis
redaqtorebi aRiareben, rom `magrad
moxvdaT~. miuxedavad amisa, tradiciis
mimdevar Jurnalistebs mainc abrmave-
bT im statusze emociuri mijaWvuloba,
romelic lipmanma mougonaT: eqsklu-
ziuri informaciis mflobeli. isini ara
mxolod blogosferodan wamosul kri-
tikas ar iReben, aramed arc im demokra-
tiul vnebaTRelvas iziareben, romelic
am kritikas Sobs. axlaxan `Cikago tri-
biuni~ iZulebuli gaxda, yvela poli-
tikuri statiis komentarebis ganyofi-
leba daexura sakuTar vebgverdze. misi
redaqtori timoTi j. maknalTi arcTu
usafuZvlod Cioda, rom `iqauroba bi-
lwsityvaobis asparezad iqca~.
Tavis mxriv, eriena hafingtons sje-
ra, rom onlain-gazeTebi da beWduri
media erTmaneTs sul ufro uaxlov-
deba: `radgan reklamidan vebgverdebis
mimarTulebiT dolarebis nakadi modis
_ marTalia, nela, magram Seuqcevadad _
`hafington posti~ met reportaJs moa-
mzadebs, `niu iork taimsi~, `uoSington
posti~ da maTnairi gazeTebi ki isev
tradiciul reportaJebs SemogvTavaze-
ben, magram maT did nawils vebgverde-
bze moamzadeben~. is winaswarmetyvelebs
kidec: `momavalSi kidev ufro mZafri
reportaJebi iqneba, rac Jurnalistebis
erTobliv muSaobasa da saqmis gadana-
wilebas moiTxovs _ iseTi Wkvianurad
momzadebuli reportaJebi, rogormac
generalur prokurorTan dakavSirebu-
li skandali aagora~. mas ar aRelvebs is,
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 107
rac am dros SeiZleba daikargos: `dRes
reportaJebis umravlesoba tradiciuli
erudiciis xarjze mzaddeba, mniSvnelo-
vani ambebi ki `niu iork taimsis~ wina
gverdze Rafavs suls~.
did gazeTebs Soris isini gadarCebian,
romlebsac arakomerciuli seqtori da-
exmareba. liberali milionerebis, herb
da merion sendlerebis mier dafuZne-
buli ProPublica, romlis saTaveSic `uol
strit jernelis~ yofili aRmasrule-
beli redaqtori pol steigeri dgas,
imedovnebs, rom meinstrimul medias
imgvari Jurnalisturi gamoZiebebiT
moamaragebs, rogorzec bevrma gamoce-
mam Tqva uari. `uaiedis~ (Wired) yofili
avtoris, deivid benehamis mier Seqm-
nilma `damoukidebeli mediis centrma~
axlaxan `uoSington postis~ Jurnalis-
ti jeferson morli da `los enjiliz
taimsisa~ da `niu iork taimsis~ yofi-
li redaqtori elison silveri aiyva-
na sakuTari vebgverdis `uoSington
indipendentis~ mosamzadeblad. igi im
sainformacio blogebis erTobliobas
warmoadgens, romelTa mizanic adgilo-
brivi Tu vaSingtonis gazeTebis Semci-
rebuli Jurnalisturi korpusis muSao-
bisas gaCenili xarvezebis amovsebaa. maT
imedi aqvT, rom informaciebs yvelgan
gaavrceleben. miuxedavad amisa, mxolod
ocneba Tu SeiZleba imaze, rom filan-
Tropiis gziT Seivsos Jurnalistebis
SemcirebiT gamowveuli yvela xarvezi.
ase rom, sadacaa, im danawevrebul, qa-
osur sainformacio sivrceSi amovyofT
Tavs, romelsac ufro meti saubrebi da
xarisxiani Jurnalistikis SedarebiT da-
bali done axasiaTebs. gazeTebis trans-
formacia informaciis obieqturad
momwodebeli organizaciebidan im jgu-
febis erTobliobad, romlebsac mxo-
lod sakuTari informaciebi ainterese-
bT (amasTanave, TiToeul maTgans Tavisi
`simarTleebi~ aqvs, romlebis irgvlivac
debatebsa da diskusiebs marTavs), uda-
vod erTiani erovnuli narativis dakar-
gvaze migvaniSnebs. ikargeba erTgvarad
SeTanxmebuli `faqtebis~ mTlianobac,
ris mixedviTac politika unda agvego.
informacia an `wiTelia~, an `cisferi~.
es ki sulac ar aris axali. sanam adolf
oqsi 1896 wels `niu iork taimss~ Caud-
geboda saTaveSi da sazogadoebas cno-
bili deklaraciiT mimarTavda, amerika
savse iyo samarcxvinod mikerZoebuli
gazeTebiT. didi xnis win bevr evropul
qveyanaSic Jurnalisturi kultura sxva-
dasxva politikuri jgufis narativebis
dapirispirebas gulisxmobda, TiToeuli
gazeTi ama Tu im partiis Tvalsazriss
gamoxatavda. SemTxveviTi ar unda iyos,
rom dRes am qveynebSi politikuri br-
Zola im dones aRwevs, romlis fonzec
amerikuli dapirispireba umniSvnelod
mogeCvenebaT.
es transformacia seriozul danakar-
gs gamoiwvevs. `taimsis~ redaqtoris,
bil keleris sityvebi rom gavimeoroT,
`siswrafesa da mkiTxvelebis CarTu-
lobaze orientirebuli vebgverdis
formatSi veRar gameordeba bednieri
SemTxvevebi~, romelTa wyalobiTac, ga-
zeTebma amerikis mniSvneloba ganumar-
tes mis moqalaqeebs (sxvaoba vebgver-
debsa da gazeTebs Soris mas `saaTsa da
kalendars Soris arsebul gansxvavebas~
agonebs). 11 Tebervlis diliT (es dRe
SemTxveviT SevarCie) saxlis zRurblTan
mivedi da `niu iork taimsi~ aviRe. im am-
bebTan erTad, romelTa Sesaxebac yvel-
gan waikiTxavdiT (obama kidev erTxel
amarcxebs klintons, buSis administra-
cia eqvsi guantanamoeli patimris si-
kvdiliT dasjas iTxovs) pirveli gverdi
statiebis unikalur kombinacias mTava-
zobda. aseTi ambebi SeiZleba sulac ga-
qres Cveni koleqtiuri cnobierebidan,
Tu aRar iqneba institucia, romelic
maT moamzadebs da gamoaqveynebs. im di-
liT ki maT Soris iyo: jefri jeTlmanis
mier nairobiSi momzadebuli reportaJi
imis Sesaxeb, Tu ra zegavlenas axdens
eTnikuri dapirispirebebi da Zaladobis
SemTxvevebi keniis mosaxleobis saSualo
fenaze; Tamar levinis Setyobineba doha-
dan, katarSi amerikuli universitetebis
kampusebis matebis Taobaze; `hafington
postis~ politikis gverdze gamoqveyne-
buli sensacia, romelmac im dRes mTe-
li blogosfero aaforiaqa: maikl gor-
donis statia arakomerciuli kvleviTi
centris RAND-is mier momzadebuli kv-
levis Sesaxeb, romelSic mZafrad iyo
gakritikebuli buSis administraciis
qmedebebi eraySi. amgvarad Tavmoyrili
gansxvavebuli Temebi ara mxolod in-
formaciis wyaros warmoadgens gazeTis
mkiTxvelebisTvis, aramed im samyaros
suraTsac uxatavs maT, romelSic cxo-
vroben. nacionalizmis fesvebis Sesaxeb
daweril umniSvnelovanes wignSi `warmo-
saxviTi erTobebi~ (1983) politologi
benidiqt andersoni hegelis Sedarebas
ixsenebs, Tu rogor hgavs dilis gazeTis
kiTxvis rituali dilis locvas: `erTo-
bis TiToeulma wevrma icis, rom mis mier
Sesrulebul ceremonias imavdroulad
aTasobiT (an milionobiT) sxva imeorebs,
romelTa arsebobaSic mas eWvi ar epare-
ba, Tumca ki maTi vinaobis Sesaxeb um-
ciresi warmodgenac ar aqvs~. andersoni
wers, rom nawilobriv yoveldRiuri ga-
zeTebis mier uzrunvelyofili es `war-
mosaxviTi erTobac~ ganapirobebs erebis
kavSirs.
da bolos, imazec unda davfiqrdeT,
ra daemarTebaT im adamianebs, rogorc
Cvens qveyanaSi, aseve mis farglebs ga-
reT, romlebsac Jurnalisturi ini-
ciativebi icavs wamebis, Seviwroebisa
da usamarTlobis sxvadasxva gamovli-
nebisgan. `adamianebi aTas saSinelebas
ukeTeben erTmaneTs. iq ki, sadac yvela
wyvdiadSi imyofeba, bevrad uaresi ambe-
bi xdeba~, _ ambobs omis veterani, fo-
tografi jorj gasri 1978 wels ucxo-
eTis korespondentebis Sesaxeb daweril
tom stopardis piesaSi. mas Semdeg, rac
jeims franklinis `niu inglend kurant-
ma~ pirveli warmateba moipova, yovel-
dRiuri gazeTi nebismier sxva saSuale-
baze metad uzrunvelyofda mTel ers
im informaciiT, romelic mas imisTvis
sWirdeboda, rom `wyvdiadSi~ ar yofi-
liyo. rogor gaavrcelebs internetze
orientirebuli sainformacio kultura
imgvar `sinaTles~, rac xalxis saSinele-
bebisgan dasacavadaa saWiro, miT ufro
reportiorebisa da fotografebisgan
Semdgari tradiciuli jaris gareSe?
_ es is SekiTxvaa, romlis pasuxic jon
diuis stilis yvelaze gulmxurvale de-
mokratsac ki Tavzars dascemda.
* mullet _ safeTqlebsa da Txemze aWri-
li Tma, romlis qveda nawilic grZelia
da adamians mxrebamde swvdeba.
gagrZeleba
108 cxeli Sokoladi
konformizmi da winaaRmdegoba
<<< dasawyisi gv. 58
am mweralTa nawili ironiul,
enobriv-inteleqtualuri Tama-
SebiT aRsavse prozas qmnis, ro-
melsac zogierTi kritikosi, meti
moxerxebulobisTvis, postmoder-
nulsac uwodebs. Tumca maT Soris
iseTebic moiZebnebian, romlebic
gansakuTrebuli simwvaviT aRweren
bolodroindel movlenebs. uka-
nasknel wlebSi sruliad axali gze-
bis ZiebaSia CarTuli Tanamedrove
klasikosi guram doCanaSvilic,
xSirad ibeWdeba rezo WeiSvili,
aseve guram gegeSiZe da vaJa gi-
gaSvili. gasul wels gardaicvala
nugzar SataiZe, visi prozac, erTi
mxriv, qarTul tradiciul kultu-
ras utrialebda, meore mxriv ki,
Zalze zustad xatavda Tanamedro-
ve urbanul samyaros.
gansakuTrebuli Temaa qali mwer-
lebi, romelTaganac naira gelaS-
vils, maka miqelaZes, ana korZaia-
samadaSvilsa da Tamri fxakaZes
gamovarCevdi. 2009 wlis bolos
gamosuli naira gelaSvilis roma-
ni „pirveli ori wre...~ namdvilad
SeiZleba CaiTvalos ukanaskneli
ocwleulis yvelaze ambiciur Cana-
fiqrad. es ucnauri formiT dawe-
rili 800-gverdiani romani „mTarg-
mnelobiTi kolegiis~ bedis fonze
aRwers Cem mier zemoT dasaxele-
bul fsevdo-gzajvaredinebis pe-
riodis saqarTvelos.
yvela zemoCamoTvlili mwerali
Zalze mcire tiraJiT vrceldeba
qarTul bazarze. maTgan yvelaze
kargad aka morCilaZis romanebi
iyideba (igi erTaderTi qarTveli
mweralia, romelic yovel wels
gamoscems wigns, zogjer ramde-
nimesac). yvela bolodroindeli
rekordi moxsna daTo turaSvilis
„jinsebis Taobam~, wignma, romelic
1983 wels, qarTveli axalgazrde-
bis mier TviTmfrinavis gatacebis
saqmes eZRvneba.
infantilizmi da
konformizmi
saqarTveloSi kargad mxolod
sabavSvo wignebi iyideba da bevrs
igi danarCeni literaturis lamis
erTaderT xsnad miaCnia. yovel
SemTxvevaSi, Tuki gamomcemlebs
vendobiT, erTi Semosavliani mi-
marTuleba meore, araSemosavlian
mimarTulebaSi fulis Cadebis sa-
Sualebas iZleva. saSualebas ki
iZleva, magram yovelTvis ase iqce-
vian gamomcemlebi? ra Tqma unda
ara. gadaSli romelime araSemo-
savliani avstrieli avtoris cud
qarTul Targmans, anda karg sae-
naTmecniero gamokvlevas da aRmoa-
Cen, rom wigni an ucxourma fondma
daafinansa, an avtoris megobarma,
romelic sadme ucxoeTSi moRvawe-
obs da megobars ar iviwyebs.
sabavSvo literatura momgebia-
ni saqmea, igi wignebis mozrdili
tiraJebiT dabeWdvis saSualebas
iZleva, Tanac am wignebs beWdaven
sadme TurqeTSi, an ungreTSi, sa-
dac maRalpoligrafiuli gamoce-
ma orjer ufro iafi jdeba, vidre
qarTul stambebSi aseTive xarisxis
wignis dabeWdva.
sabavSvo literaturaze gamaxsen-
da da calke unda aRiniSnos Tana-
medrove qarTuli literaturis
infantiluri bunebac. mwerlebis
banalur-infantilur konfor-
mizmze aq arafers vityvi, avtorebi
amjerad ar mainteresebs, aramed
is raRaca, rac Tavisdauneburad
Zalauflebas umyarebs safuZvels,
Zalauflebas, romelic sxvadasxva
niRbis miRma imaleba, da erT-erTi
aseTi niRabi, samwuxarod, sabavSvo,
anu bavSvuri literaturacaa. dRes
mTeli qarTuli literatura, ar-
sebiTad, infantilobaSia Cafluli,
igi sabavSvoa im gagebiT, rom misi
wakiTxva mxolod yuradRebas Tu
gadagataninebs (sabavSvo litera-
turac xom esaa, mTavaria mosmenis
an Tvalierebis procesSi bavSvma
saWiro raodenobis lukma gadayla-
pos, droze daiZinos, ar icelqos
da a.S.), am literaturis kiTxvas
mxolod moduneba mosdevs, xSirad
apaTia geufleba xolme, ufro iS-
viaTad ki gasarTobad Tu gamodge-
ba. uaxles qarTul literaturaSi
iSviaTad naxavT Zlier, amboxebul,
Wkvianur, maxvilgonivrul, geslian
teqstebs da Zveli Tu axali Taobis
qarTveli fsevdo-bitnikebi samwu-
xarod saqmes ver Svelian, iseve ro-
gorc ucxour samwerlo piar teq-
nologiebs ayolili da mSobliur
wiaRSi enasTan xan warmatebiT da
xan warumateblad moTamaSe skanda-
gagrZeleba
cxeli Sokoladi 109
listi hermetistebi, rom araferi
vTqvaT enaSi da ambebSi CaRrmave-
bul nayofier ostatebze da xumara
romanistebze.
mwerlebi mwerlebis Sesaxeb
aseve Zalze mtkivneuli Temaa
kritika da literaturuli pro-
cesebis Sefaseba. aq saqme mxolod
profesionali Jurnalistebis,
eseistebisa da recenzentebis de-
ficitSi araa, aramed Tavad mwer-
lebis sizarmaceSi. axlandeli
qarTveli mwerlebidan mxolod sa-
mi-oTxis dasaxeleba SemiZlia, vinc
bevrs wers an saubrobs Tanamedro-
ve kolegebze. bolo aTwleulebis
manZilze Tanamedrove klasikose-
bis, cnobili an Tundac axalgazr-
da mwerlebis interviuebi rom na-
xoT, Tavad darwmundebiT, rom maT
yovelTvis Zalian uWirT gvarebis
dasaxeleba. jer erTi ar icnoben
kolegebis nawers da Tuki icnoben,
sityva ar emetebaT maTTvis. anda
piriqiT, asaxeleben mxolod Ta-
vianT megobrebs, maT `qaCaven~.
maxsovs ramdenime wlis win gamo-
maval erT literaturul gazeTSi,
sadac yovel nomerSi ibeWdeboda
interviuebi, kiTxvaze, vis gamoyo-
fdiT Tanamedrove mwerlebidan,
sul erTi da igive avtorebs asaxe-
lebdnen da ase grZeldeboda gamu-
dmebiT. gansakuTrebuli problema
eqmnebaT Tanamedrove klasikosebs.
Tavis droze erTi korespondenti
samjer, sami sxvadasxva kiTxviT Se-
ecada daecdeninebina saxelovani
mwerlisTvis Tundac erTi saxeli
umcrosi Taobidan, da mainc vera-
fers gaxda. icoda, magram ar Tqva,
wakiTxulic hqonda zogierTi maT-
gani, magram ver aTqmevines.
ukve ramdenime welia vocnebob,
rom saqarTveloSi recenzirebis,
mimoxilvisa Tu kritikis sxva,
ufro Tanamedrove wesebi damkvi-
drdes, sadac veravin winaswar ver
ganWvrets, Tu ras dawers erTi
avtori meoreze. ra Tqma unda, am
saqmidan jerjerobiT araferi ga-
modis, pirvel rigSi ki imitom, rom
avtoris neba ar arsebobs, daweros
meore avtorze. ar iqneboda uri-
go, rom mwerlebi erTi mxriv wig-
nis gayidvaSi daexmaron kolegebs,
meore mxriv ki, mkiTxvels axali da
saintereso wigni apovninon. swored
asea SesaZlebeli, rom literatura
ar darCes istoriis, sazogadoebis,
protestis an Tundac, anekdote-
bisa da xumrobebis miRma. ar unda
dagvaviwydes, rom literatura zo-
gierTisTvis biznesicaa, Tumca me-
ore mxriv literatura yovelTvis
uars ambobs `racionalur diskur-
sze~, gawonasworebulobaze, kon-
formistul komfortze...
procesi, rogorc `gabaaseba~
CvenTan wlis literaturuli
produqciis met-naklebad srulyo-
filad Sefasebas erTaderTi lite-
raturuli premia, „saba~ axerxebs,
Tumca xarvezebi aqac SeiniSneba. es
pirvel rigSi premiis sainforma-
cio uzrunvelyofas Seexeba. Zalze
mniSvnelovania ara mxolod gamar-
jvebulebis, aramed e.w. „SorT_
listebSi~ moxvedrili avtorebis
win wamoweva, maTTan interviuebi,
romlebic sxvadasxva literatu-
rul gamocemaSi daibeWdeba. kargi
iqneba, Tuki yvela am nawarmoebze
daiwereba ara Sida, aramed presis-
Tvis (Sesabamisad, farTo mkiTxve-
lisTvis) gankuTvnili recenziebi,
gaimarTeba mrgvali magidebi, Sed-
geba kiTxvarebi, romelic daegzav-
nebaT literatorebs da sxv.
darwmunebuli var, literatu-
ruli procesi gacilebiT ufro
saintereso gaxdeba, Tuki qveynis
yvelaze prestiJuli premiis yve-
la nominants CavrTavT saqmeSi,
anu TiTo nominaciidan erTs ki
ara, ramdenime avtors gavacnobT
mkiTxvels. amiT media avtorsac
daexmareba, mkiTxvelsac, gamomce-
mlobasac da, Sesabamisad, gamoiri-
cxeba iseTi nominantis „gayvanac~,
romelzec aravis araferi aqvs sa-
Tqmeli. es iqneba garanti imisa,
rom Tanamedrove literaturuli
premiebi cieb-cxelebis reJimidan
_ Sefasebisa da daskvnebis reJimSi
gadavides.
Tanamedrove saqarTveloSi sak-
maod did rols asrulebs litera-
turuli periodika, sadac uaxlesi
nawarmoebebi ibeWdeba, Tumca sa-
surveli iqneboda am gamocemebSi
meti analizi, kritikuli Sefase-
bebi, recenziebi da informacia
gvenaxa. dRes Zalian momravlda
literaturuli portalebi, fo-
rumebi Tu blogebic, romlebic
aucileblad imsaxureben yura-
dRebas, meore mxriv ki, gasaTva-
liswinebelia maTi SeniSvnebic,
romlebsac isini beWduri gamoce-
mebis mimarT gamoTqvamen xolme.
meti yuradRebaa misaqcevi Targm-
nis xarisxzec, romelsac udidesi
mniSvneloba eniWeba Tanamedrove
saliteraturo enis Camoyalibeba-
Si. Tanac unda gaviTvaliswinoT,
rom dRes saqarTveloSi gacile-
biT meti Targmnili wigni gamodis,
vidre originaluri literatura,
rac gvavalebs kidev ufro yura-
dRebianebi viyoT am gamocemebis
mimarT. calke sakiTxia beWduri
da satelevizio media, mkiTxvelis
mopovebis yvelaze mZlavri iaraRi
mTels msoflioSi, romelic sa-
qarTveloSi imdenad sustia, rom
misi wyalobiT literatura dRes
yvelaze mosawyen rameebTan aso-
cirdeba.
es rom ase ar moxdes, aucilebe-
lia, rom media da kritika Seeca-
dos wesrigi Seitanos Tanamedrove
literaturul qaosSi. am mowesri-
gebis mcdelobas SesaZloa uaresi
areulobac mohyves, raRacis ga-
rkvevasa da klasifikacias ki _ qa-
osi da sayvedurebi. da es kargia,
imitom, rom erTaderTi, rasac li-
teratura ver egueba, klasifika-
ciaa, igi mudam atarebs Tavis TavSi
winaaRmdegobas da cxadyofisken
gadadgmul yovel aseT nabijs myis-
ve mohyveba pasuxi literaturis,
poeziis mxridan. literaturul
processac swored es Sepasuxeba, es
`gabaaseba~ qmnis.
gagrZeleba
110 cxeli Sokoladi
gagrZeleba
<<< dasawyisi gv. 68
TviT politikis ideac ki darvinis
bunebrivi gadarCevis Teorias efuZneba.
demokratiis darvinistuli Teoriis av-
tors, tatu vanhanens imisac sjera, rom
demokratia gazomvadi kategoriaa. hoda,
man e.w. demokratiulobis indeqsi Sem-
oiRo, romelic gviCvenebs, Tu demokra-
tiuli ganviTarebis ra etapze imyofeba
sazogadoeba. Sesabamisad, am avtorma
demokratiuli sazogadoebebis klasifi-
kaciac moaxdina. komunizmis marcxamde
cota xniT adre Sedgenil siaSi man 61
qveyana gansazRra demokratiulad, 5 _
naxevrad demokratiulad da 81 _ arade-
mokratiulad. WeSmaritad demokratiul
qveynebad vanhanenma mxolod isini aRiara,
romlebmac 5 qulaze meti daagroves. am
niSnuls qvemoT avtoritaruli qveynebi
ganTavsdnen. ori polusi: ̀ avtoritaruli
mmarTveloba~ da `namdvili Tavisufleba~
(anu liberaluri demokratia) istoriuli
ganviTarebis xazs gviCvenebs _ avtori-
tarizmidan demokratiamde. gardamavali
periodi teleologiurad ganisazRvra,
anu mosalodneli Sedegis perspeqtivas
daukavSirda. mTavaria, demokratiulo-
bis skalas TavSi moeqce, liberaluri
demokratiis sistemaSi namdvili Tavisu-
flebis mdgomareobas miaRwio. amisaTvis
ki mxolod bunebis kanons unda mihyve.
erTi mxriv, avtoritarizmi da meore
mxriv, Tavisufleba (avtonomia) _ es ori
polusi crurwmenebisgan Tavisufali, Ta-
namedrove ganaTlebis idealsac gansaz-
Rvravs: avtoritetul pirze damokide-
buli, umwifari ymawvilis aRzrda da
Tavisufali sazogadoebis damoukidebel,
momwifebul wevrad Camoyalibeba. van-
hanenis mixedviT, yvelaze mniSvnelovani
faqtorebi, romlebic zegavlenas axdens
demokratiulobis indeqsze, konkuren-
cia da partniorobaa. misi formula mar-
tivia: rac ufro demokratiulia sazoga-
doeba, miT ufro maRalia konkurenciisa
da partniorobis done. es ukanaskneli
ki politikuri SesaZleblobebis xelmi-
sawvdomobas, gansxvavebuli interesebis,
politikuri da ideologiuri alterna-
tivebis simravles ganapirobebs. `part-
nioroba~ politikur cxovrebaSi mo-
qalaqeebis nebayoflobiT CarTvasa da
politikuri gadawyvetilebebis miRebas
gulisxmobs. WeSmaritad momwifebuli
demokratia momwifebul demokratebs
iTxovs, romlebsac damoukideblad fiqri
da moqmedeba SeuZliaT.
am konceptualuri debulebebis fonze,
postkomunisturi gardamavali periodi
saganmanaTleblo procesad moCans, rom-
lis idealsac warmoadgens ganaTleba sim-
wifisa da pasuxismgeblobisTvis. Tumca
is am Zveli, ganmanaTleblobisdroindeli
ideis sruliad sapirispiro mxaresac
gviCvenebs.
ganaTleba umwifarobisa da
upasuxismgeblobisTvis
rogorc cnobilia, analogia kacobrio-
bis istoriul ganviTarebasa da bavSvis
aRzrdas (mis mizanmimarTul ganaTle-
bas) Soris ganmanaTleblebis gamogone-
baa. rasakvirvelia, ganaTlebis miRebis
procesi mxolod gardamavali periodia
umwifarobidan simwifemde, an, rogorc
1784 wels daweril kantis cnobili eses
pirvel winadadebaSi vkiTxulobT, `kacis
mier sakuTari xeliT Tavsmoxveuli umwi-
farobis dateveba~. am ukanasknels ki is
`sxvisi xeliT marTvis gareSe, mxolod
sakuTari azrovnebiT sargeblis naxvis
uunarobad~ gansazRvravs. ra azriTac
umwifaroba `sakuTari xeliT Tavsmoxveu-
lia~, imave azriT simwife sakuTari Zal-
isxmevis Sedegad miiRweva. SeuZlebelia,
vinmes an raimes momwifebulad martivad
gamocxadeba, movlis, gazrdis procesisT-
vis gverdis avliT _ sul erTia, buneba
iqneba, RmerTi Tu romelime moZRvari.
emansipaciis ideac Tavdapirvelad swored
amas gulisxmobda: mamobrivi mzrunvelo-
bisgan, monuri mdgomareobidan gaTavi-
suflebas. ganmanaTlebelTa mier mogo-
nili, simwifemde gasavleli gardamavali
periodis ideas ufro refleqsuri azri
aqvs, is ufro TviTemansipaciaa. ra Tqma
unda, es gardamavali periodi revoluci-
aSi ar unda agverios. ganmanaTleblobis
kantiseuli koncefcia iseT emansipacias
gulisxmobs, romelic revoluciuri nax-
tomiT ki ar miiRweva, aramed azrovnebis
wesis SecvliT, mudmivi ganviTarebiT _
mxolod asea SesaZlebeli subieqtis iden-
tobis SenarCuneba, ganmanaTleblobis
subieqtad darCena.
kantis Semdeg ganmanaTleblobisdroin-
delma simwifis idealma da masTan erTad
emansipaciis, rogorc istoriis msvlelo-
bisas xangrZlivi periodis aRqmam, mniS-
vneloba TandaTan dakarga. misi adgili
emansipaciis sxva ideam daikava. amjerad is
usamarTlod Tavsmoxveuli uTanasworo-
bisgan gaTavisuflebis aqts aRniSnavda.
mis mizans momwifebuli adamiani ki aRar
warmoadgenda, aramed yovelgvari uTanas-
worobisgan Tavisufali sazogadoeba. am
moZraobis dros `simwifem~ emansipaciis
emfatikuri mniSvneloba dakarga.
ucnauria, magram aRniSnuli ideiT xe-
laxla mxolod 1945 wels dainteresdnen.
rasakvirvelia, es gardamavali periodi
iyo: faSisturi diqtatura damokrati-
uli mmarTvelobiT icvleboda. masebis
mtkivneulma istoriulma gamocdile-
bam, romelTa udidesi nawili bolomde
brmad mihyva fiurers da katastroful
mdgomareobaSi aRmoCnda, isev mimzidve-
li gaxada damoukidebeli, momwifebuli,
pasuxismgeblobiT gamorCeuli kacebisa
da qalebis arsebobis idea. `simwife~ de-
postkomunisturi mdgomareoba postkomunizmis Svilebi
cxeli Sokoladi 111
gagrZeleba
mokratiis winapirobad aRiares. xangrZli-
vi istoriuli ganSorebis Semdeg ̀ simwife~
da `emansipacia~ erTmaneTs isev Sexvdnen,
ramac omisSemdgom filosofiur azrzec
moaxdina zegavlena. magaliTad, habermasi
emansipatorul codna-interess simwifiT
dainteresebas ukavSirebda. amave dros
`simwifis~ idea pedagogikamac aRmoaCina.
is ganaTlebis miznad, emansipatoruli
saganmanaTleblo Teoriis mTavar prin-
cipad iqca. postfaSistur gardamaval
periodSi simwifiT, pasuxismgeblobiT
gamorCeuli moqalaqeebis ideali axali,
demokratiuli sazogadoebis aSenebisas
mTavari mamoZravebeli Zala gaxda. ra
gasakviria, rom es ideali postkomunis-
turma gardamavalma periodmac SeinarCu-
na. saboloo jamSi, es axali mdgomareoba
posttotalitarulad moiazreba, radgan
orive totalitaruli reJimisgan _ ro-
gorc faSisturisgan, aseve komunistur-
isgan _ ideologiurad da istoriulad
Tavisufldeba. amgvarad xdeba warsulSi
samkvdro-sasicocxlod gadamterebuli
ori ideologiisa da politikuri moZrao-
bis retroaqtiuri gaTanabreba.
momwifebuli, sakuTar qmedebebze pa-
suxismgebeli moqalaqeebis postkomu-
nisturi ideali arasdros ise naTlad
ar gamoCenila, rogorc e.w. `samoqa-
laqo sazogadoebis~ mSeneblobisas. es
ukanaskneli xom demokratiuli cxovrebis
amosaval wertilad, demokratiuli Rire-
bulebebis, samarTlis, sajaro pirTa Tu
adamianis uflebebis safuZvelTa safuZ-
vlad moiazreba. iTvleba, rom komunis-
turi mmarTvelobisgan gaTavisuflebul
aRmosavleT evropis qveynebSi samoqalaqo
sazogadoeba Zalian sustia. SeiZleba
vTqvaT, mas `pirze rZec ki ar SeSrobia~
_ ai, ratom unda aRizardos, ganaTldes,
ganviTardes, fexi aidgas. saocaria, rom
aravis gauCnda kiTxvebi: gana samoqalaqo
sazogadoebebma ar daangries Zveli re-
Jimebi aRmosavleT evropaSi? gana polon-
uri `solidaroba~ Seuvali, mebrZoli da
radikaluri cvlilebebis momxre samoqa-
laqo sazogadoebis paradigmul institu-
cias ar warmoadgenda? rogor dasustda
ase uceb, Tu guSin komunizmis damxoba
SeeZlo? vin moacxo pirze rZe polonel
mSromelebs, im mamac kacebsa da qalebs,
romlebmac demokratiuli revolucia
daiwyes, kontrrevoluciis sastik repre-
siebs gauZles da demokratiisTvis brZo-
la saboloo gamarjvebiT daagvirgvines?
vin da ratom Caacva maT amis Semdeg fa-
CuCebi, ymawviluri sneulebis diagnozi
daudgina, skolis gzas gauyena da ga-
mocdebis Cabareba mosTxova?
es gardamavali periodis cinikosma
ideologebma, postkomunisturi trans-
formaciis sulisCamdgmelebma gaakeTes,
rogorc maT vuwodebT xolme. da mainc,
maT cinizmSi logika Canda, gabatoneb-
ulTa logika. Tu ̀ ganaTleba simwifisa da
pasuxismgeblobisTvis~ swored gabatoneb-
ulTa interess warmoadgens da amdenad,
im usasrulo procesad iqceva, romlis
dasrulebac mxolod ganmanaTlebelTa
neba-survilzea damokidebuli, maSin, ro-
gorc robert Spaemani wers, mowodeba
`simwifisa da pasuxismgeblobisken~ `mom-
wifebulTa ricxvs ki aRar zrdis, aramed
maT rigebs, vinc ameridan umwifrad ga-
mocxaddebian~. ase rom, bavSvis metafora,
romelic postkomunisturi gardamavali
periodis JargonisTvis aseTi tipuria,
sinamdvileSi, axali saxelisuflebo
urTierTobebis simptomad gvevlineba. is
naTlad miuTiTebs represiul SezRudu-
lobasa Tu `demokratiuli cvlilebis~
namdvili subieqtis swavla-aRzrdis pro-
cesze, iseve, rogorc mis retroaqtiur
desubieqtivaciaze. swored amas ambobda
adorno, roca radioSi saubrisas (Tema:
`ganaTleba simwifisa da pasuxismge-
blobisTvis~) aRniSnavda: `dRevandel
msoflioSi mowodeba simwifisa da pasux-
ismgeblobisken, SesaZloa, erTgvar kamu-
flaJad iqces, romelic xalxis samudamod
umwifrad datovebas SeniRbavs~.
vis interess unda warmoadgendes es
yvelaferi? vin unda gzavnides isto-
riuli qartexilebis protagonistebs
saswavleblad da aRsazrdelad? vin unda
arTmevdes maT sakuTar statuss? es
SekiTxvebi iseTive Zvelia, rogorc gan-
manaTleblobisdroindeli simwifis idea.
hamanic pirdapir kants gadaswvda: `vin
aris... saZageli meurve~? is Tavad kants,
ufro zustad ki, ganmanaTleblis kre-
biT saxes moiazrebda am meurved. dRes
masSi dasavleli damkvirveblebi unda
moviazroT, romlebsac 1989-90 wlebis
revoluciebSi monawileoba ar miuRiaT.
isini aRmosavleT evropis demokratiuli
revoluciebis protagonistebis sagmiro
saqmeebs namdvilad ar Sexvedrian `enTu-
ziazmiTa da partniorobis surviliT~,
romliTac kantis pasiuri damkvirveble-
bi safrangeTis revolucias Seegebnen.
piriqiT, komunizmis damxobis Semdeg maT
erTgvari cinikuri `partnioroba~ moun-
daT, raSic mxolod Zalauflebis aRebis,
gabatonebis survili ikiTxeba. feodal-
uri absolutizmis aRsasrulis (1789 w.)
damkvirveblebis msgavsad, am istoriul
movlenaSi maT marTlac `srulyofilebi-
sken swrafva~ amoicnes, rogorc `mTeli
kacobriobis tendencia~. Tumca am xalxma
CaTvala, rom es tendencia maT realobaSi
didi xnis win ganxorcielda da, hegelise-
burad rom vTqvaT, istoriis msvlelobi-
sas mniSvnelovnad Sesustda kidec. `Tqven
ukeTesi samyaro gnebavT, ukeTesi samyaro
ki Cven varT~, _ ase upasuxes dasavlelma
damkvirveblebma aRmosavleT evropaSi
momxdar demokratiul revoluciebs. am
azriT, isini sruliad gansxvavdebian maT-
gan, vinc 1789 wels udidesi enTuziazmiT
Seegebnen parizis movlenebs. im dros,
roca am ukanasknelebma sxvebis revolu-
ciur sinamdvileSi sakuTar ocnebas moh-
kres Tvali, dRevandelma damkvirveblebma
sxvebis revoluciur ocnebebSi mxolod
sakuTari sinamdvile dainaxes.
am gansxvavebam Sesabamisi Sedegic moi-
tana: maT, vinc TavisuflebisTvis brZola
saboloo gamarjvebiT daagvirgvina aR-
mosavleT evropaSi, TiTqmis erT RameSi
yvelaferi dakarges. ara, amaSi Savi magia
ar eria, es hegemoniis xeliT aRsrulda.
swored hegemoniam aqcia dasavleli dam-
kvirveblebi namdvil gamarjvebulebad,
romlebmac mxolod komunizmi ki ar
daamarcxes, aramed revoluciis protago-
nistebic. modi, Tavad hegemoniis mier am
gamarjvebis aRiareba movisminoT:
`marTalia, gamarjvebulTa jars damar-
cxebulTa teritoria ar daukavebia, ma-
gram konfliqtis bunebidan da misi dasas-
rulidan gamomdinare, damarcxebulebma
logikurad gaiTavises gamarjvebulTa
instituciebi da rwmena-warmodgenebi. es
logikuri iyo, radgan swored politi-
kuri da ekonomikuri mowyobis dasavlur-
ma meTodebma gaimarjva da ara jarma~.
SemTxveviTi ar aris, rom am sityvebis
112 cxeli Sokoladi
gagrZeleba
avtori, maikl mandelbaumi da misi kole-
ga, politologi jon miuleri araoraz-
rovnad laparakoben imitaciaze, rogorc
demokratiisken mimaval saukeTeso gzaze.
amaze uaresi raRa unda iyos: demokra-
tiuli revoluciebis protagonistebs
mxolod gamarjveba ki ar waarTves da
damarcxebulebad aqcies, amave dros maT
aRzrda-ganaTlebasac mihyves xeli da
dauweses, brmad mibaZon meurveebs ra-
Rac suleluri rwmeniT, TiTqos swored
ase iswavlian damoukideblobas. amaSi mx-
olod am axali mmarTvelebis axireba ki
ara, upirveles yovlisa, maTi mmarTvelo-
bis logika Cans.
ganaTleba gasulelebisTvis
amdenad, cneba _ `komunizmis Svilebi~
metafora ar aris. is erTgvarad daqvem-
debarebul subieqtebs aRniSnavs, visi
mdgomareobac im axleburma `istori-
ulma aucileblobam~ ganapiroba, ro-
melic postkomunistur gardamaval peri-
ods iwyebs da mis msvlelobas mTlianad
gansazRvravs. aqedan gamomdinare, de-
mokratiis mSenebloba arafridan iwyeba.
Sesabamisad, 1989 wlis Semdeg aRmosavle-
Ti evropa istoriuli nangrevebiT mofe-
nil adgils warmoadgens, sadac mxolod
bavSvebi, umwifari adamianebi cxovroben.
maT ar SeuZliaT demokratiis principe-
biT cxovreba sxvisi meurveobis gareSe.
isini sakuTar Tavs arc am procesis subi-
eqtebad aRiqvamen, arc avtorebad, Tumca
demokratia sruliad martoebma brZoliT
moipoves. postkomunistur gardamaval
periodSi maT is waarTves, raTa Tavidan
SeeTavazebinaT, rogorc ucxo ram, ris
mosapovebladac xangrZlivi, rTuli da
damRleli gzis gavla mouxdebodaT.
postkomunistur ucnaur samyaroSi de-
mokratia erTdroulad mizanic aris,
romelsac unda miaRwio, da raRac, rac
daikarga. amgvarad, `komunizmis Svilebi-
sTvis~ ukeTesi momavlis perspeqtiva mx-
olod melanqoliur WrilSi Cans. gasak-
viri ar aris, rom maTi postkomunisturi
awmyo ase Zalian hgavs maTsave komunis-
tur warsuls. am xalxs Tavisufali ar-
Cevani ara aqvs. `komunizmis Svilebi~ imad
rCebian, vinc iyvnen: ubralo marione-
tebad istoriul procesSi, romelic maTi
neba-survilisgan damoukideblad mim-
dinareobs da TiToeul maTgans ukeTesi
momavlisken miaTrevs. hoda, isini kargad
icnoben socialuri cxovrebis im ucnaur
formas, romelsac `gardamaval periods~
vuwodebT. rogorc cnobilia, e.w. realu-
rad arsebuli socializmi, ideologiuri
debulebebis mixedviT, mxolod erTgvari
gardamavali formacia iyo kapitalizmi-
dan komunizmamde da sxva araferi. ase
rom, gardamavali periodis erTi forma
meorem Secvala. istoriuli ganviTarebis
aucileblobisa da gardauvlobis rwmenac
gardamavali periodis mudmiv maxasiaTe-
blad bolomde SenarCunda.
aqedan gamomdinare, postkomunistur
epoqaSi momavali ukve garkveulia, war-
suls ki yovelgvari azri dahkargvia.
komunizmis Svilebisgan aravin elis komu-
nisturi warsulis kritikulad gaazrebas.
ai, zustad amitom aqcies isini bavSvebad:
warsuli rom ar gaexsenebinaT. bavSvebs
xom is saerTod ar aqvT. paradoqsia: mx-
olod postkomunistur periodSi grCeba
iseTi STabeWdileba, TiTqos komunizmi
arasdros arsebobda. ukve 1991 wels
saubrobda Jan-luk nansi im gaRiziane-
baze, romelsac `komunizmis dasasrulis~
Sesaxeb gauTavebeli laqlaqi iwvevda. is
azri, rom istoria sabolood dasrulda
marqsizmsa da komunizmTan erTad, mas sa-
sacilod ar hyofnida:
`TiTqos istoria, Cveni istoria, ra-
Rac warmosaxviTi, gamWvirvale, fafuki
substancia iyos, romelic asormocdaaTi
wlis manZilze RrublebSi dagvalivliveb-
da, erT dRes ki es Rrublebi gaifanta.
TiTqos SesaZlebeli iyos, rom Secdoma,
namdvili, suleluri Secdoma amgvarad
gamoswordes da aRmoifxvras. TiTqos
aTasobiT e.w. `inteleqtuali~, ubralod,
gabriyvda, milionobiT adamiani ki kidev
ufro briyvi aRmoCnda, roca maTi bodva
daijera~.
nansis gaRizianebasa da SeSfoTebas
iwvevs ara imdenad komunizmis, rogorc
istoriuli faqtis miCqmalva, postko-
munizmis istoriuli cnobierebidan ko-
munisturi warsulis waSla mTeli Tan-
mxlebi inteleqtualur-politikuri
maxasiaTeblebiT, aramed is unapiro
umecreba, romliTac postkomunisturi
samyaro uars acxadebs warsulis gaazre-
baze. is ar svams SekiTxvas: `ratom moxda
es yvelaferi?~ nansi amaSi postkomunis-
turi periodis WeSmarit, TiTqmis epoqa-
lur sibriyves xedavs.
ra Tqma unda, bavSvebi sulelebi ar
arian. miuxedavad amisa, mainc SesaZle-
belia maTi gasuleleba, ufro zustad _
ganaTlebis gziT gasuleleba. asi wlis
win froidi werda, _ swavla-aRzrdis
meSveobiT, kultura azrovnebis kom-
pleqsebs unergavs moswavleebs, raTa
isini ufro morCilebi da damyolebi
gaxadoso. is amgvari SezRudvis sam tips
gamoyofda: avtoritaruls, seqsualursa
da religiurs, romlebsac `ganaTlebis
sami produqti~ Seesabameboda: morCili,
seqsualurad ganuviTarebeli, religiuri
adamianebi. inteleqtualuri atrofiis am
formebs froidi qalebisa da kacebisT-
vis bavSvobaSi Tavsmoxveuli akrZalvebis
Sedegebad ganixilavda. maT xom imaze
fiqrsac ukrZalavdnen, rac yvelaze me-
tad ainteresebdaT. froidis dros ga-
naTlebis yvelaze TvalsaCino amocanas
seqsualobis daTrgunva warmoadgenda.
rogorc ki kompleqsi warmatebiT Cain-
ergeboda seqsualobis sferoSi, is sxva
mimarTulebebiTac vrceldeboda da
amgvarad, pirovnebis umTavresi maxasiaTe-
beli xdeboda.
ra rolsac im dros seqsualoba as-
rulebda, postkomunizmis samyaroSi
politika asrulebs. maswavleblebi
yovelmxriv exmarebian komunizmis Svi-
lebs seqsualuri Tavisuflebis miRweva-
Si, daTrgunuli seqsualuri identobebis
xmamaRla gacxadebasa da sayovelTaod
warmoCenaSi, sakuTari mniSvnelobis
SecnobaSi, demokratiuli samoqalaqo
sazogadoebis moazrovne, Tavisufal
wevrebad CamoyalibebaSi (totalitaruli
saxelmwifos morCili adamianebis nacv-
lad). miuxedavad amisa, Cans, rom maT
gaTavisuflebul inteleqts araferi es-
aqmeba politikaSi. TiTqos ra unda iyos
sakvirveli: yvela politikur SekiTxvas
xom swori pasuxi didi xnis win gaeca.
gana mxolod imaze ar unda vfiqrobdeT,
rogor davnergoT es yvelaferi, rogor
movergoT winaswar gansazRvruli mode-
lebs da rogor ganuxrelad mivyveT meur-
veTa brZnul rCeva-darigebebs? Cans, rom
ganmanaTleblobisdroindeli dialeqtika
postkomunisturma samyaromac kargad
cxeli Sokoladi 113
gagrZeleba
moirgo, amjerad _ politikuri kuTxiT.
ganaTleba, romlis mizanic sazogadoebis
simwifisa da pasuxismgeblobis zrda unda
yofiliyo da romelsac axali xelisu-
flebisTvis samsaxuri unda gaewia, gadai-
qca ganaTlebad, romelmac miznad xalxis
politikuri gasuleleba daisaxa. es Tav-
dayira ayenebs kantis ideals, radgan zus-
tad im adamianebs eyrdnoba, visac saku-
Tari inteleqti arafrad argia da mudam
sxvisgan karnaxs elis. amgvarad, sibriyve,
romelsac nansi postkomunistur epoqas
miawers, sinamdvileSi im kompleqsis Sede-
gia, romelic postkomunistur politi-
kur azrSi xelovnurad Canerges. swored
politikuri kuTxiT daiwyes postkomu-
nistur qveynebSi xalxis aRzrda-ganaTle-
ba, adamianebi _ bavSvebad da sabolood,
politikur briyvebad aqcies.
amis gaazrebam ki ar unda dagvzafros,
piriqiT, simwifis miRwevaSi unda Segvi-
wyos xeli. `bavSvi~, rogorc wamyvani
politikuri figura postkomunizmis epo-
qaSi, mxolod axali hegemoniis ubralo
instrumenti ar gaxlavT. mas udidesi
mniSvneloba aqvs im axali socialuri
realobis warmosadgenad, romelic post-
komunistur samyaros saboloo formas
aZlevs. rogorc gardamavali periodis
sazogadoebis erTgvari biopolitikuri
abstraqcia, is im subieqtis rols as-
rulebs, romelic Tavisufalia komu-
nisturi kriminaluri warsulisgan da
axal socialur urTierTobebs (maT So-
ris, sxvis batonobas) moralurad sufTa
egebeba. garda amisa, rogorc `bavSvs~,
mas arc postkomunizmis danaSaulebis
mimarT akisria raime pasuxismgebloba.
is pasuxs ar agebs im kriminaluri priva-
tizaciisTvis, romlis drosac TiTqmis
erT RameSi erovnuli simdidre ramden-
ime adamians Cauvarda xelSi; masebis xe-
laxali gaRatakebisTvis, mTeli Tavisi
socialuri da individualuri SedegebiT;
im istoriuli regresisTvis, romelmac
zogierTi postkomunisturi qveyana eko-
nomikurad, kulturulad da moralurad
imaze bevrad ukan daswia, vidre komu-
nizmis dros iyo; da bolos, yvelanairi
nacionalizmisTvis, rasizmisTvis, fa-
SizmisTvis, sisxlismRvreli samoqalaqo
omebisTvis da genocidebisTvisac ki.
dRes es yvelaferi gardauval saymawvilo
saxadad gviCveneba, an uxeSad rom vTqvaT,
axlad dabadebuli liberalur-demokra-
tiuli sazogadoebis Casvril safenebSi
gaxveul usiamovno, Tumcaki sruliad
Cveulebrivi ganavlis masad.
gaxsovdeT: protesti da
winaaRmdegoba
postkomunizmis dros `bavSvi~ sazoga-
doebis erTgvari `graund zeroa~, romli-
Tac yovelgvari katastrofis gadafarva
SeiZleba: rogorc warsulisgan memkvi-
dreobiT miRebulis, aseve axlis, axlad
warmoqmnilis. is pirvelqmnili social-
uri umankoebis nimuSia, romlis wyalo-
biTac SesaZlebeli xdeba nebismieri ramis
(maT Soris, `dauSveblis, Seuwynareblis~
(nansi)) CarTva axal heroikul robinzo-
niadaSi. umanko pirveli nabijebis Sesaxeb
sayovelTaod miRebul narativsac Tavi-
dan vismenT. ucodveli bavSvis ideolo-
giuri figuris SemotaniT kapitalisturi
liberalur-demokratiuli sazogadoeba
totaluri ideologiuri gameorebebis ep-
oqas iwyebs. yvelaze Soreul kunZulzec
ki SeiZleba Cvilis akvani raRac droiT
dairwes, sul erTia, ris safasurad. sab-
olood, globalizaciis xanaSi infanti-
luri umankoeba mniSvnelovan zegavlenas
axdens burJuaziuli individualisturi
ideologiis mTel horizontze. is xels
uwyobs kacobriobis istoriis antagonis-
turi, politikuri simarTlis dayvanas im
urTierTobamde, romelic sasamarTlos
modelis mixedviT aris agebuli (urT-
ierToba borotmoqmedTa da maT umanko
msxverplTa Soris). istoriasac mxolod
erTgvar sasamarTlo eqspertizas utare-
ben, rogorc im gvams, romlis gakveTi-
Tac sayuradRebo informaciis mopoveba
SeiZleba.
hegelma icoda, rom umanko mxolod
qvaa, rogorc uZraobis metafora (`bavS-
vic ki ara~). am azriT, postkomunisturi
sazogadoebis axali, umanko pirveli nabi-
jebis warmodgena mxolod Sewyvetili
istoriuli ganviTarebis perspeqtivida-
naa SesaZlebeli. SewyvetisTanave man gay-
inuli bavSvis, rogorc politikuri subi-
eqtis forma miiRo. am dros, gardamaval
periodSi monoba Tavisuflebam Secvala,
romelsac bavSvebi imisTvis sWirdeba, rom
maT yvelaferze uari uTxras.
amdenad, gasakviri ar aris, rom, ro-
gorc nansi aRniSnavs, epoqis cinizmi
xalxis gaRizianebasa da gabrazebas
iwvevs. postkomunisturi triumfalizmiT
gamowveul gaRizianebaSi is tipur poli-
tikur ganwyobilebas xedavs, saxeldobr,
`dauSveblis, Seuwynareblis~ mimarT reaq-
cias. miuReblobis, winaaRmdegobis es
gamoxatuleba metad Sors midis. gabra-
zeba, romelzec nansi msjelobs, politi-
kuria, radgan igi gamowveulia politikis
dawvrilmanebiT `keTilmowyobamde da
gavlenebamde~, rac postkomunizmis epo-
qaSi istoriulad SesaZleblis farglebs
gansazRvravs. es gabrazeba kars uRebs im
politikur ganzomilebas, romelic moce-
muli farglebidan gasvlis Semdeg Cndeba.
amdenad, postkomunisturi swavla-aRzr-
dis saboloo ganadgureba mxolod namd-
vili simwifis pirobebSi gaxdeba SesaZle-
beli da swored mis macned mogvevlineba.
adornos mixedviT, `simwifis misaRwevi
erTaderTi gza~ aris `ganaTleba protes-
tisa da winaaRmdegobisTvis~. ganaTlebis
Sesaxeb saubari man gafrTxilebiT daas-
rula (es misi bolo sajaro gamosvla
gaxldaT, ramdenime kviraSi igi gardaicv-
ala). adornos gafrTxileba postkomu-
nisturi gardamavali periodis ideolo-
giisa da praqtikis Sejamebadac SeiZleba
CaiTvalos. rogorc is amtkicebs, zustad
cvlilebis Cveneuli survilis fonze,
romelsac ase iolad vaxSobT xolme sa-
kuTar TavSi, samyaros Secvlis aqtiur
mcdelobebs umalve upirispirdeba arse-
bulis yovliswamlekavi Zala da maT me-
tismetad asustebs. ase rom, `nebismieri,
visac cvlilebis ganxorcieleba surs,
amas mxolod maSin miaRwevs, Tu swored am
uZlurebas, Tavis uZlurebas aqtiur in-
gredientad gadaaqcevs sakuTar azrovne-
baSi da albaT qmedebebSic~.
CvenSi represiulad infantilizebuli
bavSvi mxolod politikuri da isto-
riuli uZlurebis sufTa gansxeulebad
gvevlineba postkomunizmis idealur sa-
myaroSi. epoqaluri megalomaniis piro-
bebSi is sakuTar Tavs SecdomiT aRiqvams
Tavisuflebis axdenil ocnebad. sakuTari
TavisTvis Tavsmoxveuli umwifarobis
daZlevis erTaderTi gza ki mis mimarT
protestis gamoxatva da winaaRmdegobis
gawevaa.
114 cxeli Sokoladi
literaturuli kafe `qaravani~, mis.: furcelaZis 10
literaturuli kafe `qaravani~warmogidgenT:
12 aprili, orSabaTi, 19 saaTiSexvedra poet SoTa iaTaSvilTan
da misi werilebis krebulis `dalageba~
prezentacia
26 aprili, orSabaTi, 19 saaTigoderZi Coxelis xsovnis saRamo
gagrZeleba
<<< dasawyisi gv. 72
axali samokavSireo xelSekrule-
bac morigi tyuili gamodga.
sagangebod Seqmnili yvela barie-
ris gadasalaxavad unda gamoinaxos
saTanado xerxebi da saSualebani.
iuridiuli barieris gadamlaxavi
xerxic iuridiuli unda iyos. eko-
nomikuri barieris damZlevi xer-
xic ekonomikuri unda iyos. Tqma ar
unda, rogorc ki damoukideblobas
gamovacxadebT, maSinve ekonomikur
blokadas mogviwyoben. amas litvis
magaliTic mowmobs. rogor gavu-
ZloT blokadas? es programa ukve
unda muSavdebodes. Tan erTi ki
ara, ramdenime varianti unda gvqon-
des, manevrireba rom SegveZlos.
saqarTvelos ekonomikuri mdgo-
mareoba uaRresad mZimea. Tu Seva-
darebT mas fineTis an norvegiis
ekonomikas, davinaxavT gansxvavebis
Tvaluwvdenel ufskruls. sanam
saqarTvelo ssrk-Sia, Cveni ekono-
mikuri mdgomareobis gamosworebis
araviTari imedi ar unda gvqondes.
piriqiT, ufro uaresad iqneba saq-
me. ramdenadac SeiZleba, Cqara unda
davaRwioT Tavi sabWouri ekono-
mikis Cixs, gadarCena Tu gvinda.
marTalia, Tavdapirvelad Zalian
gagviWirdeba, magram igi unda da-
vZlioT, rom fexze davdgeT da
WeSmariti ekonomikuri sistema
davafuZnoT. aucilebelia, Cvenma
ekonomistebma qarTvel xalxs dRe-
vandeli saqarTvelos ekonomikuri
mdgomareobis utyuari suraTi dau-
xaton. jer kidev kargad ar viciT,
ra dReSi varT. jer kidev iluziebs
vebRauWebiT, raki sufraze arc Se-
mwvari goWi mogvklebia, arc sacivi
da arc xaWapurebi. RvTis madliT,
saqarTvelo iseTi qveyanaa, rom kaci
ekalaTic Seinaxavs Tavs da WinWris
saWamadiTac. magram rusTavelis
qveyanas ar ekadreba msoflios or-
RobeSi egdos upatronod. mdidar
da ganaTlebul kacobriobas, sionis
glaxasaviT, kudSi misCanCalebdes.
arsebuli ekonomikuri siduxWi-
ridan Tavdaxsnis erTi gza gvaqvs _
Tavisufleba da damoukidebloba.
magram es sruliad ar niSnavs imas,
rom Tavisuflebisa da damoukide-
blobis miRebisTanave ekonomikuri
viTareba ukeTesisaken Seicvleba.
Secvlas droc dasWirdeba, dis-
ciplinac, Tavdadebuli Sromac,
magram rac mTavaria, dasWirdeba
mkafiod Camoyalibebuli da ga-
azrebuli ekonomikuri sistema.
roca velosipedi gamogonebu-
lia, me ar var axlis gamogonebis
momxre. amas qarTulad tvinisWy-
leta hqvia. Cven Tavisuflad Se-
gviZlia gavecnoT finur, daniur,
norvegiul, holandiur ekonomi-
kur sistemas. avirCioT, romelic
ufro gamoadgeba Cvens qveyanas da
saqmes SevebaT. dRes farTo infor-
macia unda mivawodoT Cvens xalxs
CamoTvlili qveynebis ekonomikaze,
rom WurSi ar visxdeT axlis mo-
lodinSi. axalgazrda, niWieri eko-
nomistebi gavgzavnoT im qveynebSi,
rom Tavis TvaliT naxon, ra xdeba,
Tavis yuriT gaigon, ras amboben,
raze msjeloben. Tavadac Seiswa-
vlon da Cvenc gvaswavlon _ rogor
moviqceT, rogor avaSenoT momava-
li saqarTvelo.
magram sanam evropaSi ganswavlu-
li ekonomistebi dagvibrundebian,
gavkadnierdebi da am mimarTulebiT
ramdenime sityvas vityvi.
me yovelTvis viyavi kerZo saku-
Trebis momxre da aseTive davrCi.
magram isic vici, rom saqarTve-
los mosaxleobis did nawils kerZo
sakuTrebis eSinia.
erTni damfrTxalni arian imiT,
rom komunistebis xangrZlivma pro-
pagandam xalxs kerZo sakuTreba
raRac sisxlismwovel urCxulad
warmoudgina. meoreni daSinebulni
arian imiT, rom Tanamedrove kerZo
sakuTrebaze agebuli meurneobis
Cven ar wavalT moskovSi
116 cxeli Sokoladi
gagrZeleba
Cven araferi gvesmis. xom ar mox-
deba ise, rom ukan, solomon isakiC
mejRanuaSvilis epoqaSi, davbrun-
debiT da maSin mTlad daviRupebiT.
damerwmuneT, arc erTia saSiSi da
arc meore. arc sisxls gamovwovT
vinmes da arc ukan davbrundebiT.
Tu Cven koleqtivizmi gviyvars
da misgan verafriT gavTavisufle-
bulvarT, maSin SeiZleboda ise mo-
vqceuliyaviT, rogorc iaponele-
bi. iqauri muSebi kapitalistisagan
qarxanas yiduloben. erTad marTa-
ven da mogebas Tanabrad inawileben.
ase yovel qarxanasa, fabrikasa Tu
kolmeurneobaSi SeiZleba dawesdes
TviTmmarTveloba.
Tu amgvari koleqtivizmic ar gvak-
mayofilebs, maSin soflis mmarTve-
lobas uflebamosileba mivceT, rom
miwebi glexebs mudmiv mflobeloba-
Si gaunawildes. misces maT Tavisu-
fali individualuri Sromis saSua-
leba. fabrika-qarxana ki im mrewvels
mivandoT, visic swamT muSebs, ro-
gorc saqmis kacisa. mere, TandaTan,
am mrewvelisagan Tanamedrove kapi-
talisti Camoyalibdeba da pirvelis
patronalizms daafuZnebs. an Tavad
ukeTesic SeiZleba moigonos. magram
mTavari is aris, rom mSromels, muSa
iqneba igi, glexi Tu inteligenti,
misi naSromiT miRebuli Semosavali
masve darCes da sxvam ar miiTvisos.
yoveli mSromeli Tavisi wliuri Se-
mosavlis 10~-ze mets gadasaxadis sa-
xiT, saxelmwifos ar unda aZlevdes.
90~ uklebliv unda rCebodes imas,
vinc Sromobs.
roca moqalaqe mdidaria, qveya-
nac mdidaria. roca saxelmwifoa
mdidari (an cdilobs iyos mdida-
ri), maSin qveyana Ratakia. moqmede-
bs Tivisa da avi ZaRlis „principi“:
arc TviTon Wams da arc sxvas aW-
mevs. saxelmwifo biurokratia-
Si axSobs pirovnebis iniciativas,
enTuziazms, energias. pirovneba
xdeba pasiuri, uqnara, gulgrili.
pirovnebam ekonomikur saqmianoba-
Si SeuzRudavad unda SeZlos niWis
gamovlena, rogorc piradi, ise sa-
zogadoebrivi keTildReobisaTvis.
ra Tqma unda, Tu gasagebad vTqvi
da farTo sazogadoeba Cems winada-
debas misaRebad miiCnevs, maSin mas
detaluri damuSaveba dasWirdeba,
rac samarTlis, ekonomikisa da so-
flis meurneobis da mrewvelobis
specialistebTan erTad unda mox-
des. Tu ar moewonebaT, maSin sxva
variantebi unda SemuSavdes. mTa-
vari da arsebiTi aq is aris, rom
dayovneba ar SeiZleba. Tundac Te-
oriulad, naTlad unda gvqondes
warmodgenili _ rogori ekonomikis
damkvidreba gvinda. Tu Cveni eko-
nomika Cveni politikuri damouki-
deblobis sayrdeni ar iqneba, qar-
Tveli xalxis Tavisuflebas didi
xifaTi daemuqreba.
Tavisuflebis Senobas orive boZi
Tanabrad sWirdeba _ politikuric
da ekonomikuric.
nuravis gaukvirdeba da nurc Se-
eSindeba, Tu aRmSeneblobis gzaze
bevr qvas da RorRs dagvaxvedre-
ben, bevr Txrilsa da ormos, bevr
yoresa da Robes. es Cveulebrivi
ambavia. mteri Tavisas ecdeba. mTa-
varia da arsebiTi, erTmaneTs ar
SevuSaloT xeli. Sinaurma ganxe-
Tqilebam ar gvZlios. amitom aris
erTianoba saWiro. strategiuli
mizani rom erTi gvaqvs, es aravis
gauxdia sadavod. magram taqtikuri
gzebis gamo ki xSirad aris cxare
sja-baasi. zogjer Seurigebelic.
TiTqos esec Cveulebrivi ambavia,
magram mainc aris raRac damafi-
qrebeli. qajeTis cixis asaRebad
mimaval tariels, avTandils da
fridons Soris TaTbiri aucile-
belia, magram ganxeTqilebisagan
RmerTma dagvifaros. nestanis ga-
Tavisufleba maSin SeiZleba, Tu
isini erTad Seuteven sxvadasxva
mxridan. taqtika mravalferovani
unda iyos, oRond erTad SeTanx-
mebuli. taqtikis erTferovneba
sisustis niSania. SeuTanxmeblo-
ba ki SiSis gamomwvevia. am SiSma,
samwuxarod, aqa-iq Tavi ukve iCi-
na. albaT, arc es unda iyos mou-
lodneli. ssrk-is moqalaqisaTvis
SiSi bunebrivi Tvisebaa, gamomuSa-
vebuli 70 wlis manZilze. magram
guldasawyvetia is, rom zogierTs
SiSi erovnul-ganmaTavisuflebeli
moZraobis mimarT gauCnda. es SeiZ-
leba, erTi mxriv, moumzadeblobis
bralic iyos, xolo, meore mxriv,
mtruli Zalebis Cumi propagandisa.
gexsomebaT, al. griboedovis ko-
mediaSi „vai Wkuisagan“ Cackis saq-
cieliT Sewuxebuli famusovi SeS-
foTebuli kiTxulobs _ что станет говорить княгиня Мария Алексеевна.
70 wlis manZilze damfrTxali
sabWoeli moqalaqeni wamdauwum ki-
Txuloben _ ras ityoda kniaginia
maria aleqseevna, anu kompartia.
axla kompartiis aRaravis eSinia.
xalxi SiSisagan Tavisufldeba. ma-
gram bnel Zalebs ar moswonT es.
isev ise undaT, iyos xalxi SiSiT
Tavzardacemuli. amitom axla
kniaginia maria aleqseevnas rol-
Si erovnul-ganmaTavisuflebeli
moZraobis gamoyvana surT. undaT,
rom damfrTxali adamianebi kiTxu-
lobdnen: ras ityvis kniaginia maria
aleqseevna, anu erovnuli moZrao-
ba.
Tavisufleba maSin aris Tavisu-
fleba, roca aranairi SiSi aRar
arsebobs. roca mis magier adamians
amoZravebs morideba, mokrZaleba,
pativiscema.
roca qarTuli erovnul-ganma-
Tavisuflebeli moZraoba iqneba
erTiani da mTliani strategiuli
mizniTac da taqtikuri gziTac,
roca SemuSavebuli gveqneba Ta-
visufal da damoukidebel saqar-
TveloSi erovnuli politikis
programa,
roca yoveli moqalaqisaTvis
cxadi da naTeli iqneba momavali
saqarTvelos ekonomikuri sistema,
roca kremlis iuridiul
mzakvrobas davupirispirebT saka-
cobrio, humanisturi, samarTle-
brivi principebiT gamarTul kano-
nebs,
saqarTvelos erovnul-ganmaTavi-
suflebel moZraobas amayad da rw-
meniT SeeZleba ganacxados _ Cven
ar wavalT moskovSi.
cxeli Sokoladi 117
gagrZeleba
<<< dasawyisi gv. 80
_ an aladinis farani, _ amyva ma-
niloviCi.
_ sityvaZunwi romaa, saidan vi-
ciT? _ dainteresda Cven Soris yve-
laze sityvaZunwi poliakovi.
_ raRac mainc wamocdeboda, rad-
gan uaRresad ampartavani vinme br-
Zandeba. darwmunebuli var, axla
gviyurebs da siciliT kvdeba, _ ga-
nacxada butovma.
_ ese igi, Sabonasi ar aris. Sabo-
nasi arasodes ar icinis, _ vTqvi me.
_ Sabonass araferi ar SeuZlia,
arc tirili, arc sicili. igi mu-
dmivad laparakobs. esaa laparakis
mama, sityvebisa da frazebis gene-
rirebis manqana, _ brZana iankovma.
_ Cveni Joras naTesavi yofila,
_ odnav wakbina Joras maniloviCma.
_ darCa sami: barkansi, mironovi
da udaCini, _ vTqvi me.
_ WeSmaritad rkinis logika ga-
qvT qarTvelebs, _ dameTanxma bu-
tovi.
_ odeseli rusebisgan vswavlo-
bT, _ sityva ar SevarCine me.
_ odesaSi Caxvide da rusisgan
iswavlo... _ gaikvirva maniloviCma.
_ barkansi unda gamovricxoT, _
brZana Serlok butovma.
_ viTom ratomao, ser? _ gaikvir-
va maniloviCma, _ xmas ar iRebs da
janmrTelobas ar uCivis.
_ umegobro kacia, Tanac nigvzis
komerciul potencialSi darwmune-
buli ver iqneba.
_ megobari ra SuaSia? _ aRelda
poeti da, Sesabamisad, martosuli
maniloviCi.
_ qurdi ampartavania, auditoria
uyvars, erTi axlo megobari mainc
eyoleba. viRacasTan xom unda ga-
moavlinos, rom niWieri da gamWria-
xia.
_ barkanss megobrebi ar hyavs?
_ ara, romantikosi poetiviT sul
marto daiareba.
_ da RamiT mkvdariviT sZinavs, _
daasrula iankovma, barakSi barkan-
sis mezobelma.
_ eg ra ici? _ ikiTxa manilovi-
Cma.
_ me mZinavs cudad, _ sevdianad
gaiRima iankovma.
_ darCa ori: mironovi da udaCi-
ni, _ davaskveni me.
_ dagvimTavrebia Zieba, amxanage-
bo, _ mogviloca Joram. solJeni-
cinis „pirvel wreSi~ atomuri bom-
bis saqmeSi ori eWvmitanili rom
darCa, orive daapatimres.
_ Cven sxva gziT wavalT, _ klasika
daacitira butovma, _ Cven ar movi-
qceviT sionisti liova rubiniviT anu
misi prototipi lev kopeleviviT.
_ rubini sionisti ki ara, idea-
listi komunisti iyo, _ literatu-
risadmi zerele damokidebulebaSi
amxila maniloviCma butovi.
_ ar gewyinos, Cemo boria, rubi-
nis da sologdinis kamaTSi me ner-
Jinisken var, xom ici, _ ar damala
Tavisi sayvareli personaJisadmi
nazi damokidebuleba butovma.
_ rubinis da sologdinis kama-
Ti... lodoviko setembrinisa da
leo naftas kamaTis rusuli varian-
ti, _ gamoamJRavna Tavisi ukidega-
no erudicia da solJenicinisadmi
aramowiwebiTi damokidebuleba va-
dim iankovma.
butovi
118 cxeli Sokoladi
gagrZeleba
_ mironovi Tu udaCini? _ viki-
Txe me.
_ orive axalgazrdaa, fizikurad
mSvenier formaSia orive, gonieri
ymawvilebi arian, mironovs gamo-
TvliTi teqnika itacebs, udaCi-
ni fantastikas etaneba. mironovi
levanTan megobrobs da udaCini
andersonTan, _ mogvawoda infor-
macia xomizurma.
_ icnobdeT udaCins, megobrebo,
rogorc Skodniks, politikuri ba-
nakis ЖХ 385/3-5 Sinaur qurds, _
TiTqmis sazeimod gamoacxada bu-
tovma, _ am dilas saxeze patara ga-
monayaric davunaxe, etyoba berZe-
niSvilis nigvzis gasinjva moaswro
Juglans Regia, es ar aris nigvzis la-
Tinuri saxeli?
_ damnaSave napovnia, axla ra vq-
naT? _ ikiTxa Joram.
_ ver vitan CerniSevskis, _ mou-
lodnelad upasuxa poliakovma.
_ ra vqnaT da mis megobars, an-
dersons vestumroT biblioTekaSi,
gavesaubroT.
mivadeqiT andersons. butovma
mokled gaacno gamoZiebis mimdina-
reoba da Sedegebi. andersoni ra-
tomRac iolad darwmunda da sam-
punqtiani gamosavali SemogvTavaza:
1. udaCini sajarod aRiarebs da-
naSauls.
2. daabrunebs naqurdals.
3. specialurad daaSavebs da Ca-
jdeba sajarimo izolatorSi anu
SizoSi.
winadadeba miiRes. xalxi dai-
Sala. biblioTekasTan davrCiT
samni: me, butovi da andersoni.
samivem vicodiT, rom anderso-
ni zonis sakmaod mokrZalebul,
magram „ideurad gamarTul~ bi-
blioTekas ganagebda. anderson-
ma ar icoda, rom mis winaSe idga
kaci, romelmac iatakqveSeTSi
antisabWoTa literaturis le-
gendaruli biblioTeka Seqmna,
iseTi didi da srulyofili da,
rac mTavaria, ideurad ise gamar-
Tuli, rom ramdenime weli Ramis
Zils ufrTxobda mTeli ssrk-
s uSiSroebas. da, ra Tqma unda,
arc erTma ar vicodiT, rom wle-
bis Semdeg me damekisreboda yo-
fili ssrk-s sididiT mesame, Se-
saniSnavi erovnuli biblioTekis
xelmZRvaneloba.
udaCinma danaSauli Tavxedu-
rad aRiara. saRamos eqvseuli (ga-
momZieblebs plus dazaralebuli
papaiani Tavis nivrianad; anderson-
ma mkvlevrebTan erTad „puris ga-
texvaze~ uari ganacxada) ukve baJes
miirTmevda, xolo depeenka surai-
kins „deboSisTvis~ udaCini SizoSi
mihyavda TxuTmeti dRiT gansamar-
toveblad da cxovrebis sazrisze
dasafiqreblad.
ganTavisuflebis Semdeg buto-
vi emigraciaSi wavida. amJamad
germaniaSi cxovrobs da, profe-
siiT, fizikosad muSaobs. misi
Tanamosaqme viaCeslav igrunovi
rusul politikaSia, meore ka-
cia partia „iablokoSi~, Tumca
Tavad partia seriozul kriziss
ganicdis. koreis TviTmfrinavebi
avtopilots ar endobian da ru-
seTis sazRvrebs axlosac aRar
ekarebian.
reklama
2010 wlis seqtembridan, wamyvani qarTuli saganmanaTle-
blo dawesebuleba _ „evropuli skola“ _ pirvelad saqar-
TveloSi danergavs IB sadiplomo programas. IBO (Internatio-
nal Baccalaureate Organization), saerTaSoriso bakalavriatis
organizacia aris ganaTlebis sferoSi saerTaSoriso done-
ze aRiarebuli lideri organizacia, romelic xels uwyobs
ganaTlebuli, aqtiuri, SemoqmedebiTi da kritikulad moa-
zrovne moqalaqeebis aRzrdas.
„evropuli skolis“ IB sadiplomo programa warmoadgens
orwlian unikalur winasauniversiteto kurss me-11 da me-
12 klaselTaTvis. yvela moswavle swavlobs individua-
luri saswavlo gegmiT, studenti 6 sagnobrivi jgufidan
Tavis survilisamebr irCevs 6 sagans. swavleba mimdinare-
obs inglisur enaze. moswavle valdebulia arCeuli eqvsi
sagnidan sami iswavlos maRal doneze (High Level) da sami _
standartul doneze (Standard level). sagnebis arCevani stu-
dentma unda gaakeTos sadiplomo kursis dawyebisTanave da
orientacia aiRos Tavisi momavali profesiuli interesebis
mixedviT.
garda eqvsi sagnisa, moswavle valdebulia, orwliani
kursis ganmavloabSi Seasrulos sadiplomo programis sami
umTavresi moTxovna.
pirveli _ Seiswavlos codnis Teoriis TOK (Theory of Kno-
wledge) kursi da meore kursze daweros naSromi, romelic
saerTaSoriso eqspertebis mier fasdeba.
meore _ Seasrulos CAS (Creativity, Action, Service) progra-
mis savaldebulo aqtivobebi, romlis SedgenaSi mas exmareba
CAS koordinatori. CAS-is aqtivobebSi moiazreba sporti,
SemoqmedebiTi da sazogadoebrivi saqmianoba. es kursi xels
uwyobs studentis ara mxolod xarisxian ganaTlebas, ara-
med mis pirovnul srulyofasa da moqalaqed Camoyalibebas.
CAS moTxovnebis srulfasovnad Sesruleba aucilebelia
diplomis misaRebad.
mesame _ daweros sadiplomo naSromi EE (Extended Essay)
_ es aris studentis individualuri kvleva misTvis sain-
tereso saganSi erT konkretul Temaze, romlis moculoba
daaxloebiT 4 000 sityva unda iyos. es naSromic fasdeba
saerTaSoriso eqspertebisa da gamomcdelebis mier.
yovelive zemoCamoTvlilis warmatebiT dasrulebis Sem-
deg saerTaSoriso bakalavriatis sagamocdo komisia ajame-
bs moswavlis mier dagrovil qulebs da kandidats eniWeba
diplomi. TiToeul saganSi Sefaseba xdeba 7-baliani sis-
temiT. dasagrovebeli qulebis maqsimaluri raodenobaa 45,
(eqvsi saswavlo sagnis 7 qula (jamuri 42 qula), rasac ema-
teba codnis Teoriasa da sadiplomo naSromSi erToblivad
miRebuli jamuri 3 qula). imisaTvis, rom kandidats mie-
niWos diplomi, igi valdebulia daagrovos sul mcire 24
qula. sasurvel qulaTa raodenoba ganisazRvreba im umaR-
lesi saswavleblebis moTxovnaTa kriteriumebiT, romelSic
kandidati apirebs swavlis gagrZelebas. msoflios yvelaze
prestiJuli umaRlesi saswavleblebisTvis misaRebia IB-s
38-quliani diplomi.
swrafad mzard konkurentul garemoSi msoflios wamyvani
umaRlesi saswavleblebi upiratesobas aniWeben IB-s studen-
tebis miRebas, radgan dRevandel mobilur samyaroSi stu-
dentebi, maswavleblebi da zogadad mosaxleoba aqtiurad
gadaadgildeba erTi adgilidan meoreze. amis gamo umaR-
lesi saswavleblebisaTvis Zalian xelsayrelia IB-s kurs-
damTavrebulebis miReba, amasTan erTad, IB-s standarti da
moTxovnebi erTnairia mTels msoflioSi, rac imas niSnavs,
rom miRweuli Sedgebi da Sefasebebi unificirebulia.
aqve unda aRiniSnos is upiratesobebi, romlebic sadi-
plomo programis kursdamTavrebulebs gaaCniaT:
kandidats saSualeba aqvs IB sadiplomo programis da-
mamTavrebeli gamocdebis Sedegebis mixedviT pirdapir Cai-
ricxos umaRles saswavlebelSi.
moipovos specialuri stipendia, romelic gankuTvni-
lia mxolod sadiplomo programis kursdamTavrebulTa-
Tvis.
zogierT SemTxvevaSi universitetSi swavlis xangrZli-
voba Seamciros naxevari an erTi wliT.
IBO (saerTaSoriso bakalavriatis organizacia) daarsda
1968 wels Jenevis saerTaSoriso skolis maswavleblebis ini-
ciativiT da sxva saerTaSoriso skolebis daxmarebiT. misi
funqcionireba daiwyo sadiplomo programiT da wlebis Sem-
deg dagrovili gamocdilebis Sedegad IBO gvTavazobs sasko-
lo ganaTlebis srul programebs 3-dan 19 wlis CaTvliT.
IBO, axorcielebs ra misi damfuZneblebis ideebsa da ocnebe-
bs, emsaxureba maRali xarisxis ganaTlebas ukeTesi msoflio-
saTvis. amJamad IBO programiT msoflios 138 qveynis 2 825
skolaSi swavlobs 778,000 moswavle. msoflios 1 700-ze meti
wamyvani universiteti, romelTa CamonaTvali iwyeba harvar-
diT, oqsfordiT, oklendiT da britiS kolambiaTi, cnobs da
aRiarebs saerTaSoriso bakalavriatis diploms. sadiplomo
kursis (DP) garda, romelic saskolo ganaTlebis bolo etaps
moicavs, IB-s aseve gaaCnia sakuTari standartebi dawyebiTi
(PYP) da sabaziso etapebisTvis (MYP). momavali wlidan „evro-
puli skola“ am axal standartebsac danergavs.
gaxdi msoflios nawili evropuli
skolis IB sadiplomo programis daxmarebiT
radio „nacnobi“ gepatiJebaT
klubSi „nacnobi“
tradiciuli qarTuli samzareulo
cocxali musika
misamarTi: abanos q. N 3
WWW.LIBERALI.GE